VDU Žemės ūkio akademija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rugsėjo 26–28 dienomis vyko kasmet inovacijomis stebinanti specializuota gyvulininkystės paroda „Gyvulininkystė 2024“. Šiųmete jos ašimi tapo dvi dienas dėmesį traukusi mokslinė praktinė konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“, kurios metu pranešimus skaitė bei apie sektoriaus aktualijas diskutavo mokslininkai, ūkinių gyvūnų veisėjus ir augintojus vienijančių asociacijų atstovai, žemės ūkio politikos formuotojai, viešojo sektoriaus specialistai. Akcentuota, kad tvariajai gyvulininkystei  vienodai svarbios dvi dedamosios: Europos žaliojo kurso tikslų siekis bei  šaką plėtojančio ūkio ekonominių rodiklių, kuriuos didele dalimi nulemia veislininkystės veikla, efektyvumas.  

Konferencija – universitetų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su verslu rezultatas

Specializuotos gyvulininkystės parodos „Gyvulininkystė 2024“ ir konferencijos „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ organizatoriai – du šios krypties mokslą plėtojantys ir specialistus gyvulininkystės sektoriui rengiantys universitetai – VDU Žemės ūkio akademija ir LSMU Veterinarijos akademija.

Abi šios aukštosios mokyklos yra asociacijos „Slėnis Nemunas“ narės. Šios asociacijos direktorės VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, „Slėnis Nemunas“ yra moderni mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, skatinanti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir bendradarbiavimą su verslu. Šį bendradarbiavimo rezultatą akivaizdžiai ir atskleidžia drauge organizuota konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“.

Atidarydama parodą ir konferenciją VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad šiemet veiklos 100-metį mininti Akademija yra ta vieta, kur mokslas visada yra pasirengęs padėti spręsti žemės ūkio verslo problemas, o inovacijų sklaida yra vienas svarbiausių mokslo ir studijų institucijos uždavinių.

LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad renginys yra puikus drauge kuriamos sinergijos tarp mokslo, studijų, ūkininkų ir technikos naujovių rezultatas, atskleidžiantis žemės ūkio sektoriaus modernumą bei didinantis jo žinomumą, o tai svarbu siekiant į jį pritraukti daugiau jaunų specialistų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad nors gyvulių šalyje laikoma mažiau, tačiau produkcijos pagaminama daugiau, ir tai yra patvirtinimas, kad gyvulių produktyvumas, kurį lemia veislininkystės veiklos rezultatai ir diegiamos inovacijos, auga.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas kalbėjo, kad specializuota paroda ir jos metu vykstanti konferencija – puikus instrumentas griauti naratyvui, kuris gyvulininkystę tapatina su nuobodžiu fiziniu darbu, nes realybėje šis sektorius – nuolat modernėjančios technologijos ir inovacijos.

Gerus veislininkystės rodiklius lemia duomenų kaupimas ir gebėjimas jais naudotis

Dvi parodos dienas vykusi konferencija prasidėjo politikų, ūkininkų, mokslininkų, viešojo sektoriaus atstovų diskusija „Ūkinių gyvūnų veislininkystė – sveikesniam maistui ir tvariai jo gamybai“. Ja siekta išgryninti aktualiausias pastarojo laikotarpio sektoriaus problemas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. dr. Vigilijus Jukna kalbėjo, kad pažangūs gyvulininkystės ūkiai veislininkystės nauda neabejoja, nes be šios veiklos sukurti didesnę pridėtinę vertę neįmanoma. Tenka pripažinti, kad veislininkystės sistemiškumas šiuo metu skendi „nedideliame rūke“, nes prieš kelerius metus šalyje buvo panaikinta valstybinė veislininkystės tarnyba, o jos funkcijos perduotos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – įstaigai, atsakingai už kitas sritis ir jų kontrolę. Tai sistemą išbalansavo, o veislynai liko be pagalbos. Šiuo metu veislininkystės priežiūros funkcija patikėta Žemės ūkio agentūrai prie ŽŪM ir tai teikia vilčių, kad sistema ateityje veiks sklandžiai.

Pasak prof. dr. V. Juknos, labai svarbu diskutuoti apie tai, kokias pareigas veislininkystės veikloje prisiima valstybės pripažintos veisėjų asociacijos, o kokias – pati valstybė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius ragino veisėjų asociacijas visų pirma aiškiai išsigryninti tikslus, kurių bus siekiama. ŽŪM atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis, yra įsteigta daug veisėjus vienijančių asocijuotų struktūrų. Ir tai neretai apsunkina bendrojo vardiklio paieškas bei trukdo pačioms asociacijoms stiprėti.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininko Juozo Darbuto nuomone, norint pasiekti geresnių veislininkystės veiklos rezultatų, reikia kad augtų augintojų skaičius, kad tarpusavyje diskutuodami augintojai sutartų dėl bendrų veisimo tikslų. „Daug problemų mums kyla dėl biurokratijos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Tarkime, naujasis zootechnikos reglamentas visiškai neatitinka gyvulių augintojų praktikų interesų ir užkerta kelią gauti paramą veislininkystės veiklai“, – kalbėjo J. Darbutas.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros doc. dr. Lina Anskienė atkreipė dėmesį, kad tarpusavyje kalbėtis apie veislininkystės ateitį turi ne tik augintojai ir valstybės institucijos, bet ir mokslo atstovai. „Bendradarbiaujame su stambiomis šalies žemės ūkio bendrovėmis, analizuojame įvairius jose vykdomos veislininkystės veiklos duomenis ir konsultuojame augintojus bei veisėjus. Tačiau reikėtų daugiau žinių skaidos apie tai, kodėl veislininkystės duomenų kaupimas yra toks svarbus. Mokslininkai negali padėti ūkiams, kurie nevykdo apskaitos ir nekaupia duomenų apie savo darbo rezultatus“, – atkreipė dėmesį doc. dr. L. Anskienė.

Mokslininkės nuomonei pritarė geriausiu parodos eksponatu pripažinto per 1,2 t sveriančio mėsinės angusų veislės buliaus Adorable Era Aplaus šeimininkas, Angusų augintojų asociacijos prezidentas Gintautas Migonis. Jo teigimu, pažangūs Lietuvos ūkiai laikomų galvijų genetinius tyrimus šiuo metu atlieka Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten sukaupta išsamiausia veislininkystės duomenų bazė. „Lietuvoje norėdamas išsiaiškinti į rinką tiekiamos jautienos marmuringumo parametrus ūkininkas savo iniciatyva kreipiasi į VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusį ir mėsos kokybės tyrimus atliekantį Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centrą. JAV analogiškus duomenis į duomenų centrą išsiunčia kiekviena gyvulį paskerdusi skerdykla. Lietuvoje visi ūkiai taip pat turi prieigą prie puikiai veikiančio žemės ūkio duomenų centro registrų. Tačiau kažkodėl šia galimybe nesinaudoja“, – stebėjosi G. Migonis, atkreipęs dėmesį į tai, kad veislininkystės veikla yra labai imli laikui – jo paties ūkyje šiemet išsikeltas naujas tikslas ateityje sukurti romaus charakterio individų bandą. Ir tam gali prireikti netgi ne vienos dešimties metų. „Sprendimus priimantys politikai turi turėti omenyje, kad ūkininkams yra sunku dirbti, kuomet taisyklės keičiamos „žaidimo“ viduryje“, – reziumavo G. Migonis.

Konferencijos pranešimų akcentai – gyvulių veislininkystės, sveikatingumas ir paramos sektoriaus plėtrai galimybės

Konferencijoje „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ per 20 perskaitytų pranešimų buvo orientuoti į du segmentus – į gyvūnų veislininkystės klausimus ir paramos priemones gyvulininkystės ūkiams bei į gyvūnų sveikatingumą ir ligų prevenciją.

Ypatingą dėmesį pranešėjai atkreipė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones, galinčias paspartinti tvariosios gyvulininkystės raidą.

Paramos galimybes ir naujausią paraiškų teikimo tvarką pagal SP paramos priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ komentavusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė priminė, kad sukurtomis trumpomis tiekimo grandinėmis skatinama kaimo ir miesto bendrystė, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė, skatinamas sveiko, natūralaus maisto vartojimas, skatinama regionų plėtra bei švelninami klimato pokyčiai.

Paramos galimybes pagal SP paramos priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ pristačiusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė atkreipė dėmesį, kad šios paramos tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pagal šią priemonę remiamos trys veiklos: ŠESD ir/ar amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje, biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų bei investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pristatydamas SP priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, renginio dalyvių dėmesį traukė atsakydamas į gyvulininkystės ūkiams itin aktualų klausimą: ar mėšlas iš tiesų yra problema? Prof. dr. R. Bleizgys pateikė ne vieną iliustruojantį pavyzdį, kaip, taikant modernias technologijas, mėšlas gali teikti naudą, generuodamas pridėtinę vertę, jeigu iš jo gaminamas kompostas, granulės, biometanas. Problema mėšlas tampa tuomet, kai yra neteisingai laikomas, nes dėl to didėja rizika užteršti paviršinius ir gruntinius vandenis, dirvą bei orą.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupei atstovavęs UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Edvinas Pauželis argumentavo inovatyvių technologijų diegimo gyvulininkystės ūkiuose praktinę bei ekonominę naudą.

Edukacinėje renginio dalyje atskleisti kokybiškos jautienos ruošimo ypatumai

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir konferencijos edukacinė dalis „Jautienos vertingosios savybės ir vartojimo kultūra“.

Pirmąją dieną Biržuose įsikūrusios ir šalies galvijų augintojams bei vartotojams gerai žinomos mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė pasakojo apie premium klasės jautienos sauso brandinimo technologiją – mėsa atitinkamoje temperatūroje brandinama mažiausiai 30 d., leidžiant  pasišalinti drėgmei, veikti įvairiems mikroorganizmams bei natūraliai mėsoje esantiems fermentams. Taip ji įgyja intensyvų unikalų skonį. UAB „Agaras“ atstovė ragino skanauti būtent tokią mėsą, termiškai ją prieš tai apdorojant kuo trumpiau. Konferencijos dalyviai netrukus tokią jautieną ir degustavo, nes klausydamiesi specialistės komentaro ekrane jie turėjo galimybę on line stebėti lauke vykstantį kepimo procesą.

Antrąją dieną su jautienos gamybos subtilybėmis konferencijos dalyvius supažindino kulinarinio meistriškumo lektorius, profesionalus mėsininkas-instruktorius, firminių mėsos parduotuvių Paryžiuje savininkas, limuzinų veislės galvijų ambasadorius Prancūzijoje Luc‘as Deliere‘as.

Konferencija surengta asociacijai „Slėnis Nemunas“ vykdant projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų skatinti žinių sklaidą, inovacijas ir bendradarbiavimą stiprinant gyvulininkystės sektorių, įgyvendinimas“, projekto Nr. LKT-PK-24-1-03224-PR001. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano  techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Mano ūkis 2024-09-30

Akademija (Kauno r.). Gyvulininkystės parodos edukacijų programoje su jautienos gamybos subtilybėmis supažindino garsus lektorius ir šefas iš Prancūzijos Luc‘as Deliere‘as.

Svečias iš Prancūzijos VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje Gyvulininkystės parodoje viešėjo Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) kvietimu. L. Deliere‘as – kulinarinio meistriškumo lektorius, profesionalus mėsininkas-instruktorius ir žinomų mėsos parduotuvių Paryžiuje savininkas, limuzinų veislės galvijų ambasadorius Prancūzijoje.


Skaitykite daugiau...

VDU Žemės ūkio akademijos informacija  2024-09-28“

Rugsėjo 26–28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksta specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“. Parodos dalyviai kviečiami pagilinti žinias apie šiuolaikines tvarios gyvulininkystės technologijas ir inovacijas – pristatoma pašarų ruošimo, melžimo ir mėšlo tvarkymo įranga, vyksta edukacinės veiklos, degustacijos, laukia pramogų zona ir mugė. Šiemet pirmą kartą parodoje dalyvauja ir savo produkciją pristato žemės ūkio produktų perdirbėjai, tarp kurių ir pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Biovela-Utenos mėsa“.

(Skaityti daugiau)

Ūkininko patarėjas 2024-09-27

Mano ūkis 2024-09-27

Akademija (Kauno r.). Antrą kartą VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje Gyvulininkystės parodoje pažangiausieji šalies ūkininkai pristato geriausios genetikos pavyzdžius.

Ketvirtadienį prasidėjusioje parodoje eksponuojami pieniniai ir mėsiniai galvijai, avys, ožkos, triušiai, žirgai, paukščiai, alpakos, nykstančių veislių ir senojo genotipo gyvuliai – iš viso apie 500 skirtingų veislių gyvūnų. Paroda truks iki šeštadienio.

(Skaitykite daugiau)

Žemės ūkio ministerija 2024-09-26

Šiandien Akademijoje (Kauno r.) startavo specializuota  paroda „Gyvulininkystė 2024“, kuri šiemet gausesnė nei pernai. Paroda skirta gyvulininkystės ūkių savininkams ir visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie šiuolaikines tvarias gyvulininkystės technologijas, inovacijas, pasigrožėti išskirtinių veislių gyvūnais, dalyvauti įvairiausiose edukacinėse veiklose ar įsigyti sodinukų. (skaitykite daugiau)

Kauno diena 2024-09-26

Pakaunėje, Akademijos miestelyje, šiandien prasidėjo specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“, kurioje eksponuojami gyvūnai, technika, specialistai, pažintys, naujos bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos.

(skaitykite daugiau)

Rugsėjo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“. Paroda skirta ne tik gyvulininkystės ūkių savininkams, bet visiems norintiems daugiau sužinoti apie šiuolaikines tvarias gyvulininkystės technologijas, inovacijas, pasigrožėti išskirtinių veislių atstovais, dalyvauti edukacinėse veiklose ar įsigyti sodinuką. Šiemet pirmą kartą parodoje dalyvaus ir savo produkciją pristatys žemės ūkio produktų perdirbėjai, tarp kurių ir pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Biovela-Utenos mėsa“. (Skaitykite daugiau)

Manoūkis.lt 2024-03-26

Akademija (Kauno r.). Kokių išbandymų kyla žemdirbiams, skaitmenizuojant ūkį ir diegiant modernias sistemas? Kas dar labiau paskatintų eiti šiuo keliu? Apie tai diskutuota parodoje „Ką pasėsi... 2024“ vykusioje diskusijoje „Inžineriniai sprendimai tvariam ūkiui“. (Skaitykite daugiau)

ūkininkopatarėjas.lt 2024-03-26

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“ jau 28-ąjį kartą subūrė visus, kurie ją puoselėja, kurie pasiekė svo veikloje pačius geriausius rezultatus ir nubrėžė teisingą kryptį į ateitį. Renginyje buvo galima išvysti... (Skaitykite daugiau)

Kauno.diena.lt 2024_03_22

Tradicinėje parodoje „Ką pasėsi... 2024“ – nuo tautodailininkų darbų iki plieninių, keliais šimtais tūkstančių įkainotų traktorių ir kombaainų,

Rekordiškas dalyvių skaičius

Paroda „Ką pasėsi... 2024“, ko gero, smarkiai pakoreguos... (Skaitykite daugiau)

ūkininkopatarėjas.lt 2024-03-21

Verslas ir organizatoriai rūpestingai ruošėsi tradicinei, didžiausiai Baltijos šalyse, tarptautinei žemės ūkio parodai „Ką pasėsi... 2024“. Ir štai pagaliau atėjo ta diena, kai perkerpama parodos atidarymo juostelė. Nuo penktadienio iki pat šeštadienio vakaro... (Skaitykite daugiau)

Manoūkis.lt 2024-03-21

Akademija (Kauno r.). Prasidėjo 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“. Parodos dalyvius ir lankytojus sveikino mokslo, verslo ir politikos atstovai. „Pagrindiniai parodos veikėjai – jūs, žemės ūkio verslo atstovai... (Skaitykite daugiau)

Delfi.lt 2024-03-21

Kauno rajone, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje prasidėjo 28 kartą vykstanti paroda „Ką pasėsi... 2024“. Be gausios žemės ūkio technikos ekspozicijos šį kartą žemdirbiams siūloma susipažinti su inovatyviais inžineriniais sprendimais, antrus metus iš eilės rengiama sesija, kurioje su potencialiais partneriais susitinka paslaugas verslui teikiančios Lietuvos ir užsienio įmonės, klasteriai, startuoliai bei asociacijos. Parodoje veikia ir sodinukų bei amatų mugė, kurioje dalyvauja per 200 smulkiųjų prekeivių. (Skaitykite daugiau)

ūkininkopatarėjas.lt 2024-03-15

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“ (akademijos mstl., Kaunor.) vyks jau 28-ąjį kartą. Kovo21-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) erdves užpildys pati moderniausia žemės ūkio technika ir įranga...(plačiau)

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras pradeda įmonių, pageidaujančių dalyvauti 28-ąjį kartą vyksiančioje parodoje „Ką pasėsi... 2024“, registraciją. Likus keturiems mėnesiams iki didžiausio žemės ūkio renginio Baltijos šalyse, organizatoriai susidomėjusius ragina nedelsti ir išsirinkti norimas vietas, atliepsiančias įmonių išsikeltus lūkesčius.

Kaip ir kasmet, 2024 metų pavasarį „Ką pasėsi…“ kvies visus, susijusius su žemės ūkiu, atvykti į Žemės ūkio akademiją ir sužinoti apie agroverslo naujoves. Ši paroda – puiki galimybė dalyviams, pristatysiantiems savo atstovaujamos srities naujienas, išvysti, kuo gyvena jų kolegos ir konkurentai, o lankytojai iš gausybės pasiūlymų galės išsirinkti geriausiai jų poreikius patenkinsiančius produktus ar paslaugas.

Parodoje susirinkusiųjų lauks ir šviečiamoji programa – mokslininkų ir praktikų dalijimasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi, taip pat amatų ir sodinukų mugė.

Dalyvių registracijos nuoroda: www.expoacademia.lt/lt-ka-pasesi-dalyviams

lrytas.lt 2023-11-06

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rugsėjo pabaigoje vyko didžiausia šalyje specializuota gyvulininkystės paroda. Kartu su Žemės ūkio ministerija parodą organizavusi VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro komanda šiuo metu sumuoja rezultatus, aptaria dalyvių įspūdžius ir jau dėlioja kitų metų gyvulininkystės inovacijoms skirto renginio metmenis.

Renginio misija – suburti vienminčius – atlikta

Specializuotoje gyvulininkystės parodoje dalyvavo 12 gyvūnų augintojų ir veisėjų asociacijų, beveik šimtas paslaugas teikiančių ir produktus gyvulininkystės šakai tiekiančių įmonių, mokslo, konsultavimo įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų. Dalyvių nuomonė vienareikšmiška: renginio metu dėmesys skirtas ir gyvūnų ekspozicijai, ir inovacijų sklaidai, ir ūkininkavimo aktualijoms, ir visuomenės edukacijai. Daug dėmesio sulaukė ir dvi pirmąsias renginio dienas vykusi tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Kaimo plėtros programos geroji patirtis“. Joje pranešimus skaitė mokslininkai, patirtimi dalijosi mūsų šalies ir kaimyninių Latvijos, Estijos gyvūnų augintojus vienijančių asociacijų atstovai.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos docentas dr. Arūnas Rutkauskas, dalydamasis parodos įspūdžiais, teigia, kad jos misija buvo bendram tikslui suburti vienminčius, kuriems rūpi šalies gyvulininkystės sektoriaus ateitis. Ir organizatoriai padarė viską, kad šis sambūris sėkmingai įvyktų.

Manau, kad parodoje pakako ir eksponatų, ir motyvuotų lankytojų, žinančių, kur ir ko atvyko, ir miesto žmonių, nusiteikusių pramogauti. Jiems taip pat buvo atiduota didelė dėmesio duoklė. Kiekviena augintojų asociacija įdėjo pastangų parodyti tai, ką buvo suplanavusi. Be abejo, galime kalbėti, kad pas mus viskas dar ne taip, kaip Šiaurės Amerikoje ar Vakarų Europoje vykstančiose gyvulininkystės parodose, bet tada mes, ūkininkai, turime savęs paklausti, ar padarėme viską, siekdami aukščiausios kokybės.

Man asmeniškai didžiausią įspūdį padarė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos ekspozicija, kurioje buvo galima pamatyti pačius mažiausius pieninių veislių veršelius, stebėti mažylių maitinimo procesą. Sutikime, kad tokį sumanymą įgyvendinti nebuvo paprasta, bet tai ir yra vienas pavyzdžių, kad ir mes sugebame parodyti tai, ką rodo ilgametes parodų tradicijas turintys Vakarų europiečiai“, – teigė pašnekovas.

Apžvelgdamas mėsinių veislių galvijų ekspoziciją, A.Rutkauskas pastebi, kad pasigrožėti pačiais įspūdingiausiais eksponatais – jaunais buliais ir telyčaitėmis – lankytojai, deja, neturėjo galimybių, nes tokie gyvuliai dar vasarą buvo išparduoti, tačiau buvo galima pamatyti karves žindenes, kurios veda ir išmaitina aukštos genetinės vertės prieauglį, taip pat „jaunimą“, kuris pavyzdiniais eksponatais bus kitąmet.

„Tikiuosi, kad renginys taps tradiciniu, nes jis labai reikalingas. Iš anksto žinodami jo datą, galėsime geriau pasiruošti, kuo sudominti lankytojus“, – reziumuoja A.Rutkauskas, į būsimos parodos programą siūlantis įtraukti šalies žemės ūkio mokyklų moksleivių ir žemdirbiškų studijų programų kolegijų studentus, organizuojant tarp jų jaunųjų melžėjų konkursą, profesinių žinių ir kompetencijų viktorinas. Tai, pašnekovo nuomone, turėtų dvigubą naudą – paįvairintų renginio turinį, ugdytų naują žemės ūkio parodų organizatorių, dalyvių ir lankytojų kartą.

Agroverslas įžvelgia potencialą ir turi pasiūlymų

Gerų žodžių specializuotai gyvulininkystės parodai negaili ir UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas. Ši įmonė – ilgametė VDU ŽŪA partnerė ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro organizuojamų parodų dalyvė. „Su entuziazmu palaikome visas Universiteto iniciatyvas, prisidedame prie vykdomų projektų, aktyviai įsitraukiame į organizuojamas parodas. Ne išimtis ir rugsėjo pabaigoje vykusi specializuota gyvulininkystės paroda, kurioje pristatėme inovatyvias gyvulininkystės technologijas bei sprendimus komerciniams ir šeimos pieno ūkiams“, – pasakoja S. Silickas, atkreipiantis dėmesį, kad vienas parodos privalumų –galimybė ūkininkams konsultuotis su kvalifikuotais produktų vadybininkais, gauti specialistų atsakymus į dominančius klausimus dėl ūkio modernizavimo, išmaniųjų technologijų pasirinkimo, projektų rengimo, ES ir valstybės paramos, kitų aktualių dalykų.

„Manau, kad ši paroda turi perspektyvą išaugti į svarbiausią tradicinį metų renginį, skirtą Lietuvos gyvulininkystės ūkiams ir visai su šiuo sektoriumi susijusiai bendruomenei“, – prognozuoja UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius S.Silickas. Jo teigimu, VDU ŽŪA vykstančios parodos suteikia galimybę didinti prekinio ženklo žinomumą, pritraukti naujų klientų, taip pat stiprinti partnerystės ryšius su akademine bendruomene.

Nuo pat pirmųjų daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus VDU ŽŪA surengtų parodų jose dalyvaujanti įmonė „Rovaltra“ per šį laiką yra pelniusi ne tik žinomumą, bet ir bene daugiausia medalių ir diplomų už demonstruotus išskirtinius eksponatus. Įmonės generalinis direktorius Romualdas Trainaitis tuo besistebintiesiems pateikia argumentuotą atsakymą: „Dirbkite, kaskart sugebėkite į parodą atvežti inovaciją ir taip pat būsite įvertinti.“

UAB „Rovaltra“ generalinio direktoriaus teigimu, šalies agroverslo įmonėms, kurių daugumos vadovų ir specialistų alma mater yra VDU Žemės ūkio akademija, dalyvavimas čia vykstančiose parodose ir mecenatystė turėtų būti ne vienadienė akcija, o nuoseklus, tęstinis procesas.

Ilgametę parodų VDU ŽŪA dalyvio patirtį turinčio R.Trainaičio nuomone, atėjo laikas šiuos renginius padaryti mokamus, tegul tai būtų ir simbolinė bilieto kaina. „Lietuvoje turime apie 10 tūkst. pažangių, rentabilių ūkių. Jų šeimininkams turime sudaryti sąlygas patogiai pasiekti renginį, išvengiant stovėjimo spūstyse, nes dalis žmonių vien dėl to į parodas ir neatvyksta“, – pastebi R.Trainaitis, reziumuodamas, kad VDU ŽŪA potencialas rengti gyvulininkystės parodas yra didelis ir jį būtina išnaudoti.

UAB „Timac AGRO Lietuva“ vadovė Inga Kalesnikovienė prisipažįsta, kad VDU ŽŪA vykusiai specializuotai gyvulininkystės parodai, kartu ir žingsniui į gyvulininkystės sektoriaus rinką, įmonė labai ruošėsi, nes norėta pristatyti asortimentą, tenkinantį daugelio klientų poreikius. Ir tai padaryti pavyko. „Mūsų įmonių grupės gaminamas džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksas atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai ACTISAN 360 išties nustebino žiūrovus ir ekspertus, buvo apdovanotas organizatorių – Žemės ūkio ministerijos ir VDU Žemės ūkio akademijos – diplomu ir medaliu. Tai yra puikus pavyzdys, kad inovacijos yra reikalingos ir nelieka nepastebėtos“, – teigia I.Kalesnikovienė ir tikisi, kad specializuotos gyvulininkystės parodos VDU ŽŪA ateityje tik augs, atverdamos galimybes agroverslo įmonėms betarpiškai bendrauti su ūkininkais, juos profesionaliai konsultuoti ir padėti priimti geriausius sprendimus.

UAB „Margučiai“ vadybos vadovas Tadas Baltušis atkreipia dėmesį ir į dar vieną VDU ŽŪA vykusios specializuotos gyvulininkystės parodos aspektą – jos demokratiškumą. Pašnekovo pastebėjimu, parodos paviljone vienodai svarbu buvo ir nedidelės šeimos įmonės pristatoma santykinai nebrangi žemės ūkio technika, ir pripažintų pasaulinių prekių ženklų produktai. T.Baltušio nuomone, toks platus ekspozicijos diapazonas ūkininkams suteikia daugiau galimybių pasirinkti, o nedidelėms agroverslo įmonėms – didinti savo žinomumą.

Būsimai parodai – idėjos iš JAV

Netrukus po VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro organizuotos specializuotos gyvulininkystės parodos šio centro direktorė Rita Petlickaitė ir Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė kartu su kolegomis iš LSMU Veterinarijos akademijos ir grupe agroverslo atstovų turėjo galimybę apsilankyti JAV Viskonsino valstijoje, Madisone, spalio 3–6 dienomis vykusioje tradicinėje pienininkystės parodoje „Word Dairy Expo“. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje. „Šiemet parodoje dalyvavo 650 kompanijų, pristatančių pažangiausias technologijas ir naujausią įrangą pieno gamybos ir perdirbimo sektoriui, įvairių veislių pieninius galvijus eksponavo ir dėl apdovanojimų varžėsi beveik 2 tūkst. augintojų. Renginys organizuojamas nuo 1967 m. ir turi senas tradicijas. Jame pasitelkiama apie 500 savanorių, renginio rėmėjų skaičius viršija 400, o jį aplanko svečiai iš apytikriai 85 užsienio šalių. Džiaugėmės matydami, kad kartu su kitomis vėliavomis parodą puošė ir Lietuvos trispalvė“, – įspūdžiais dalijasi R.Petlickaitė.

 Tęsdama mintį, R.Pranaitienė pasakoja, kad įvairių veislių pieninius galvijus ūkininkai į parodą suveža iš visų Jungtinių Valstijų, taip pat iš kaimyninės Kanados. Už galimybę dalyvauti parodoje augintojai susimoka mokestį, vykdoma griežta galvijų atranka. Prieš pasirodymą galvijai maudomi, kerpami, nulakuojamos jų nagos. Gyvūnai išvedžiojami didžiulėje arenoje, tai atlieka profesionaliai parengti asmenys, laikydamiesi nustatyto aprangos kodo. Įdomu tai, kad jauniausiems išvedžiotojams vos 9 metai, nes nuo tokio amžiaus leidžiama dalyvauti pristatymuose. Vertintojams atrinkus ir paskelbus geriausius gyvulius, jų savininkai džiūgauja, nes tai reiškia, kad ūkio pardavimai didės.

 Pašnekovių, kol kas neatskleidžiančių iš JAV parsivežtų idėjų, teigimu, naivu būtų tikėtis pasiekti Jungtinių Valstijų mastą, bet daug gerų dalykų galima pritaikyti ir mūsų rengiamose parodose.

„Neabejojame, kad gyvulininkystės parodas organizuoti reikia. Turime bazę tokio pobūdžio renginiams, parodų organizavimo patirties ir patyrusią komandą. O ji ne vien iš mūsų padalino – rengiant parodas pagal savo kompetencijas aktyviai įsitraukia kitų ŽŪA akademinių ir neakademinių padalinių specialistai, savanoriai, studentai, VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis. Vienai institucijai tokios apimties renginį surengti būtų buvę paprasčiausia neįmanoma. Svariu indėliu prie renginio prisidėjo LR žemės ūkio ministerija, taip pat LSMU Veterinarijos akademija, kurios specialistai nuo pat pirmųjų dienų talkino savo žiniomis, konsultacijomis ir labai konkrečiais darbais. Esame dėkingi ir partneriams: UAB „Rovaltra“, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Kauno rajono savivaldybei, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcijai „Mano ūkis“, UAB „Ūkininko patarėjas“, UAB „Diena Media News“ – kalba VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė.

R.Petlickaitės teigimu, komandos tikslas yra pasiekti, kad gyvulininkystės paroda taptų renginiu, kuriame dalyvauti būtinybę matytų kiekvienas su gyvulininkystės sektoriumi susijęs „žaidėjas“. Svarbi šio renginio ir šviečiamoji funkcija – būtina sudaryti galimybę plačiajai visuomenei iš arti pamatyti Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus pažangą, paneigiančią vis dar vyraujantį negatyvų stereotipą apie šį sektorių. „Renginio organizavimo kokybę dar labiau pagerinti galime tik veikdami kartu su visais, kurie suinteresuoti tokiu renginiu, kurie mato gilesnę prasmę, o ne vien siaurą finansinį dalyvavimo interesą. Todėl kuo plačiau megsime partnerystės ryšius ir kitą rudenį tikimės dar labiau nustebinti parodos lankytojus ir dalyvius“, – žada VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovė, atskleidžianti, kad pasirengimas pastarajai parodai užtruko daugiau nei pusę metų. 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 27-28 dienomis vyko jau tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Cannabis Hub.LT“. Jo programoje  – konferencija „Pluoštinių kanapių verslo potencialas,  stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą“, šio augalo produktų paroda ir verslo kontaktų mugė. 

Renginio metu įžvalgomis dalinosi Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, verslo atstovai bei politikai teigė matantys didelį Baltijos regiono valstybių potencialą dalytis su Ukraina pažangiomis pluoštinių kanapių perdirbimo technologijomis ir inovacijomis. Tai Ukrainai, kurioje idealios sąlygos auginti pluoštines kanapes, padėtų stiprinti ekonomiką, iš jų gaminant pokaryje būsiančias ypač reikalingas statybines medžiagas, įvairius kitus aukštos pridėtinės vertės produktus. 

Pluoštinių kanapių verslas – draugiškos aplinkai ekonomikos lyderis 

Atidarydamas tarptautinį kanapių verslo forumą „Cannabis Hub.LT 2023“ KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas pasidžiaugė, kad požiūris į pluoštines kanapes mūsų šalyje pamažu keičiasi ir teisinė aplinka jų atžvilgiu gerėja, nors logiškai paaiškinamų draudimų tebeišlieka. Vienas jų – pluoštinių kanapių želmenis kaip eksperimentinį galvijų pašarų priedą uždarose patalpose mokslininkams auginti iki šiol dar yra draudžiama.

Forume apsilankiusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė neabejojanti pluoštinių kanapių sektoriaus potencialu bioekonomikos plėtrai bei atsakui į klimato kaitos ir geopolitikos keliamus iššūkius. KAPVIA valdybos pirmininkas Nerijus Slesariūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad pluoštinių kanapių verslas yra akivaizdus draugiškos aplinkai ekonomikos lyderis, o pati KAPVIA skirtingai nei daugelis kitų agroprofilio savivaldos asociacijų sėkmingai sugebėjo „po vienu skėčiu“ suvienyti ir augintojus, ir perdirbėjus, ir mokslininkus. Tai yra KAPVIA stiprybė, leidžianti galvoti apie ateities inovacijas, Lietuvos konkurencingumo didinimą globaliose rinkose bei paramą Ukrainai. Jo mintį pratęsė Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) pirmininkas. Pasak N. Slesariūno, yra labai svarbu Ukrainai suteikti pagalbą gaminti kokybišką produkciją, kurią pardavusi užsienyje šalis galėtų pildyti savo biudžetą.

Ši tema buvo svarbiausia ir VDU ŽŪA prof. dr. Vilmos Atkočiūnienės moderuojamos  konferencijos „Pluoštinių kanapių verslo potencialas, stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą“ ašis. Konferencija pradėta diskusija, kurioje siekta iškristalizuoti suinteresuotųjų šalių problemas, lūkesčius bei drauge ieškota instrumentų šioms problemoms spręsti.

Diskusijoje dalyvavusio Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko prof. dr. Viktoro Pranckiečio nuomonė buvo vienareikšmė: politiniai sprendimai privalo ne bloginti, bet gerinti verslo aplinką. Kaip neracionalaus politinio žingsnio įrodymą prof. dr. V. Pranckietis pateikė milijoninius mokesčius į valstybės biudžetą mokėjusio kailinių žvėrelių verslo Lietuvoje sunaikinimo faktą. Seimo KRK pirmininkas žadėjo dėti pastangas, kad pluoštinių kanapių analogiškas likimas neištiktų.

Pluoštinių kanapių verslo perspektyvomis neabejojo ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, atkreipęs dėmesį, kad Lietuvoje stokojant pluoštinių kanapių sėklų, jos galėtų būti įvežamos iš Ukrainos, prieš tai atlikus atitinkamas sertifikavimo procedūras.

„Pluoštinių kanapių spalius, stiebus, pluoštą svečias iš Lenkijos, Europos pramoninių kanapių asociacijos valdybos narys Jacekas Kramarzas (Jacek Kramarz) siūlė naudoti Ukrainos statybų sektoriuje nuo karo nukentėjusiems gyventojams statant naujus sveikus, ekologiškus namus. Pasak J. Kramarzo,  Lenkija į Ukrainą žvelgia kaip į galimą didžiulę ekonominį potencialą abiem šalims. Ši sinergija rastųsi, kai Ukraina, tapusi ES nare, augintų žaliavą kaimyninės Lenkijos pluoštinių kanapių perdirbimo pramonei. 

Lietuvos įmonės „BioSyyd“ direktorė Vida Audra Budrienė teigė, jog Ukrainos ūkininkai puikiai sugeba auginti pluoštines kanapes, ten daug metų vyksta selekcinis darbas bei yra išvesta Lietuvos klimato sąlygoms labai gerai tinkančių šios kultūros veislių.

Kariaujančiai šaliai reikia technologijų ir investicijų

Sutvarkius tenykštę įstatyminę bazę, susijusią su šių augalų auginimu ir perdirbimu, Ukraina galėtų su Lietuva tartis dėl technologijų perdavimo, o įmonės, pluoštines kanapes apdorojančios ir perdirbančios į aukštos pridėtinės vertės produktus, turėtų būti statomos pačios Ukrainos regionuose.

 „Pluoštinių kanapių verslo srityje nuo Lietuvos atsiliekame dešimtmečiu. Siekiant atotrūkį mažinti, reikia jūsų teisinių ir kitų žinių, patirties. Šiam verslui būtinos didelės investicijos“, – tvirtino Ukrainos įmonės „Pharm-Register LLC“ direktorius Ilarijonas Jarošenka (Ilarion Yaroshenko), kviesdamas Lietuvos verslininkus investuoti Ukrainoje į produkcijos iš pluoštinių kanapių gamybą, o mūsų šalį – vėliau pirkti iš šio augalo pagamintus produktus. 

 „Ukrainos ekonomika turi prisidėti stabdant klimato kaitą. Dalį savo ekonomikos ji turi atstatyti tvariai – vystydama bioekonomiką, biomaisto, bioplastiko bei statybinių medžiagų iš pluoštinių kanapių pramonę“, – teigė JAV organizacijos „Industrial Hemp Trade and Development“ („Pramoninė kanapių prekyba ir plėtra“) atstovas Herikas Foksas (Herrick Fox). Pasak jo, JAV vyriausybė ir fondai padės Ukrainai siekti šio tikslo, didindami tam skirtą piniginę paramą. 

Foksas pagalbą žadėjo ir stiprinant bendradarbiavimą tarp Ukrainos, Lietuvos ir JAV vystomų pluoštinių kanapių verslų. Svečias iš JAV prognozavo, kad Ukrainai tapus ES nare, tai paveiks visos Bendrijos žemės ūkį. Rasis didžiulė nauja galimybė pluoštinių kanapių verslų plėtrai ir šio augalo panaudojimui.

Ukrainiečiai pelnytai didžiuojasi pluoštinių kanapių selekcijos rezultatais

Ukrainos pluoštinių kultūrų mokslo instituto selekcininkė Irina Laiko Lietuvai ir visos Baltijos regiono šalims visų pirma dėkojo už paramą bei teigė, kad pluoštinės kanapės Ukrainai šiandien yra gyvybiškai svarbūs augalai, surenkantys anglies dvideginį ir padedantys išvalyti užterštą žemę. Tai – ir statybinė medžiaga. „Mokame auginti pluoštines kanapes ir jas paversti tekstile, net kailiu. Bet, norint iš jų gaminti statybines medžiagas bei kitokią produkciją, mums reikia technologijų. Kviečiame Lietuvos mokslininkus dar glaudžiau bendradarbiauti.  Jei Ukraina ir Lietuva pasidalytų visu tuo, ką išmano ir sugeba kanapių verslo srityje, naudinga būtų visai Europai“, – neabejojo I. Laiko.

Pasak ukrainietės mokslininkės, ukrainietiškų veislių pluoštinių kanapių sėklų derlingumas didžiulis – 1,5–2 t/ha , aliejingumas – 38–40 proc., o teisės aktais ribojamo tetrahidrokanabinolio (THC) nėra visiškai arba mažiau nei 0,1 proc.  (ES šalyse pluoštinių kanapių produkcija turi būti gauta ar pagaminta iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis ne didesnis nei 0,3 proc. Produkcijoje THC kiekis negali būti didesnis nei 0,2 proc.). 

Pasak I. Laiko, apie 1970 m. Ukraina augino apie 100 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Pastaraisiais metais jų augina vos apie 3 tūkst. ha. Priežastis – 2002 m. ir 2012 m.  labai sugriežtinti įstatymai, susiję su šios žemės ūkio kultūros auginimu ir perdirbimu. Tačiau ukrainiečiai su viltimi laukia naujų Rados sprendimų įteisinant pluoštinių kanapių preparatų CBD gamybą medicinos tikslais. 

„Esame priversti kautis fronte, tačiau norime vystyti ir savo ekonomiką. Sekdami Kroatijos pavyzdžiu, valysime žemę, augindami pluoštines kanapes, paskui jas, susmulkintas, įterpdami. Ukrainoje uždraudus auginti pluoštines kanapes ir mokslui, ir dirvožemiui buvo padaryta didelė žala. Šiuo metu stengiamės visa tai atgaivinti. Šalies dalyje, kurioje nekariaujama  ir nuo seno buvo augintos kanapės, šiuo metu kuriamas 42 ha Eko-industrinis parkas. Kol kas pluoštines kanapes auginame daugiausia maisto pramonei. Galime jų užauginti kur kas daugiau, tačiau neapsimoka parduoti žaliavos bent be pirminio apdirbimo. Sieksime, kad iš pluoštinių kanapių pagaminta produkcija gautų ES sertifikatus. Laukiame jūsų savo šalyje – jūsų investicijų bei mokslininkų, bendradarbiaujančių kuriant pluoštinių kanapių auginimo, apdorojimo, perdirbimo technologijas“ – kalbėjo Eko-industrinio parko atstovė Vera Uljančenko, pastebėdama, kad atsisakant plastiko pakuočių iš pluoštinių kanapių Ukraina galėtų gaminti ekologiškas pakuotes, virves, tekstilę, tačiau tam reikia investicijų į gamyklas. 

Parodos ekspozicija – nuo maistingų batonėlių sausam kario daviniui iki protezų mūšiuose netekusiesiems  galūnių 

Forumo „Cannabis Hub.LT 2023“ parodos ekspozicija šiais metais atskleidė itin platų Lietuvoje gaminamų pluoštinių kanapių produktų asortimentą. Buvo galima pamatyti bei įsigyti ir tradicinės kanapių arbatos, aliejaus, ir inovatyvių, funkciniam maistui priskiriamų kanapių produktų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių lietuviškų CBD produktų, eksportuojamų net į tolimąją Japoniją, taip pat kosmetikos gaminių. Kitą ekspozicijos segmentą sudarė statybinės medžiagos iš kanapių pluošto bei pirmosios medicininės pagalbos priemonės, skirtos sunkias traumas patyrusiems kariams.

Tarptautinio kanapių verslo forumo „Cannabis Hub.LT 2023“organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija KAPVIA.

Rugsėjo 28–30 d. Akademijos mstl., Kauno r., įkurdintuose VDU Žemės ūkio akademijos paviljonuose ir lauko erdvėje įvyko gyvųjų eksponatų, technikos, amatų ir sodininkystės paroda, sulaukusi net 20 tūkst. lankytojų. Be akį traukiančių eksponatų, parodos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti dvi dienas trukusioje konferencijoje ir edukacinėse programose.

Renginio programa – intensyvi ir patenkinusi skirtingus svečių lūkesčius

Tris dienas skirtinguose paviljonuose trukusiame renginyje buvo įgyvendinta daugiau nei 15 didelės apimties edukacinių veiklų, kai kurios jų, siekiant renginio lankytojų patogumo, vyko kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną. Edukacinėse programose dalyvavę svečiai galėjo sužinoti, kaip saugiai elgtis su galvijais, kaip su augintiniu pasiruošti kelionei į veterinarijos kliniką, kaip pasirinkti gerą būsimą karvę, kokį pavojų augintiniams sukelia pelėsiniai grybai ir daugybę kitos naudingos informacijos. Apsilankiusieji turėjo galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

Konferencijoje „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis“ pranešimus skaitė LR žemės ūkio ministerijos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos profesoriai, Lietuvos ūkininkai ir svečiai iš užsienio, o diskusijoje, dedikuotoje pagrindinei konferencijos temai – konkurencingumui didinti,  nuomonėmis dalijosi gyvūnų augintojų asociacijų vadovai ir ŽŪM atstovai.

Tradiciškai išrinkti geriausieji       

Visas parodos dienas išskirtinis dėmesys buvo skiriamas gyviesiems parodos eksponatams – ūkiniams gyvūnams. Kompetentingos komisijos vertino ir rinko geriausiuosius triušius, naminius paukščius ir galvijus. Be pastarųjų, iškilmingame renginio atidaryme buvo apdovanoti ir parodos laureatai. VDU ŽŪA mokslininkai ir LR ŽŪM atstovai geriausiais išrinko šiuos eksponatus:

• Visavertį pieno pakaitalą veršeliams „Nutricalf Premium 40“, pristatytą UAB „Litamilk“;
• Mobilų melžimo akumuliatorinį vakuumo įrenginį „Mootech Eco Smart“, pristatytą UAB „Mototecha“;
• Mikrobiologinį mėšlo tvarkymo produktą „NN Farmodor C“, pristatytą UAB „Nando“;
• Pašarų dalytuvą „Seko Samurai 7 500/150“, pristatytą UAB „Rovaltra“;
• Džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksą atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai „Actisan 360“, pristatytą UAB „Timac Agro LT“.

Padėkos už indėlį, kuriant ūkinių gyvūnų ekspozicijas, skirtos: Angusų augintojų asociacijai, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijai, Lietuvos avių augintojų asociacijai, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijai, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai, Lietuvos galvijų gerintojų asociacijai, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijai, Lietuvos triušių augintojų draugijai, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijai, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijai, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacijai, UAB „Lietuvos žirgynas“, VšĮ VDU Žemės ūkio akademijos mokomajam ūkiui.

Kauno diena 2023-09-28

VDU Žemės ūkio akademijoje prasidėjo specializuota gyvulininkystės paroda. Joje – tūkstančiai naminių gyvūnų: nuo smulkių paukščių – iki stambių veislinių galvijų. Tris dienas parodą galima lankyti nemokamai.

Sveikinimų akcentai

Ketvirtadienį atidaryta gyvulininkystės paroda, kurios tikslas – dalytis gerąja patirtimi, supažindinti ūkininkus su naujausiomis technologijomis ir priartinti kaimą prie miesto gyvenimo.

„Gyvulininkystė neatsiejama žemės ūkio dalis. Tikiuosi, kad paroda padės dar geriau suvokti, kiek ši sritis yra svarbi mūsų gyvenime. Ši paroda suteikia galimybę parodyti žemės ūko svarbą, inovacijas, pažangą bei kaip kurti tvarų verslą“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.

 „Tai didžiausia Lietuvoje specializuotų gyvūnų paroda. Manau, kad būtent tokios parodos reikalingos tam, kad galėtumėme matyti, kaip Lietuvos ūkiai tobulėja, kokios diegiamos inovacijos. Tad linkiu visiems dalytis informacija, patirtimi“, – kvietė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Mažųjų lankytojų džiaugsmas

Kol ūkininkai gali diskutuoti, kokios technologijos gyvulininkystės ūkiuose pačios geriausios, mažieji parodos lankytojai skuba prie naminių gyvūnų. Jei tik galėtų, vaikai tikrai apkabintų kiekvieną triušį, išglostytų avis bei kitus gyvūnus.

Nuo pat pirmų valandų į parodą vis su mokytojais ar auklėtojais keliavo grupės vaikų. Šie stbėjosi ir kuoduotais gaidžiais, ir dryžuotais atlėpausiais triušiais. „O kaip jis mato, kai ant galvos toks kuokštas pluksnų“, – sukrizeno keli darželinukai. „Aš tokį norėčiau laikyti“, – pirštu į stambų rudakailį triušį rodė kitas.

Stambiųjų gyvulių paviljone taip pat akį traukė ir garbanomis, ir smailiais ragais pasidabinę galvijai. Aptvare esantys arkliai taip pat žavėjo savo grakščiu kūnu. Žinoma, negali nesustoti ir prie šieną rupšnojančių ožkų ar avių.

„Mes su vyru neseniai įsigijome sodybą, norėtumėme joje įrengti edukacijų erdvę, supažindinti vaikus su naminiais gyvuliais. Labai daug vietos nėra, tad svarstome, kurios avelės būtų geriausios. Aišku, būtų smagu, kad ir kokia vištaitė kiaušinių dėtų. Galima įprastas rudas vištas auginti, bet neatmetame ir pasiimti kokią veislinę, kad būtų daugiau įvairovės“, – besidairydama į parodoje eksponuojamus paukščius kalbėjo Jolanta.

Eksponatų gausa

Gyvulininkystės parodą rengia VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija. Parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su įvairiausiais naminiais gyvuliais bei paukščiais.

Čia galima pamatyti pagrindinius parodos eksponatus: skirtingų veislių galvijus, žirgus, avis, ožkas, triušius ir naminius paukščius, aplankyti gyvulininkystės technikos ekspoziciją, dalyvauti daugybėje edukacinių užsiėmimų ir gyvulininkystės konkurencingumui stiprinti skirtoje konferencijoje. Parodoje veikia amatų ir sodinukų mugė.

Tris dienas skirtinguose paviljonuose bus įgyvendinta daugiau nei penkiolika didelės apimties edukacinių veiklų. Apsilankiusieji turi galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

LSMU Veterinarijos akademijos specialistai kviečia daugiau sužinoti apie tokias ligas kaip trichineliozė, pelėsinių grybų sukeliamą neigiamą poveikį gyvūnams, negailės patarimų, skirtų palengvinti pasiruošimą nusprendus su augintiniu vykti į veterinarijos kliniką ir kt.

Nemokamai VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančią gyvulininkystės parodą galima aplankyti rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val.

Kauno diena 2023-09-25

VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija rugsėjo 28–30 d. rengia didžiausią Lietuvoje specializuotą gyvulininkystės parodą. Lankytojai turės galimybę išvysti pagrindinius parodos eksponatus – skirtingų veislių galvijus, žirgus, avis, ožkas, triušius ir naminius paukščius, aplankyti gyvulininkystės technikos ekspoziciją, dalyvauti daugybėje edukacinių užsiėmimų ir gyvulininkystės konkurencingumui stiprinti skirtoje konferencijoje. Parodoje veiks amatų ir sodinukų mugė.

Šiais metais renginys išsiskiria intensyvia, įvairius parodos svečių lūkesčius patenkinsiančia, programa. Tris dienas skirtinguose paviljonuose truksiančiame renginyje bus įgyvendinta daugiau nei 15 didelės apimties edukacinių veiklų, kai kurios jų, siekiant renginio lankytojų patogumo, vyks kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną. Apsilankiusieji turės galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose. LSMU Veterinarijos akademijos specialistai kvies daugiau sužinoti apie tokias ligas kaip trichineliozė, pelėsinių grybų sukeliamą neigiamą poveikį gyvūnams, negailės patarimų, skirtų palengvinti pasiruošimą nusprendus su augintiniu vykti į veterinarijos kliniką ir kt.

Tarptautinėje konferencijoje „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis“ LR žemės ūkio ministerijos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai, Lietuvos ūkininkai ir ekspertai iš užsienio kvies daugiau sužinoti apie tvariąją gyvulininkystę, technologijų pritaikomumą, biosaugą ūkiuose, gyvulių reprodukcijos gerinimo svarbą, šėrimo technologijų įtaką ūkio rentabilumo rodikliams, dalinsis kaimo plėtros programos projektų įgyvendinimo gerąja patirtimi.

Lankytojai, nusprendę iš parodos neišvykti tuščiomis rankomis, galės įsigyti amatininkų, sodininkų ir tautinio paveldo puoselėtojų pagamintos ar užaugintos produkcijos. Šviežių ir gardžių maisto produktų, atsakingai užaugintų sodinukų ir dekoratyvinių augalų gausa nepaliks abejingų. Besidomintieji technikos naujovėmis galės pasižvalgyti ir daugiau sužinoti apie pašarų ruošimo įrangą, krautuvus, pašarų dalytuvus ir panašaus pobūdžio techniką, melžimo ir mėšlo tvarkymo įrangą, gauti konsultacijų.

Atvykstantieji į parodą, vyksiančią Akademijoje, Kauno r., bus laukiami rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val. Parodos lankymas – nemokamas!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiandien yra ta vieta Lietuvoje, kurioje rengiami specialistai ateities žemės ūkiui, bei vyksta aktyvi mokslo inovacijų sklaida, skirta šiuo metu ūkininkaujantiems praktikams ir visai plačiajai visuomenei. Rugsėjo 28–30 d. VDU ŽŪA šurmuliuos specializuota gyvulininkystės paroda. Jos metu bus pristatyta įspūdinga veislinių ūkinių gyvūnų ekspozicija, atspindinti augintojų asociacijų veislininkystės veiklos rezultatus. O daliai lankytojų tai galbūt bus pirmoji proga sužinoti, kam jaunikliams reikalingi genominiai tyrimai ar dėl kokių priežasčių skenuojami gyvūnų raumenys.

Specializuotoje gyvulininkystės parodoje dalyvaus mėsinių ir pieninių galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių augintojų asociacijos, taip pat įmonės, teikiančios produktus ir paslaugas gyvulininkystės sektoriui. Ekspoziciją papildys AB „Lietuvos žirgynas“ auginami žirgai. Parodos metu vyks tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos kaimo plėtros programos geroji patirtis“, taip pat įvairios edukacinės ir pramoginės programos. Renginyje daug dėmesio bus skiriama skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tiesiogiai patyrusių praktikų perduodamos žinios yra ypač vertingos pradedantiesiems augintojams.

Tokio plataus formato renginys, tikimasi, patvirtins visų parodos lankytojų lūkesčius: augintojai turės galimybę įgyti naujų žinių, užmegzti svarbių verslo kontaktų, o miesto visuomenė, šeimos su vaikais – nemokamai turiningai praleisti laiką.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad mokslo ir verslo partnerystė šiandien kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir gyvulininkystės parodų eksponatai. A. Miceikienės pastebėjimu, gyvulininkystės sektoriui yra iškeltas labai didelis uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Todėl, pasak pašnekovės, neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų.

Žinių svarba agroversle neabejoja ir įspūdingos išvaizdos įvairių veislių eksponatus parodos metu pristatysiantys Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, ūkininkas Gintautas Migonis.

„Galvijininkystės sektorius nuolat sulaukia priekaištų dėl į aplinką skleidžiamų taršių dujų – amoniako, šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido, metano. Tačiau mokslo tyrimai rodo, kad pasirinkus inovatyvų veiklos modelį, tinkamas gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo tvarkymo technologijas, gyvulininkystės ūkiai tampa ne tik netaršūs, bet mažėja CO2 emisija bei gerėja dirvožemio humusingumas“, – teigia G. Migonis. Pašnekovas pasakoja, kad siekiant gerinti mėsinių veislių bandų genetinę vertę, galvijams atliekami genominiai tyrimai, vyksta kontrolinis bulių palikuonių penėjimas, VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centre atliekamas galvijų mėsos kokybės ir skoninių savybių vertinimas. A. Rutkauskas paantrina, kad gyvulininkystės parodos Lietuvoje neturi ilgamečių tradicijų, tačiau ilgainiui jos turi atsirasti ir ūkininkai norės parodose pristatyti veisiamus gyvūnus, jų palikuonis. Dalyvavimas parodose ūkiui prideda papildomą vertę, kuri atsiperka parduodant gyvūnus veislei ar pristatant savo gaminius, jei ūkis verčiasi tiesioginiais pardavimais. Tikimasi, kad šios parodos metu bus galima parodoje pristatyti limuzinų ir aubrakų veislių nujunkytas telyčaites bei buliukus, siekiant parodyti, kad teisingai pasirinkti mėsiniai veisliniai galvijai net ir sausros metu, trūkstant pašarų gali duoti gerus priesvorio rezultatus.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė teigia, kad centras ūkininkams teikia mėsinių galvijų ir avių mėsinių savybių įvertinimo, raumenų skenavimo, svėrimo ir kitas paslaugas, kurios yra labai svarbios ūkinių gyvūnų veislininkystei, taip pat veislinių ūkinių gyvūnų augintojams didinant ūkinių gyvūnų veislinę vertę ir produktyvumą, veisiant gyvūnus, mažiau teršiančius aplinką. Centre atliekama ir eilė genetinių tyrimų: galvijų, arklių, avių bei šunų kilmės patikslinimas pagal DNR, ekonomiškai naudingų genų, avių skrepi ligos rezistentiškumo nustatymas. Parodos metu centro atstovai ne tik skaitys pranešimus, bet ir praktiškai pademonstruos, kaip atliekamas galvijo ilgiausiojo nugaros raumens skenavimas.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro paslaugomis naudojasi ir Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai: pasitikrina avienos kokybę, o atlikę veislinių avių kraujo tyrimus sužino, kiek individas yra atsparus pavojingai avių ligai skrepi, ir tai augintojams taip pat padeda tikslingai vykdyti selekcinę atranką.

Asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė vardija, kad šiųmetėje parodoje, vyksiančioje VDU ŽŪA, lankytojai išvys Lietuvos juodgalves, sufolkus,  Ile de France, tekselius, išskirtinės išvaizdos Kerry Hill, saugomas Lietuvos vietines šiurkščiavilnes, taip pat pienines ostfryzų veislės avis bei nereiklią skudų veislę. „Lietuvoje avių veislininkystės entuziastų nėra itin daug, vis dėlto jų naujų atsiranda kasmet, ir selekcinė veikla juda į priekį, avininkystės perspektyvos gerėja. Tačiau avininkystės versle reikia ne vien  entuziazmo, bet ir specifinių žinių, kurių suteikia dalyvavimas Lietuvos avių augintojų asociacijos veikloje bei specializuotuose renginiuose“, – teigia G. Kisielienė.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė tvirtina, kad šiųmetėje gyvulininkystės parodoje lankytojai būtinai išvys Anglo-Nubian veislės ožkas – tarp augintojų mėgėjų ypač populiarėjančias išraiškingos išvaizdos nulėpauses.

„Ūkiuose, kurie vysto  sūrių gamybos verslą, mūsų šalyje dažniausiai laikomos zaaneno ir čekų baltųjų veislių ožkos. Lankytojams turime  akcentuoti, kad visi parodoje  demonstruojami gyvuliai yra grynaveisliai, o išvedant ir gerinant veislę selekcininkai nuosekliai dirba ne vieną dešimtmetį. Gera elitinė ožka šiuo metu duoda 5-6 l pieno per dieną. Anksčiau ožkos pieno riebumas siekė per 8 proc., o dabar yra vidutiniškai 3,4 proc. riebumo ir prilygsta karvės pieno riebumui. Būtent riebalai ožkos pienui anksčiau ir suteikdavo ne visiems priimtiną poskonį“, – pasakoja D. Ėmužytė.

Kelių veislių ir tipų pieninius galvijus – telyčaites ir veršingas telyčias – parodos metu pristatys kelios augintojų asociacijos. Demonstruojami  eksponatai lankytojams atskleis, kokius produktyvumo ir eksterjero standartus privalo atitikti moderniuose, automatizuotuose ir robotizuotuose pieno ūkiuose laikomi gyvuliai. 

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pasakoja, kad už produktyvias karves holšteines, kokias pamatys parodos lankytojai ir kokias šiandien melžia bene visos Europos ūkininkai, tenka dėkoti JAV ir Kanados selekcininkams. Mat kartu su emigrantais olandais ir vokiečiais už Atlanto kadaise iškeliavo ir europietiškos karvės. Tačiau jos netiko laikyti besikuriančiose pramoninėse fermose. Todėl Šiaurės Amerikos selekcininkai atliko didžiulį darbą, siekdami didelių primilžių ir keisdami gyvulių išvaizdą – karvės tešmuo turėjo būti patogus naudoti melžimo aparatą. Dar po kelių dešimtmečių holšteinės vėl buvo pargabentos į Europą vietinių karvių bandoms  gerinti.

Pasak E. Gedgaudo, šiuo metu Lietuvoje laikomų holšteinų augintojų veislininkystės darbo rezultatus patvirtina efektyvi pašarų konversija ir proporcingai galvijo kūno masei dideli produkcijos kiekiai.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius pastebi, kad parodoje eksponuojami aukštos genetinės vertės gyvuliai gerai atspindi mokslo inovacijų įtaką veislininkystės veiklai. Viena tokių inovacijų – galvijų genomo tyrimas. Šis nepigus, bet efektyvus,  užsienio laboratorijose atliekamas tyrimas leidžia nustatyti, kokias tėvų savybes paveldėjo veislinis jauniklis ir kiek šios savybės atitinka veisėjo lūkesčius, pavyzdžiui, kokį laktozės kiekį būsimame savo piene telyčaitė yra paveldėjusi iš savo tėvo. Tuo metu, kai ūkininkai diskutuos apie specifinius veislininkystės niuansus, visus renginio lankytojus V. Urbanavičius ragina nepraleisti progos dalyvauti Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos rengiamoje edukacijoje, kurioje patyrusi Lietuvos sūrininkė iš Kernavės Lina Urlikienė mokys sūrių gamybos meno.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas pasakoja, kad parodos metu bus pristatomi žalieji ir žalmargiai galvijai, kurie, dažniausiai laikomi stambiuose ūkiuose. Pasak J. Darbuto, geram šeimininkui šiandien nepakanka gyvulį tik paglostyti – produkcijos kiekį lemia gyvulio genetika, sveikatingumas ir gerai subalansuoti pašarai.

„Galvijininkystėje greitų rezultatų nebūna. Nuo tėvų suporavimo iki pirmaveršės karvės produkcijos gavimo praeina 3,5 m. Todėl mokytis tikslinga ne iš savų klaidų, o iš mokslo pasiekimais besinaudojančių veisėjų darbo rezultatų“, – įsitikinęs Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas.

Vieną spalvingiausių ekspozicijų VDU ŽŪA vyksiančiai specializuotai gyvulininkystės parodai rengia triušių augintojus vienijančios organizacijos. Žiūrovai išvys belgų milžinus, prancūzų avinus, Vokietijos dėmėtuosius, šinšilas – iš viso kelių dešimčių įvairių veislių triušius. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Eduardas Kubilius ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos pirmininkas Artūras Stimbirys teigia, kad šių gyvūnų veisimu užsiimantys entuziastai šiandien tikrai turi ką parodyti, nes dedamos didelės pastangos išlaikyti aukštą veislininkystės lygį – veislės, už kurias yra atsakingos asociacija ir draugija, nuosekliai gerinamos. Šios parodos metu taip pat dirbs nepriklausomi tarptautiniai ekspertai bei vyks gyvūnų veislinės vertės vertinimas. Paroda, pašnekovų nuomone, yra efektyvus būdas augintojams įgyti naujų žinių, pasidalyti praktine patirtimi bei propaguoti triušininkystę, nes triušiena rinkoje savo nišą turi ir turės ateityje – šio dietinio produkto ieško kūdikius auginančios šeimos, viešųjų konkursų būdu perka šalies gydymo įstaigos. Tačiau triušininkystės propaguotojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos  profesorius dr. A. Stimbirys  teigia su nerimu vertinantis Europoje kylančią idėją uždrausti triušius laikytis narveliuose. Profesoriaus įsitikinimu, žemę rausiantys gyvūnai, laikomi laisvai, ištrūks ir padarys ne mažiau žalos, kiek jų gentainiai yra padarę Australijoje.

Lankytojų akį parodoje trauks taip pat spalvinga Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos ekspozicija.

„Namų ūkyje laikomi veisliniai naminiai paukščiai yra tas natūralaus  tvarumo pavyzdys, apie kurio būtinybę girdime kalbant nuolat. Lietuvoje praktiškai kiekvienas galime  auginti paukščius ir mėgautis sveikais, ekologiškais kiaušiniais, nors pastaruoju metu ši tradicija, deja, primiršta net kaimuose. Paukščių veislių įvairovė yra stulbinanti: tai vištos, atrodančios  tarsi plunksnų kamuoliukai, ar pasipuošusios plunksnų karūnomis ant galvų, tai klegančios Lietuvos vištinės ir gigantiškos Tulūzos žąsys, invazinių šliužų naikintojos antys Indijos Bėgikės, lietuviškų veislių balandžiai ir įvairūs kiti draugijos narių veisiami paukščiai. Parodoje juos bus galima ir pamatyti, ir iš pačių augintojų sužinoti konkrečios veislės ypatybes ir auginimo specifiką“, – nepraleisti progos apsilankyti VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje gyvulininkystės parodoje ragina L. Petraška.

Be abejo, viso šalies veislininkystė paveikslo parodos lankytojai neišvystų be senųjų lietuviškų veislių gyvulių ir paukščių, kurių genetinį fondą padeda saugoti valstybė.

LSMU Gyvulininkystės institutas ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, jos vadovės Rūtos Šveistienės teigimu, parodose tradiciškai pristato Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše esančius gyvūnus: vištines žąsis, šiurkščiavilnes avis, baltnugarius ir šėmuosius galvijus. O UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Andrius Bielinis patikina, kad VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje parodoje bus Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, poni veislės žirgų – šiuo metu gausioje bandoje vyksta būsimų eksponatų atranka – žirgai turi būti ne tik išskirtinai dailūs, bet ir ramaus charakterio, kad jais galėtų pasidžiaugti ir suaugę, ir maži  lankytojai.

Už parodos organizavimą atsakingo VDU ŽŪA padalinio – Verslo ir socialinės partnerystės centro – direktorė Rita Petlickaitė pasidžiaugė, kad Universitete tęsiama tradicija organizuoti gyvulininkystės parodas. Šiemet parodos gyvūnų ekspozicija bus išskirtinai didelė ir užims du stacionarius bei vieną laikiną parodų paviljonus. Parodoje laukiami ne tik glaudžiai susiję su gyvulininkystės sektoriumi, bet ir norintys tiesiog gerai praleisti laiką. Visas tris parodos dienas vyks edukacinės programos, skirtos įvairių amžiaus grupių lankytojams, veiks amatų ir sodinukų mugė, bus galima įsigyti maisto produktų. Renginio lankymas yra nemokamas.

Parodai atsakingai ruošiasi ir įmonės, kurios turi ką pasiūlyti gyvulininkystės sektoriui. Registracija į parodą dar vykdoma, tad norintys prisistatyti renginyje kviečiami suskubti.  

Visą naujausią informaciją apie renginį rasti ir į parodą užsiregistruoti galima interneto svetainėje expoacademia.lt.

Parodos organizatoriai

Apie mus rašo Ūkininko patarėjas: 2023-04-01

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS. – Šiandien – paskutinė tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2023“ diena. Parodos šeiminikės –  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. Astridos Miceikienės – teigimu, tai didžiausia ir solidžiausia iki šiol rengta paroda. Joje susivienijo verslas ir mokslas, technologijos ir inovacijos, maisto gamyba ir vartojimas, tautinės tradicijos ir ateities perspektyvos. Ir tai nėra balandžio 1-osios pokštas.

 

Dėmesys technologijoms

Jau pirmąją parodos dieną apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, žinodamas ūkininkų lūkesčius, kalbėjo, kad sprendimus dėl nuostolius patiriančio agrosektoriaus padės atrasti technologijos. Būtent joms priklausys žemės ūkio ateitis. Parodoje dalyvavęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas ragino žemdirbius pozityviam darbui. „Gerai, kad turime ką sėti. Juk jei nesėsi, tai ir nepjausi“, –  optimizmo nestokojo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tarsi atsiliepdama į naujosios žemės ūkio strategijos iššūkius, „Agrokoncerno“ įmonių grupė pristatė parodos lankytojų „kosminiu“ pavadintą žemės ūkio robotą „AgXeed“. Pasak įmonės komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus, tai autonominė mašina, labiausiai tinkanti tokiems žemės ūkio darbams kaip šienavimas, mulčiavimas, žemės dirbimas, sėja. Didžiausias roboto „AgXeed“ teikiamas privalumas – monotoninius žemės ūkio darbus jis gali atlikti nesustodamas. Jam nereikia poilsio pertraukėlių, mašina yra valdoma dirbtinio intelekto. Roboto operatorius gali stebėti jo darbą per specialią programėlę, taip pat žemėlapyje matyti visą maršrutą. Roboto valdymo programą lengvai įveiks bet kokio amžiaus ūkininkas, gebantis naudotis mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu.

Naująja laukų mašina susidomėjo Birštono savivaldybės ekologinio augalininkystės ūkio šeimininkas Jonas Gradeckas. Didžiųjų Nemuno kilpų regioninio parko kaimynystėje esantis ūkis būtų palankus įdarbinti tokį robotą, tačiau reikėtų pamatyti mašiną dirbant laukuose. „Agrokoncerno“ atstovas A. Radzevičius pažadėjo pradžiūvus dirvoms pakviesti norinčiuosius į Radviliškio r. „Ateities ūkį“, kuriame bus demonstruojamas laukuose dirbantis robotas „AgXeed“.

Akmenis rinks mašina

Biržų r. ūkininko Gedimino Ališausko dirvose gausu akmenų, jie gadina žemės dirbimo, sėjos techniką, mažina pasėlių derlingumą. UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis ūkininkui pasiūlė suomių gamybos akmenų rinktuvą „Kivi Pekka“. Šis agregatas apdovanotas Suomijoje, o šiemet gavo ir parodos „Ką pasėsi“ medalį. Pasak R. Trainaičio, nors Lietuvos laukai akmenų gausa negali lygintis su Suomijos dirvomis, bet jų yra pakankamai, o akmenims rinkti kaime žmonių jau nebelikę. Tad kasmet parduodama po keliolika „Kivi Pekka“ akmenų rinktuvų. Jų darbinis plotis – nuo 3,3 m iki 7 m. Per minutę agregatas surenka nuo 900 kg iki 1,4 t akmenų, kurių diametras – 2,5–35 cm.

Lietuvos ūkiuose dirba apie pusšimtis „Kivi Pekka“ akmenų rinktuvų, šiemet planuojama ūkininkams pristatyti dar 15. Sėkmingai suomių pagaminti akmenų rinktuvai dirba ne tik biržiečio G. Ališausko, bet ir Andriaus Mickevičiaus (Vilkaviškio r.), Aivaro Rimkaus (Radviliškio r.), Antano Šakio (Telšių r.) ir kituose ūkiuose. Ūkininkų teigimu, „Kivi Pekka“ pagerina dirvos kokybę prieš sėją, taupo gamybos kaštus, padidina derlių.

Ūkius gelbsti robotai

Parodoje „Ką pasėsi... 2023“ AB „Lytagra“ paviljonas tradiciškai buvo pats gausiausias ir aprėpiantis visas žemės ūkio šakas – augalininkystę, gyvulininkystę, šeimos ir ekologinius ūkius. Norkūnų k. (Prienų r.) ūkininkas Alvydas Kazlauskas prisipažino neseniai likvidavęs daugiau nei šimto karvių pieno ūkį ir „Lytagros“ stende ieškantis pasiūlymų augalininkystės plėtojimui. Veiverių sen. (Prienų r.) ūkininkas Deimantas Kairiūkštis savo pieno ūkyje įdarbinęs melžimo robotus ir planuoja toliau modernizuoti pieno gamybos verslą, kuris, ūkininko nuomone, nėra toks beviltiškas, kaip teigiama viešojoje erdvėje. D. Kairiūkščio kaimynų Krūvelių šeimos ūkyje dirba ne tik melžimo, bet ir pašarų ruošimo, dalijimo, mėšlo šalininmo drėgnuoju būdu robotai. „Patikimiausia, kai pieno ūkyje dirba robotai ir vienos šeimos nariai, išvengiant samdomos darbo jėgos“, – įsitikinęs D. Kairiūkštis, parodoje apsilankęs su sūnumi Ričardu.

„Lytagros“ ekspozicijoje mokslininkas Rimas Budrys pristatė probiotikus gyvulininkystės ir paukščių ūkiams. Tai natūralūs, ekologiški organiniai priedai, kurie teigiamai veikia gyvūnų sveikatą, didina produktyvumą, mažina metano dujų išsiskyrimą ir net neutralizuoja mėšlo kvapus.

UAB „Agrobond“ paviljone tarp eksponatų lankytojus konsultavo ne tik įmonės atstovas Vaidotas Jacikas, bet ir verslo partneris iš Italijos Endre Deak. Užsienio svečių – verslo partnerių netrūko ir kituose parodos paviljonuose.

Organizatorių teigimu, šiemetėje parodoje dalyvauja užsienio kompanijos iš 8 šalių: Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos. UAB „Dotnuva Baltic“ vykdančiojo direktoriaus Dangio Valaičio teigimu, ūkiams Europoje ir Baltijos šalyse reikalingi patikimi ir išmanūs sprendimai, todėl bendrovė parodoje „Ką pasėsi... 2023“ pristato išmaniąsias sistemas ir technikos gamintojų naujienas, kurios gali padėti lengviau, tvariau ir našiau valdyti svarbiausius ūkio darbus.

„Vis daugiau mūsų klientų, atnaujindami techniką ar įrangą, pasirenka skaitmeninius ūkio valdymo įrankius, kurie šiuolaikiniame ūkyje, kaip ir bet kuriame versle, neišvengiami, – tikino D. Valaitis, – savo inovacijų portfelyje siekiame rinkai pateikti tik patikimą techniką, įrangą ir programas, kurias būtų nesudėtinga pritaikyti ūkiams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Inovacijos efektyviausiai sprendžia iššūkius žemės ūkyje, ir esame ta įmonė, kuri padeda įgyvendinti išmanius ir naudingus sprendimus.“

Pasak D. Valaičio, Lietuvoje gerai žinomas savaeigių purkštuvų gamintojas „Agrifac“ iš Nyderlandų jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo galvoti apie ateities technologinius sprendimus ir pagrindinius ūkininkavimo iššūkius pasaulyje.

Šį pavasarį Lietuvos laukuose pradeda dirbti daugiau nei 20 naujų savaeigių purkštuvų „Agrifac“, o tarptautinės žemės ūkio parodos laureatu tapo naujas šio gamintojo modelis „Condor Vaneguard“, pasiūlydamas 6 t talpos purkštuvus ir purškimo sistemos patobulinimus.

Prikabinamų purkštuvų ir trąšų barstytuvų asortimente pristatomi rinkoje gerai žinomo gamintojo „Kverneland“ modeliai. Iki šio pavasario 95 proc. barstytuvų ūkiai renkasi su automatine svėrimo sistema ir išmaniuoju valdymu kompiuteriu, o tikslieji tręšimo žemėlapiai lengvai integruojami su išmaniąja ūkio valdymo sistema „Geoface“. Šiandien sunkumų patiriantiems pieno ūkiams „Dotnuva Baltic“ siūlo modernizavimo priemonę – Nyderlandų bendrovės „BouMatic“ automatines sistemas ir melžimo robotus.

Parodos „Ką pasėsi... 2023“ paviljonai visas dienas buvo apgulti lankytojų. Organizatorių teigimu, taip buvo siekiama kompensuoti pandeminį laikotarpį, kai nevyko vieši renginiai.

Skaityti daugiau: https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/paroda-ka-pasesi-2023-zvilgsnis-i-agroverslo-ateiti/

Apie mus rašo Mano ūkis: 2023-03-30

Startavo žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2023“, kuri jau 27-oji. Žemės ūkio technikos ekspozicija kaip įprasta vėl didžiausia. Be to, renginių organizatorių teigimu, pagal dalyvių skaičių paroda grįžo į priešpandeminį lygį.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad žemės ūkio inovacijos demonstruojamos VDU Žemės ūkio akademijoje, kad stiprėja verslo ir mokslo partnerystė, o ši bendrystė duoda rezultatų. Lietuvos žemės ūkis visada užaugindavo žmonėms savos duonos kąsnį. Tikiuosi, užsiauginti savos duonos išliks svarbu visada“, – per parodos „Ką pasėsi... 2023“ atidarymą kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė.

Atidaryme apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad technologijų poveikis ypač pasijus šiemet, kai reikės deklaruoti pasėlius. „Sprendimų atsiras naudojant technologijas ir tai kurs mūsų žemės ūkį“, – sakė ministras.

Vilkaviškio vyskupas Vytautas Norvilas taip pat dalyvavo atidaryme. „Gerai, kad turime ką sėti. Juk jei nesėsi, tai ir nepjausi“, – geros nuotaikos nestokojo V. Norvilas.

„Su paroda 20 metų augome ir mes. Smagu, kad paroda yra ta vieta, kur galima save parodyti ir į kitus pažiūrėti“, – sakė šiemet dvidešimtmetį švenčiančios žemės ūkio technikos įmonės „Audrokesta“, kuri yra pagrindinė parodos „Ką pasėsi... 2023“ rėmėja, generalinis direktorius Audrius Mockaitis.

Tarp svečių – ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris yra neatsiejama Žemės ūkio akademijos dalis.

Parodos lankytojų gana nemažai – paviljonuose ir aikštelėse netrūksta šurmulio, tad, panašu, žmonės išsiilgo renginių.

Šiųmetėje parodoje dalyvauja apie 500 su žemės ūkiu susijusių įmonių ir organizacijų, taip pat amatininkų, sodininkų, maisto produktų gamintojų-prekybininkų. 17 proc. visų dalyvaujančių įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą, nemažai jų iš užsienio. Dalyvauja užsienio kompanijų iš aštuonių šalių: Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos, netgi Ukrainos.

Lankytojų laukia net 46 seminarai inovacijų, sumaniųjų technologijų, tvarumo, maisto gamybos ir kt. žemės ūkio sektoriui aktualiomis temomis, taip pat žemdirbių, mokslininkų ir verslo atstovų atviroji diskusija apie dirvožemį.

Be to, parodoje laukia nemažai naujovių: bus galimybė išvysti trąšų barstytuvų šou, išbandyti jėgas keturračių trasoje, stebėti nacionalinį profesinio meistriškumo konkursą „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“.

Kaip ir kasmet, vyksta tradicinė sodinukų ir amatų mugė, o prieš parodą medaliais apdovanoti 10 geriausių parodos eksponatų.

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/prasidejo-paroda-ka-pasesi-2023

Apie mus rašo Kauno diena: 2023-03-30

Kaune prasidėjo tris dienas truksianti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2023“. Akademijoje lankytojų laukia šimtai išrikiuotos naujausios technikos, amatininkų mugė bei įvairūs susitikimai su žemės ūkio technikos ekspertais.

Galimybė atrasti naujoves

„Ką pasėsi...“ paroda atidaryta jau 27-ąjį kartą. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje lankytojų laukia apie 500 dalyvių, pristatančių įvairią ūkyje naudojamą techniką, prekybininkai bei organizacijos, padedančios surasti geriausius sprendimus konkrečiam ūkiui.

„Parodoje pristatomos pačios naujausios technologijos ir ūkininkai gali susipažinti, kuria kryptimi viskas juda, kokios reikalingos žinios. Technologijos ūkiuose labai svarbios, nes jos padeda daug ką išspręsti. Juk galima, pavyzdžiui, ne tik surinkti ir pasverti derlių konkrečioje vietose, bet ir žinoti, kiek įpilta trąšų ir pan. Tikrai daug dalykų dabar sprendžiamos technologijų pagalba, bet, žinoma, reikia nepamiršti ir fundamentinių agronomijos pagrindų, todėl neatsitiktinai paroda ir vyksta VDU Žemės ūkio akademijoje“, „Ką pasėsi...“ – parodoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Ko ieško lankytojai?

Paroda nuolat sulaukia tūkstančių lankytojų. Jie nemokamai gali susipažinti su pristatomomis naujovėmis, atrasti ką nors savo ūkiui, namams, ar sodybai. Apie parodos populiarumą išduoda ir automobilių spūstis, besidriekianti kelis kilometrus iki Akademijos.

„Domiuosi, ką siūlo verslai, kad ūkyje būtų lengviau žemę dirbti. Dabar žvalgausi technikos, leidžiančios sėti bearimiu būdu. Taip tikiuosi sutaupyti degalų, mažiau teršti aplinką. Pernai atsinaujinau traktorių, tai teko pasimokyti, kaip juo naudotis“, – kalbėjo sutiktas ūkininkas Andrius, atvykęs į parodą net iš Žemaitijos.

„Man įdomūs dronai, kurie galėtų tręšti laukus. Manau, kad tai ateities technologija, nes tada nereikia sunkios technikos varyti į laukus, ratais trypti pasėlių. Be to, kaip supratau, dronais tręšiant laukus, mažesnė tikimybė, kad lašeliai pasklis po šalia esančias teritorijas“, – taip pat apie tvarų ūkininkavimą antrino kitas lankytojas.

Vieną moterį sutikome su sodinuku rankose. Ji pasakojo, kad savo sode ieško vaiskrūmių, nori išbandyti naujas veisles ir rūšis. „Šilauogės labai populiarios, jas auginu gal kokius penkis metus. Bet dabar norisi ir kokio persiko, gal ir arbūzas išaugs, todėl ieškau jo sėklų. Dabar putino medelį pirkau, skaičiau, kad uogos turi daug naudingų savybių, tad pabandysiu, gal prigis“, – pasisakė ponia Aldona.

Ir žinios, ir pramoga

Nemokamos parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu vyks 47 seminarai, aprėpiantys įvairiausią temų spektrą – nuo paramos priemonių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvariosios augalininkystės ir gyvulininkystės sprendimų, aukštos pridėtinės vertės maisto produktų gamybos iki ekosisteminių paslaugų.

Lankytojų laukia įvairūs kiti renginiai: konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“; trąšų barstytuvų demonstracija; tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas. Apsilankę trečią parodos dieną turės galimybę sudalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos atvirų durų dienoje.

Visas tris dienas (kovo 30 – balandžio 1) vyks amatų ir sodinukų mugė, apsilankiusiųjų parodoje lauks įvairios atrakcijos.

Kiekvieną parodos dieną kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/prasidejo-paroda-ka-pasesi-2023-lankytoju-laukia-inovacijos-muge-ir-pramogos-1119726

Apie mus rašo Ūkininko patarėjas: 2023-03-30

Šiandien šalies žemdirbiai renkasi Kauno rajone, kur tradiciškai vyksta tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2023“. Paroda jau tapo renginiu, kurį kasmet į savo darbotvarkes įtraukia visi šalies agroverslo lyderiai, mokslo atstovai, smulkieji verslininkai, kuriuo domisi tūkstantinės lankytojų minios.

Ši paroda, jau 27-ąjį kartą vykstanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, auga kartu su žemės ūkiu, į kurį sparčiai žengia naujausios technologijos. „Augantis technologijų įdarbinimo poreikis – svarbus priimant sprendimus. Būtent mokslo, mokymo sąveikia su technologijomis ir kurs mūsų ateities žemės ūkį“, – parodos atidarymo metu sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Kasmet stiprėjančia mokslo bei agroverslo partneryste akcentavo ir akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. „Paroda plečiasi, atsiranda naujų įmonių - čia visi atranda savo vietą. Lietuvai žemės ūkis visada davė duonos kąsnį, tad neabejoju, kad jis visada bus strateginis verslo sektorius“, – kalbėjo kanclerė.

Galimybė pamatyti modernią žemės ūkio techniką ir technologijas

Šiemet parodoje dalyvauja daugiau kaip 450 su žemės ūkiu susijusių įmonių ir organizacijų, taip pat amatininkų, sodininkų, maisto gamintojų–prekybininkų. Ši paroda puiki vieta susipažinti su naujausia žemės ūkio technika, paragauti kokybiškų produktų, įsigyti išradingų amatininkų kūrybos darbų, sodinukų.

Žemės ūkio technikos ekspozicija savo dydžiu ir eksponatų skaičiumi kaip visada yra didžiausia parodos dalis. Lauko erdvėse ir uždaruose paviljonuose demonstruojami kombainai, traktoriai, purkštuvai, smulkintuvai ir kitos naujausios technologijos. Eksponatų gausa nenusileidžia įmonės, pristatančios trąšas, augalų priežiūros priemones, fermų įrangą, konsultavimo, finansų, draudimo ir kitas paslaugas.

Parodos lankytojų laukia ir įvairūs renginiai: trąšų barstytuvų demonstravimas, IV tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas, nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“. Lankytojai gali išbandyti savo jėgas keturračių trasoje.

Dalinsis sukauptomis žiniomis ir patirtimi

Tačiau žmones traukia ne vien tik galimybė pamatyti įspūdingus traktorius ar įsigyti sodinukų. Paroda garsi ir savo šviečiamąja programa. Iš plačios specializuotų renginių programos kiekvienas gali pasisemti profesinių žinių labiausiai rūpimais klausimais.

Kaip visada, parodos metu bus teikiamos mokslininkų konsultacijos, vyks seminarai, skirti pristatyti paramos priemones žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvariosios augalininkystės ir gyvulininkystės sprendimus, sumaniąsias technologijas ir inovacijas žemės ūkyje bei kitas temas.

Žemės ūkio ministerija surengs net 11 seminarų. Visi besidomintys kviečiami užsukti ir į jos informacinį stendą, kuriame galima pasikonsultuoti dėl galimybių pasinaudoti ES parama.

Parodoje ministerija įrengė trumpųjų maisto tiekimo grandinių ekspoziciją – didžiulėje palapinėje savo pagamintą produkciją pristato ir ja prekiauja 20 ūkininkų.

ŽŪM informacija

Skaityti daugiau: https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/zemes-ukio-paroda-ka-pasesi-2023-mokslas-ir-agroverslas-zengia-koja-kojon/

Apie mus rašo Kauno diena: 2023-03-23

Tarptautinės parodos „Ką pasėsi... 2023“ vienas svarbiausių akcentų – pastebėti tuos, kurių siūloma produkcija lengvina ūkininkų darbą, saugo aplinką ir padeda auginti geresnį derlių. Ketvirtadienį dešimčiai laureatų įteikti parodos medaliai.

Sveikinimų akimirkos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪK) jau 27-ąjį kartą rengia tarptautinę parodą „Ką pasėsi“. Per šį laikotarpį keleriopai išaugo renginio formatas, tobulėjo infrastruktūra, kasmet vis sparčiau modernėja bei stebina žemės ūkio veiklą efektyvinantys eksponatai. Šiemet tęsiamos tradicijos ir išrinkta geriausia ūkio technika.

Šie apdovanojimai – tarsi parodos išvakarės. Tai renginys, kurį kuriame visi kartu. Džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami stebėti kiekvieno parodos dalyvio istoriją. Matome, kaip viskas kasmet auga, kokie drąsūs parodos dalyviai, siekiantys dar didesnių tikslų. Norisi padėkoti už tiek metų trunkančią bendrystę. Tikiuosi, kad atsiimtas apdovanojimas prisidės prie kiekvienos įmonės sėkmės“, – prieš iškilmingą laureatų apdovanojimą ir specialiai parodai kurtų medalių įteikimą kalbėjo VDU ŽŪM Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė.

„Ką pasėsi“ parodos medalius kūrė menininkas Marijus Petrauskas.

Šių metų tendencijos

Šiųmetinėje parodoje speciali komisija iš šešiolikos kandidatų atrinko dešimt geriausių žemės ūkio technikos tiekėjų ir gamintojų, kurių produkcija prisidės prie tvaresnio ūkininkavimo bei išteklių tausojimo.

Parodos medalių komisijos pirmininkas prof. dr. Egidijus Šarauskis tikino, kad renkant geriausius buvo kreipiamas dėmesys į įvairius kriterijus, tokius kaip tvarumas, modernumas, inovacijos, poveikis aplinkai ir žmogui, koks tų technologijų pritaikymas šiuolaikiniam ūkininkui ir pan. Tikiuosi, kad atsiimtas apdovanojimas prisidės prie kiekvienos įmonės sėkmės. „Labai svarbus kriterijus, ar tai Lietuvos gamintojas. Džiugu, kad šiais metais tarp laureatų turime dvi lietuviškos įmones, parodai pasiūliusios biostimuliantus ir vandenvežę. Kiti yra tiekėjai, pristatantys naujausias žemės ūkio technologijas į Lietuvą“, – pridūrė VDU ŽŪM profesorius.

Pasak jo, dabar visas dėmesys krypsta į žaliąjį kursą, todėl ir technologijos turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus, kad ūkiuose būtų mažinamos dujų emisijos, trąšų sąnaudos ir kad pats darbas būtų kuo efektyvesnis. Tad stebint pastarųjų metų tendencijas, matomas labai tikslus ėjimas į precizišką ūkininkavimą, kad būtų sėjama ir tręšiama tik tiek, kiek reikia. „

Dabar mašinos labai robotizuojasi. Tiesa, Lietuvos žemės ūkyje robotų dar nėra labai daug, jų daugiau sutinkama gyvulininkystės sektoriuje. Kita populiarėjanti ir žemės ūkyje ateitį turinti sritis – dronai, kurie viską darys iš viršaus, nereikės spausti žemės, trypti sodmenų ir taip dar labiau efektyvinti darbą“, – tendencijas apžvelgė E. Šarauskis.

Parodos akcentai

Šiųmetė „Ką pasėsi… 2023“ paroda Akademijoje vyks kovo 30 – balandžio 1 dienomis. Parodos lankymas – nemokamas.

Tris dienas žinių ir inovacijų sklaidos centru tapsiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje vyksianti paroda „Ką pasėsi… 2023“ dalyvių skaičiumi žada būti gausesnė bei tarptautiškesnė už praėjusiąją.

Planuojama, kad parodoje savo ekspozicijas pristatys apie 200 Lietuvos bei užsienio šalių įmonių ir tiek pat smulkiųjų prekybininkų, o renginį aplankys keliasdešimt tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos.

Šiemet žemės ūkio technikos įmonės itin atsakingai ir iš anksto planuoja savo ekspozicijas bei žada pademonstruoti tokių inovacijų, kokių Lietuvoje iki šiol nėra įdiegta. Parodos lankytojai turės galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Be to, lauks ir naujai atidaryta demonstracinė prototipų erdvė, kuri atspindės mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus.

Šalia parodų paviljonų, VDU ŽŪA mokomojo ūkio laukuose, bus demonstruojamas tręšimo skirtingų gamintojų barstytuvais procesas. Pirmą kartą parodoje vyks nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“.

Visas parodos dienas vyks tradicinė smulkiųjų amatų ir sodinukų mugė.

Šių metų laureatai

Šiais metais tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2023“ medalius ir diplomus gavo:

• Biostimuliantas BlueNTM (UAB „Agrokoncernas“)
• Žemės ūkio darbams skirtas autonominis robotas AgXeed AgBo 5.115T2 (UAB „Agrokoncerno technika“)
• Šienpjovių kombinacija KUHN FC 9330D-RA (UAB „Dojus AGRO“)
• Savaeigis purkštuvas AGRIFAC ONDOR VANGUARD (UAB „Dotnuva Baltic“)
• Grandininis diskinis skutikas DAL-BO POWERCHAIN 800 (AB „East West Agro“)
• Traktorius Fendt 700 Vario Gen7 (UAB „Ivabaltė“)
• Vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V (UAB „Laumetris“)
• Ratinis traktorius T7.315 HD (AB „Lytagra“)
• Akmenų rinktuvas Kivi Pekka 5 (UAB „Rovaltra“)
• Presas KUHN VB 7160 (UAB „Žemtiekimas“).

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/iteikti-parodos-ka-pasesi-2023-apdovanojimai-zvilgsnis-i-tvaruma-ir-pagalba-ukininkams-1118866

Apie mus rašo Mano ūkis: 2023-03-23

Šiandien paskelbti ir apdovanoti parodos „Ką pasėsi... 2023“ eksponatų konkurso laimėtojai.

Per medalių įteikimo ceremoniją sveikinimo kalbą sakė VDUÂ Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė. „Galima sakyti, kad šiandien parodos „Ką pasėsi...2023“ išvakarės. (...) Džiugu, kad galime stebėti kiekvieno parodos dalyvio istoriją. Matome kaip kiekvienais metais jūs augate, įveikiate sunkumus ir siekiate dar didesnių tikslų. Tikimės, kad šiandien atsiimti įvertinimai, parodos medaliai, prisidės prie įmonių sėkmės“, – sakė R. Petlickaitė.

Jau kovo 30-ąją į VDU ŽŪA grįžta pavasarinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, kuri šiemet jau 27-oji.

Parodoje dalyvaus daugiau kaip 450 su žemės ūkiu susijusių įmonių ir organizacijų, taip pat amatininkų, sodininkų, maisto gamintojų-prekybininkų. Net 17 proc. visų dalyvausiančių įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą, nemažai jų iš užsienio.

Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų apdovanoti parodos „Ką pasėsi...“ medaliais. Šiemet juos pelnė:

• Biostimuliatorius BlueNTM („Agrokoncernas“).
• Žemės ūkio darbų autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 („Agrokoncerno technika“).
• Šienapjovių kombinacija Kuhn FC 9330D-RA („DOJUS agro“).
• Savaeigis purkštuvas Agrifac Condor Vanguard („Dotnuva Baltic“).
• Grandininis diskinis skutiklis Dal-Bo Powerchain 800 („East West Agro“).
• Traktorius Fendt 700 Vario Gen7 („Ivabaltė“).
• Vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V („Laumetris“).
• Ratinis traktorius New Holland T7.315 HD („Lytagra“).
• Akmenų rinktuvas Kivi Pekka 5 („Rovaltra“).
• Presas Kuhn VB 7160 („Žemtiekimas“).

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/isdalyti-parodos-ka-pasesi-apdovanojimai

Apie mus rašo Mano ūkis: 2023-03-21

Nors pandemija turėjo įtakos parodos mastui, tačiau „Ką pasėsi...2023“ vėl žada būti didelė. Apie būsimą parodą kalbamės su Rita PETLICKAITE, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktore.

Ši paroda 27-oji. Kuo ji kitokia nei prieš tai buvusios?

Šią parodą sunku lyginti su ankstesnėmis, nes dėl pandemijos renginių mastas buvo gerokai sumažėjęs.

Vis dėlto 27-oji paroda „Ką pasėsi...“ savo apimtimi grįžta į priešpandeminį lygį. Paroda prasidės kovo 30-ąją ir truks tris dienas. Lauko ekspozicijos užims apie 10 ha, po stogu –“ apie 7 000 m2. Parodų aikštės bus pilnos, veiks visi trys paviljonai, nors, pavyzdžiui, pernai dėl mažesnio dalyvių skaičiaus lankytojams atverti tik du.

Kiek sulaukėte dalyvių? Kiek bus naujų?

Parodoje dalyvaus daugiau kaip 450 su žemės ūkiu susijusių įmonių ir organizacijų, taip pat amatininkų, sodininkų, maisto gamintojų-prekybininkų. Net 17 proc. visųÂ dalyvausiančių įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą, nemažai jų iš užsienio. Užsienio įmonės sudarys 10 proc. visų parodos įmonių. Laukiama dalyvių iš Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Turkijos, Vokietijos, Suomijos. Savo ekspoziciją surengs ir Ukrainos žemės ūkio technikos gamintojai.

Kokia eksponatų įvairovė?

Daugiausia parodoje bus eksponuojama žemės ūkio technikos ir įrangos. Išvysime tokių naujovių, kurios Lietuvos ūkiuose dar neįdiegtos, bet ateityje greičiausiai taps neatsiejama modernaus ir subalansuoto ūkininkavimo dalimi.

Parodoje bus galima rasti visą spektrą žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų: nuo trąšų ir augalų apsaugos priemonių iki finansinių paslaugų. Parodoje bus demonstruojama ir komunalinio ūkio technika, specializuoti automobiliai, sodo technika, įranga ir įrankiai, itin praverčiantys ūkyje. Visas tris parodos dienas vyks tradicinė amatų ir sodinukų mugė.

Taigi, ne vien ūkininkams, bet ir savo kiemus puoselėjantiems lankytojams bus į ką pasižvalgyti. Tradiciškai prieš parodą medaliais ir diplomais apdovanosime 10 vertingiausių eksponatų.

Kokia seminarų pasiūla? Kokiai tematikai bus skiriama daugiausia dėmesio?

Numatyti 46 seminarai ir viena atvira diskusija. Lankytojų patogumui šie renginiai suskirstyti į 7 temas: paramos priemonės; šalies agrosektoriaus atsparumo ir kaimo gyvybingumo stiprinimas; sumaniosios technologijos ir inovacijos žemės ūkyje; ekosisteminės paslaugos klimato kaitos kontekste; tvarioji augalininkystė ir gyvulininkystė; aukštos pridėtinės vertės maisto produktų kūrimas ir gamyba; tvarioji energetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tikimės, kad tai padės lankytojams lengviau orientuotis, kada ir kur vyksta dominančios tematikos seminarai.

Ypatingą dėmesį nusprendėme skirti dirvožemio būklės išsaugojimo ir gerinimo problematikai, todėl inicijuojame atvirą diskusiją. Ją moderuos televizijos laidų vedėjas Justinas Jankevičius, problematiką ir aktualijas pristatys pripažinti VDU ŽŪA mokslininkai. Per renginį kviesime pasisakyti tiek žemės ūkio verslo, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovus. Visi diskusijos dalyviai turės galimybę išsakyti nuomonę ir užduoti klausimų.

Kokios naujovės laukia parodos lankytojų ir dalyvių?

Viena iš naujovių – žemės ūkio technika bus demonstruojama ne vien ekspozicijose, bet ir realaus veikimo sąlygomis. Penkių skirtingų gamintojų trąšų barstytuvais bus tręšiamas VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio laukas, esantis prie parodų paviljonų. Lankytojai galės stebėti, kaip ši technika dirba, procesą komentuos mokslininkai – šios srities specialistai.

IV rūmų lankytojų lauks visiškai naujai atverta prototipų erdvė, kur VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kvies susipažinti su VDU mokslininkų sukurtais inovatyvių produktų ir technologijų prototipais. Čia apsilankius bus galima sužinoti tiek apie paramos galimybes verslui, tiek apie bendrų verslo ir mokslo projektų rengimo galimybes.

VDU Žemės ūkio akademija per parodą plačiai atvers duris visuomenei – balandžio 1-ąją joje vyks atvirų durų diena. Bus galima aplankyti Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Inžinerijos, Bioekonomikos plėtros fakultetus ir viską sužinoti apie studijas.

Dar viena parodos naujovė – bendradarbiaujant su Lietuvos inovacijų centru antrame parodos paviljone bus įrengta verslo kontaktų (B2B) erdvė. Čia verslo atstovai, jų klientai, startuoliai ir gamintojai galės ne tik bendrauti, bet ir sudaryti sandorius.

Laukia ir įvairios atrakcijos. Pirmą kartą vyks nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“, tad bus galima stebėti, kaip jaunieji specialistai susitvarko su jiems specialiai parengtomis užduotimis. Taip pat vyks ketvirtasis tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas, kuriame žada dalyvauti meistrų net iš 12 šalių, įskaitant JAV, Kanadą, Mongoliją, Japoniją. Kiekvieną dieną bus organizuojami aukcionai, lankytojai galės įsigyti drožėjų darbų. Be to, konkursas vyks ŽŪA arboretume, kur sukaupta svarbiausių geografinių regionų skirtingų rūšių medžių ir krūmų kolekcija, tad tikimės, kad oras bus geras ir leis lankytojams po jį pavaikštinėti.

Lankytojai turės galimybę išbandyti jėgas keturračių trasoje. Per parodą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Expoacademia“ bus galima dalyvauti žaidimuose. Laimėtojų lauks parodos rėmėjų įsteigtos dovanos.

Programa labai gausi. Tad su ja susipažinti rekomenduojame iš anksto ir dar iki atvykstant suplanuoti, ką labiausiai verta pamatyti. O kad į parodą atvykti būtų dar paprasčiau ir netektų laiko gaišti spūstyse, nuo prekybos centro „Mega“ kursuos autobusas, kuris nemokamai veš į parodą kas pusvalandį.

Ko tikitės iš „Ką pasėsi...2023“?

Per parodą tiek dalyviams tiek lankytojams sukuriama labai daug galimybių, tad tikimės, kad ir vieni, ir kiti jomis pasinaudos kiek įmanoma daugiau. Per pandemiją įpratome daug ką pamatyti ar išgirsti per nuotolį, bet niekas nepakeis tikro bendravimo, tad mes siūlome susitikti gyvai.

Neabejojame, kad parodoje laikas bus praleistas ne tik įdomiai, bet ir naudingai, ūkininkai susipažins su naujausiomis technologijomis ir technika. Parodoje „Ką pasėsi...“ kiekvienas gali rasti įdomių ir naudingų dalykų. Tad laukiame atvykstant.

Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/renginiai/kuo-siemet-stebins-paroda-ka-pasesi

Reklama

Naujai susikūrusios Agrolapų įmonės tikslas yra padėti ūkininkams spręsti šiuos klausimus:

• kaip sumažinti išlaidas trąšoms neprarandant derliaus?
• kaip pagerinti derliaus kokybinius parametrus?
• kaip padidinti pelningumą iš hektaro?

Šiems uždaviniams įgyvendinti įmonė Agrolapai teikia šias paslaugas:

• Augalų lapų tyrimai (14 pagrindinių elementų kiekių, pH, EC, cukraus lygio augaluose nustatymas)
• Olandų gamybos ,,Soiltech' komapanijos organiškai cheluotos skystos trąšos per lapus 
• Tręšimo rekomendacijos remiantis lapų tyrimų rezultatais (konsultuojantis su Amerikos, Olandijos, Australijos nepriklausomais konsultantais).

Reklama

Jeigu jūs siekiate maksimalių rezultatų ir norite kontroliuoti ūkio rizikas, tuomet Aminagros produktai kaip tik Jums. Jūsų ūkis yra uždaras ratas: dirvožemis, augalai, gyvuliai, organika. Kiekvienas segmentas įtakoja vienas kitą tiek teigiamai, tiek neigiamai. Aminagra padės Jums šį ratą išlaikyti teigiamą per visus ciklus.

Vasario 10 d. Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko iškilmingas renginys, skirtas pažymėti Akademijos mecenatų įsteigto Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo veiklos pradžią.

VDU ŽŪA ir įmonių, šalies agroverslo lyderių, bendradarbiavimas bei įvairi projektinė veikla jau daugelį metų vyksta nuolat – agroverslas steigia stipendijas studentams, finansuoja infrastruktūros modernizavimą, aktyviai dalyvauja žemės ūkiui aktualiomis profesijomis sudominant moksleivius, tobulinant studijų kokybę, įgyvendinant mokslo projektus. Nuo šiol VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo partnerystė ne tik įgyja naują kokybinę formą, bet ir tampa istoriniu įvykiu, nes toks fondas – pirmasis šimtmetį mininčiame Lietuvos universitete.

Agroverslo įmonių ir VDU ŽŪA bendradarbiavimas – unikalus ir džiuginantis reiškinys

VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis atidarydamas renginį kalbėjo, jog agroverslo įmonių ir Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas yra unikalus bei džiuginantis reiškinys, o kartu ir didžiulė Akademijos stiprybė, pastebima bei vertinama užsienio ekspertų.

„Šiuolaikiškų studijų neįmanoma organizuoti šiame procese nedalyvaujant verslo įmonėms, nes ateities žemės ūkio profesionalams reikalingos ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai. Mokslo veikla taip pat būtų beprasmė, jei jo rezultatų nelauktų verslas“, – naujojo fondo vertę komentavo VDU rektorius.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė linkėjo, kad į Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą šiuo metu įdedamas kiekvienas euras užaugtų bent 10 kartų, kad drauge su verslu generuojamos ir įgyvendinamos idėjos kurtų pažangą bei Lietuvos žemės ūkio ateitį.

„Svarbiausią savo metų renginį parodą „Ką pasėsi...“ išauginome kartu su įmonėmis –  VDU Žemės ūkio akademijos mecenatėmis. Įmonių sprendimas dalyvauti fonde, kuris be kitų veiklų rems ir parodos „Ką pasėsi...“ infrastruktūros tobulinimą bei plėtrą, tik dar kartą parodo, kiek šis renginys yra svarbus naujausių žinių ir inovacijų sklaidai. Tikime, kad fondo veikla prisidės prie parodos kokybinių pokyčių bei tęstinumo“, – dėkodama socialiniams partneriams kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė.

Lūkestis – žymiai išaugęs VDU ŽŪA parengtų kvalifikuotų specialistų skaičius

VDU Žemės ūkio akademijos mecenatai, argumentuodami Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo steigimo tikslus, teigė, kad rinkoje konkuruojančios agroverslo įmonės turi vieną bendrą tikslą ir bendrą lūkestį. Tai – žymiai išaugęs VDU ŽŪA parengtų kvalifikuotų specialistų skaičius. Ir įmonės yra pasiryžusios prisidėti prie jų rengimo, nes verslo ateičiai jauni specialistai yra gyvybiškai svarbūs.

Renginio metu įmonių VDU ŽŪA mecenačių – UAB „Agrokoncerno technika“, UAB „Baltic Agro Machinery“, UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, AB „East West Agro“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, – kurios pirmosios išreiškė pritarimą fondo steigimui bei skyrė lėšų jo veiklai, vadovams bei atstovams buvo įteikti VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo nario pažymėjimai.

Skatins VDU Žemės ūkio akademijos veiklas, susijusias su mokslo ir inovacijų plėtra

VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkė prof. dr. Aušra Blinstubienė atkreipė dėmesį, kad sprendimus dėl tikslinio lėšų panaudojimo priiminės šio fondo valdyba, sudaroma dvejų metų laikotarpiui. 

Du valdybos narius – VDU ŽŪA akademinių padalinių atstovus – delegavo VDU Žemės ūkio akademijos taryba. Akademiniams padaliniams atstovaus ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika. Vieną narį – neakademinio padalinio atstovą – delegavo ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras – centrui atstovaus direktorė Rita Petlickaitė. Du fondo rėmėjų – įmonių atstovus – Verslo ir socialinės partnerystės centro teikimu skyrė VDU ŽŪA kanclerė. Fondo rėmėjams valdyboje atstovaus DOJUS įmonių grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė ir AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.

Akademijos mecenatų įsteigto Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo, prie kurio gali jungtis ir nauji nariai, remiamos veiklos sritys bus žemės ūkio parodos „Ką pasėsi...“ infrastruktūros tobulinimas ir plėtra, universiteto studentų, doktorantų, mokslininkų grupių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, mokslo rezultatų sklaidos, produktyviausiai ir aktyviausiai mokslinį darbą dirbančių mokslo darbuotojų, pedagoginio personalo ir studentų skatinimas, aukšto lygio pedagoginio personalo ir mokslininkų, atvykstančių dėstymo ir mokslo projektų rengimo tikslais, vizitų į VDU ŽŪA užtikrinimas, įvairų kitų su VDU Žemės ūkio akademijos mokslo ir inovacijų plėtra susijusių veiklų skatinimas.

Apie mus rašo Verslo žinios: 2023-02-02

 

Kovo 30–balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2023“. Per šį laikotarpį keleriopai išaugo renginio formatas, tobulėjo infrastruktūra, kasmet vis sparčiau modernėja bei stebina žemės ūkio veiklą efektyvinantys eksponatai, tačiau kertiniai parodos tikslai išlieka nepakitę: renginiu siekiama pademonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatus, suteikti abipusę naudą ūkininkams ir žemės ūkį aptarnaujantiems agroverslams, išlaikyti didžiausios Baltijos šalyse tokio profilio parodos statusą ir – ne mažiau svarbu – keisti stereotipus apie žemės ūkį, jį pristatant kaip vieną sparčiausiai robotizuojamų ir skaitmenizuojamų sektorių, atvirą tarpdisciplininių kompetencijų įgijusiems jauniems specialistams.

Tris dienas vyksiantis renginys – gausesnis bei tarptautiškesnis 

Tris dienas žinių ir inovacijų sklaidos centru tapsiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje vyksianti paroda „Ką pasėsi... 2023“ dalyvių skaičiumi žada būti gausesnė bei tarptautiškesnė už praėjusiąją Į parodą sugrįžta popandeminiu laikotarpiu pauzę dariusios įmonės, registruojasi nauji dalyviai. Taip pat laukiama agrosektoriui atstovaujančių įmonių iš Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Turkijos, Vokietijos. Išskirtinės sąlygos dalyvauti parodoje sudarytos savo ekspoziciją turėsiantiems Ukrainos žemės ūkio technikos gamintojams.

Planuojama, kad parodoje „Ką pasėsi...2023“ savo ekspozicijas pristatys apie 200 Lietuvos bei užsienio šalių įmonių ir tiek pat smulkiųjų prekybininkų, o renginį aplankys keliasdešimt tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos.

Parodos „Ką pasėsi... 2023“ organizatorių komandai vadovaujanti VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė atskleidžia, kad žemės ūkio technikos ekspozicija savo dydžiu ir eksponatų skaičiumi kaip visada bus didžiausias parodos segmentas. „Šiemet žemės ūkio technikos įmonės itin atsakingai ir iš anksto planuoja savo ekspozicijas bei žada pademonstruoti tokių inovacijų, kokių Lietuvoje iki šiol nėra įdiegta. Eksponatų gausa rengiasi nenusileisti ir trąšų gamintojai bei pardavėjai, sėklas, augalų apsaugos produktus ir įvairią kitokią su žemės ūkiu susijusią produkciją siūlančios įmonės, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugų teikėjai“, – pasakoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė.

Parodos lankytojai bus laukiami ir VDU ŽŪA stende, kuriame turės galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Trečiąją parodos dieną VDU Žemės ūkio akademija atvers duris interesantams studijų klausimais. Besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros bei kitas studijų galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus. Balandžio 1 d. interesantai bus laukiami 10 val. ir 11 val. Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab., Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab., Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab., Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Parodoje lankytojų lauks ir naujai atidaryta demonstracinė prototipų erdvė, kuri atspindės mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus. Tokia erdvė Vytauto Didžiojo universitete sukurta pirmą kartą, siekiant visuomenei atskleisti universiteto akademinės ir neakademinės bendruomenės kartu su partneriais sukurtus prototipus.

Likus savaitei iki parodos „Ką pasėsi...2023“ atidarymo, 10 vertingiausių eksponatų tradiciškai bus apdovanoti parodos medaliais bei diplomais. Parodos „Ką pasėsi...“ medalis – ypatingas keliais aspektais. Tai – ir ženklas, kad jį pelnęs eksponatas yra išskirtinis savo naudojimo savybėmis bei inovatyvumu, ir išliekamąją vertę turintis žinomo šalies skulptoriaus Marijaus Petrausko autorinis darbas.  

Neatsiejama dalis – turininga šviečiamoji programa 

Petlickaitė atkreipia dėmesį, kad parodos lankytojų laukia turininga šviečiamoji programa, be kurios VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų neįsivaizduojamos. Parodos metu rengiami seminarai visada sulaukia gausaus lankytojų dėmesio, nes programoje kiekvienas gali rasti sau aktualią temą. Neatsitiktinai prieš keletą metų parodos „Ką pasėsi…“ šviečiamoji programa Lietuvos mokslo akademijos inicijuotame Mokslo populiarinimo priemonių konkurse yra tapusi viena nugalėtojų.

„Šiuo metu esame subūrę visų VDU ŽŪA fakultetų ekspertų komandą, kuri identifikuoja žemdirbiams aktualiausius klausimus bei formuoja šviečiamosios programos turinį. Planuojama, kad vyks ne tik žemdirbiams skirti seminarai, bet ir žemdirbių, mokslininkų bei įmonių atstovų atvirosios diskusijos. Manome, kad jos padės rasti atsakymus į žemdirbiams rūpimus klausimus, pasitarnaus renkantis konkrečias technologijas ar netgi priimant sprendimus dėl ūkininkavimo strategijos“, – šviečiamosios programos turinį komentuoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė, atkreipianti dėmesį, kad seminarų metu naujausios informacijos apie galimybes pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones ir šios paramos administravimo tvarką suteiks LR žemės ūkio ministerijos atstovai. 

Netrūks naudingų ir atraktyvių renginių 

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovės dr. Rimos Pranaitienės teigimu, žemės ūkio parodos „Ką pasėsi...2023“ metu lankytojų taip pat laukia įvairūs intriguojantys renginiai. Šalia parodų paviljonų, VDU ŽŪA mokomojo ūkio laukuose, bus demonstruojamas tręšimo skirtingų gamintojų barstytuvais procesas. Pirmą kartą parodoje vyks nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“. Parodos lankytojai taip pat turės galimybę patys išbandyti savo jėgas keturračių trasoje. Išskirtinėje VDU ŽŪA erdvėje – Arboretume, kur puoselėjama įspūdinga skirtingų rūšių medžių bei krūmų kolekcija, visas parodos dienas vyks Tarptautinis medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas. Lietuvos ir užsienio meistrų išdrožtus kūrinius bus galima įsigyti aukcione.

Bendradarbiaujant su Lietuvos inovacijų centru pirmą kartą parodoje bus įrengta B2B verslo ir susitikimų erdvė, t. y. vieta, kurioje verslo atstovams ir jų klientams bus patogu bendrauti bei sudaryti sandorius. Norintieji rezervuoti laiką B2B susitikimams turės iš anksto užsiregistruoti parodos interneto svetainėje (spausti B2B registracijos nuorodą). 

Visas parodos dienas vyks tradicinė smulkiųjų amatų ir sodinukų mugė.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi...2023“ pagrindinis rėmėjas –UAB „Audrokesta“.

Parodos darbo laikas 9.00–17.00 val.

Parodos lankymas nemokamas.

Iš visos Lietuvos suvažiuosiančių lankytojų patogumui, visas parodos dienas nuo prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) ir atgal iki jo kas pusvalandį kursuos nemokami autobusai. 

Plačiau: https://www.vz.lt/ismani-lietuva/2023/02/02/tarptautine-paroda-ka-pasesi-2023--stereotipus-lauzancios-inovacijos-siuolaikiniam-agrosektoriui#ixzz7sANkDwqB

Apie mus rašo Verslo žinios: 2023-01-20

 

Pasaulyje vykstantys procesai paliečia visus verslo sektorius, ypatingai tai jaučiama žemės ūkio ir maisto gamybos srityje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) reaguoja į naujus verslo poreikius – kuria verslui aktualiems tyrimams būtinas šiuolaikines laboratorijas, rengia tarpdisciplinines, verslo poreikius atliepiančias studijų programas, norintiems tobulėti atveria auditorijų duris ir kviečia su studentais studijuoti pasirinktus dalykus. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujus projektus, pasiekimus ir laukiančius iššūkius mintimis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Globaliems iššūkiams – svarbūs lokalūs sprendimai 

Šių metų pagrindiniai pokyčiai susiję su globaliais iššūkiais, pasaulyje vykstančiomis transformacijomis. „Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje ženkliai sustiprėjo maisto gamybos vaidmuo, apsirūpinimas maistu tapo strategine šalies saugumo ir atsparumo sritimi. Kartu tai koreliuoja su dabartiniais aplinkosaugos iššūkiais ir greitai besikeičiančiomis technologijomis bei sparčiu skaitmenizacijos progresu“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Anot profesorės, iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimą prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA pagrindinės veiklos kryptys šiemet bus didelės apimties projektų įgyvendinimas ir nauji moksliniai tyrimai, padedantys įveikti šiandieninius bei ateities iššūkius. 

Žemės ūkio skaitmenizavimui ir rizikų valdymui – ypatingas dėmesys

Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad viena iš svarbių krypčių, kuriai šiemet bus skiriama ypatingai daug dėmesio – IT sinergija su kitomis mokslo sritimis, siekiant sukurti ir verslui pasiūlyti į ateitį orientuotas inovatyvias technologijas. „VDU Informatikos fakulteto, KTU ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, bendradarbiaudami su užsienio partneriais iš Švedijos, šiais metais pradeda vystyti didelės apimties „Horizon Europe“ projektą „Miškininkystė 4.0“, kurio biudžetas siekia 20 mln. eurų. Šio projekto tikslas – įsteigti ir vystyti miškininkystės ekscelencijos centrą „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“. Projektu siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškininkystės valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje: nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką. Šis centras bus itin svarbus bioekonomikos vystymui Lietuvoje, miškininkystės, medienos pramonės ir kitų, su atsinaujinančiais ištekliais susijusių verslų vystymui“, – apie būsimo miškininkystės centro reikšmę kalba mokslininkė. 

Prof. dr. A. Miceikienė atskleidžia, kad kitas svarbus projektas, prie kurio įgyvendinimo prisideda VDU ŽŪA, taip pat susijęs su skaitmeninimu – tai prasidėjęs EDIH projektas. Šiuo projektu siekiama sukurti vieno langelio principu veikiantį ir su nacionaliniais poreikiais suderintą Europos skaitmeninių inovacijų centrą, skirtą pramonės MVĮ, mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės poreikiams, susijusiems su skaitmeninėmis inovacijomis ir ekologiniu perėjimu Lietuvoje, teikiant įvairias specializuotas paslaugas, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio, maisto, energetikos ir pramonės sektoriams Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Šis projektas suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

VDU ŽŪA mokslininkai vykdo daug projektų, susijusių ne tik su rizikų valdymu agrosektoriuje, bet ir darbo sauga, dirvožemio išsaugojimu, tiksliosios žemdirbystės technologijų diegimu žemės ūkyje. „Mokslininkai intensyviai dirba ir su naujų maisto produktų kūrimu ir diegimu. Viena iš sričių – iš svirplių gaminamas naujasis maistas. Nors dabar šie produktai vertinami nevienareikšmiškai, bet suteikia daug galimybių mažiau teršiant aplinką užtikrinti pakankamą gyvūninės kilmės baltymų kiekį racione“, – apie galimybes kalba profesorė. 

Ambicingos tarptautinės partnerystės – dar greitesniam progresui 

Anot VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, yra didelių ambicijų tapti dar svarbesniu žaidėju ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje bioekonomikos srityje, o tai, kad einama teisingu kryptimi, rodo nuolat augantis vietinių ir tarptautinių partnerių skaičius.

„Didelių ambicijų turime su įstojimu į naująjį bioekonomikos universitetų „BioEast“ tinklą, kurio tikslas – suburti Rytų Europos universitetus bendrai veiklai bioekonomikos vystymo srityje. Tai svarbus žingsnis, atveriantis daugiau galimybių. Šios srities vystymui vykdomi moksliniai tyrimai, visoje Europoje kuriamos naujos technologijos, bendradarbiavimas sudaro galimybes vykdyti didesnės apimties mokslinius tyrimus, kurti jungtines studijų programas ir žinoti vieniems apie kitus. Kai universitetai dirba atskirai, gali būti, kad ta pati problema sprendžiama ar technologija kuriama tuo pačiu metu dviejų institucijų. Universitetų bendradarbiavimas tarpusavyje ir verslų įtraukimas užtikrina daug greitesnį progresą ir džiuginančius rezultatus“, – pastebi profesorė. 

Naujos laboratorijos – daugiau šiuolaikinių paslaugų verslui 

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad nuolat siekiama kuo efektyvesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo, stengiamasi prisitaikyti prie rinkos poreikių. Su šiuo tikslu susijęs šių metų iššūkis – vienos iš Gyvūnų veislės laboratorijos akreditavimas, kur bus teikiamos gyvūnų produkcijos kokybės tyrimų paslaugos. „Tai bus vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse, atversianti daugiau galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti paslaugas verslui. Ši laboratorija labai svarbi, nes tam tikrais atvejais į rinką negalima išleisti produktų, jeigu nėra atliktų sertifikuotų tyrimų. Verslas jau dabar domisi šios laboratorijos galimybėmis, tai – labai perspektyvus projektas, kurį įgyvendinus verslui, mokslininkams ir studentams atsivers naujų tyrimų galimybių“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. 

Auga studentų įsitraukimas į mokslo tyrimus 

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad naujų laboratorijų kūrimas prisideda ir prie didesnio studentų įsitraukimo į mokslinę veiklą. Šiemet planuojama atidaryti Agroinovacijų centrą, o tai studentams suteiks dar daugiau galimybių atlikti tyrimus ir mokslinius darbus miškininkystės, maisto saugos, maisto kokybės, biotechnologijų laboratorijose. „Šis centras – laboratorijų kompleksas su naujausia įranga ir technologijomis, skirtomis moksliniams tyrimams bei studentų mokymui. Centre įsikurs Medžioklėtyros laboratorija, susijusi su laukinių gyvūnų išteklių valdymu, taip pat Naujojo maisto kūrimo bei Žaliųjų biotechnologijų laboratorijos. Centro poreikis identifikuotas seniai, turime viziją įkurti ir Klimato kaitos centrą, kuris apjungtų visas laboratorijas ir galėtume vystyti su klimato kaita susijusius įvairiapusius tyrimus, žiūrint iš įvairių pozicijų: iš maisto kokybės, miškininkystės pokyčių valdymo, pirminio žemės ūkio produktų perdavimo“, – apie planuojamus pokyčius, kurie atvers daugiau galimybių inovacijų kūrimui, kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Mokslininkė džiaugiasi pastebimai augančiu studentų įsitraukimu į mokslinius tyrimus, susidomėjimu inovacijų diegimu. „Pernai Europos biologinių inovacijų konkurse, kurį organizavo Biopramonės konsorciumas prie Europos Komisijos, VDU ŽŪA studentai su savo kurtomis inovacijomis pateko į pirmą penketuką. Doktorantai steigia savo įmones, kuria startuolius, jaučiamas jaunų žmonių didesnis gebėjimas turimas žinias ir sukurtus produktus panaudoti savo verslo kūrimui. Turime verslo inkubatorių, kur teikiamos paslaugos, vadybinė pagalba kuriant įmones. Taip pat paslaugas teikia Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, kurio darbuotojai padeda įsikurti verslą, užregistruoti ir vykdyti veiklą, patentuoti sukurtas technologijas“, – apie realią pagalbą norintiems savo verslus kurti studentams kalba prof. dr. A. Miceikienė. 

Parodos – bendradarbiavimui ir inovacijų sklaidai 

Akademijoje kuriamos inovacijos ir technologijų taikymas šiemet bus pristatomas keturiose parodose. Tradicine tapusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2023“ šviečiamoji dalis šiemet nukreipta į ES žaliojo kurso tikslus ir siekiamas transformacijas. Parodoje prisistatys naujausią žemės ūkio techniką ir įrangą siūlančios įmonės, trąšų gamintojai, sėklas, augalų apsaugos produktus ir kitą su žemės ūkiu susijusią produkciją siūlančios kompanijos, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugų įmonės. Parodoje vyks žemės ūkio technologijų demonstracijos.

Antroji, tampanti tradicine – Gyvulininkystės paroda – demonstruojanti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatus, kurioje siekiama pristatyti Lietuvoje auginamas gyvūnų veisles, naujas technologijas ir gyvulininkystei skirtą techniką, naujausius mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad ši paroda šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje, suburianti įvairių veislių augintojus, tyrimus atliekančius ir inovacijas kuriančius mokslininkus, įrangą, technologijas, techniką kuriančius, gaminančius ir parduodančius verslininkus. „Parodoje verslininkai pristato gyvulininkystės inovacijas, mokslininkai dalijasi žiniomis apie naujas technologijas, veisles, gyvūnų laikymui skirtus produktus. Paroda skirta efektyviam bendradarbiavimui, atveriančiam galimybes greitesniam sektoriaus progresui“, – pastebėjimais dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

Trečioji paroda – renginys „Atviras ūkis 2023“, kurio metu bus dalijamasi gerąja ūkininkavimo patirtimi, vyks augalininkystės technologijų pristatymai, praktiškai bus demonstruojamos žemės ūkio technikos galimybės. Toks renginių formatas išlieka patrauklia dalijimosi naujomis žiniomis platforma, kur mezgasi nauji ir puoselėjami jau nusistovėję mokslo ir verslo ryšiai. 

Ketvirtasis renginys – „Cannabis Hub.LT 2023“. Tai tarptautinis pluoštinių kanapių verslo atstovų, mokslininkų ir visuomenės susitikimas, kurio metu pristatomos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės Lietuvoje. Šio renginio metu vyksta konferencija, paroda ir kontaktų mugė. „Renginys sulaukia ir užsienio šalių dėmesio, praėjusiais metais sulaukta delegacijos net iš tolimosios Japonijos. Šiemet susidomėjimo tikimasi dar daugiau – nuo praėjusio rudens Lietuvoje leidus auginti daugiau pluoštinių kanapių rūšių, mokslininkai pristatys su naujų rūšių galimu panaudojimu susijusius mokslinius tyrimus. Tai labai platus naujų produktų asortimentas, nes panaudoti galima stiebus, žiedus, sėklas. Iš pluoštinių kanapių, pasitelkiant inovatyvias technologijas, galima gaminti šiuolaikines tendencijas atitinkančius produktus, tuo pačiu prisidedant prie gamtos saugojimo, aplinkos taršos mažinimo“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė.

„Siekiame, kad VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų aktualios ir naudingos visiems dalyvaujantiems – mokslui, verslui, visuomenei. Džiaugiamės, kad parodose dalyvaujantys devyni mūsų mecenatai, norėdami, kad parodos, mokslo tyrimai ir inovacijos toliau augtų ir plėtotųsi, priėmė sprendimą dalyvauti naujai įkurtame VDU ŽŪA Mokslo ir inovacijų plėtros fonde. Verslas investuoja į VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas, parodų infrastruktūros ir turinio tobulinimą“, – verslo noru prisidėti prie greitesnių pokyčių džiaugiasi mokslininkė. 

Naujos studijų programos – ateities specialistų rengimui 

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad pokyčius išgyvenančiam pasauliui reikia specialistų su naujomis kompetencijomis. „Jeigu seniau užtekdavo ruošti informatikus, inžinierius, ekonomistus, dabar kalbame apie tai, kad visų šių sričių žinias turi turėti vienas žmogus, dabar būtinos tarpdisciplininės kompetencijos. Ruošiame visai naujas studijų programas ir atnaujiname jau turimas, kad būsimi absolventai būtų pasirengę dirbti ateities darbo rinkos sąlygomis“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA kanclerė.

Viena iš naujų studijų programų – Tvarioji inžinerija, skirta paruošti inžinierius, gebančius dirbti su  skaitmenizacijos procesais, šiuolaikine tausojančia technika. Ši tarptautinė studijų programa apima informatikos, inžinerijos, agronomijos, socialinių mokslų, vadybos ir ekonomikos žinias. Kita nauja programa – septinta Europoje užregistruota bakalauro studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba, skirta ruošti technologus vadybininkus pramonės įmonėms, gaminančioms produktus iš žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės žaliavų. Čia ruošiami technologai, gebantys parengti projektą, kurti naujas technologijas ir diegti inovacijas bioekonomikos verslų srityje.

Taip pat planuojami pokyčiai ir magistrantūros studijose – siūloma su ES žaliuoju kursu susijusi atnaujinta magistrantūros studijų programa Ekologija ir klimato kaita. Čia bus ruošiami specialistai, kurie gebės išspręsti dabartinius ir ateities iššūkius klimato kaitos srityje.

Agrosektoriuje pastebima ryški tendencija, kad vis daugiau dėmesio skiriama eksportui. „Suprantame, kad dabar įmonės didelę dalį produkcijos eksportuoja, todėl ruošiama vienerių metų magistrantūros studijų programa Muitinės procesų valdymas. Tikimės, kad su verslo partneriais ruošiama studijų programa vadovams startuos jau šiais metais. Eksportuojant būtina žinoti muitinės procesus, išmanyti tarptautinės prekybos specifiką, žaliąsias logistikos technologijas, tai atsispindės šioje studijų programoje“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Anot VDU ŽŪA kanclerės, siekiant, kad studentus ruoštų ir mokslinius tyrimus atliktų geriausi specialistai, kviečiami mokslininkai ir iš užsienio. Apie 8 procentai nuolat dirbančių VDU ŽŪA mokslininkų yra iš užsienio šalių, dar kelios dešimtys iš užsienio atvyksta laikinai – vesti paskaitų ar bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus. „Tarptautiškumo aspektas labai svarbus – ne tik kviečiame užsienio mokslininkus atvykti pas mus, bet ir siekiame, kad kuo daugiau VDU ŽŪA darbuotojų keltų kvalifikaciją ir tobulintųsi užsienyje, o grįžę dalintųsi patirtimi su kolegomis“, – pastebi pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvirumas dialogui ir bendradarbiavimas vietiniu bei tarptautiniu lygmeniu užtikrina greitesnį progresą ir bendrų tikslų siekimą.

Tobulėti kviečiami ne tik Akademijos darbuotojai. Kiekvieną semestrą skelbiama, kokius studijų dalykus galima klausyti su studentais nuotoliniu būdu arba atvykus į Kauno rajone įsikūrusią VDU ŽŪA.

Nuolat auga verslo ir mokslo bendradarbiavimas 

Akademija visada buvo atvira bendradarbiavimui su verslu, pastaraisiais metais iš abiejų pusių jaučiamas dar didesnis produktyvios partnerystės poreikis, auga visuomenės pasitikėjimas mokslo institucijomis. „Žemės ūkis, agroverslo, maisto pramonės sektorius labai tampriai bendradarbiauja su VDU ŽŪA mokslininkais. Kasmet turime iki 100 užsakomųjų darbų, kai pasitelkdami mokslo žinias padedame verslui spręsti kylančias problemas. Verslas kreipiasi pagalbos kuriant naujus produktus ir technologijas įvairiose srityse, ne tik pirminio žemės ūkio, bet ir skaitmeninių procesų valdymo ir net kosmoso technologijų panaudojimo žemės ūkyje. Pastebime ir vis ryškėjančią tendenciją, kad patys įmonių vadovai ateina studijuoti doktorantūroje, nes jaučia poreikį įgyti naujų žinių, nori patys, pasitelkdami mokslą, vykdyti tyrimus, kurti inovacijas“, – apie nuolat augantį susidomėjimą verslo ir mokslo bendradarbiavimu kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Profesorė pastebi, kad verslo įsitraukimas į mokslo procesą kasmet vis aktyvesnis. „Įmonių darbuotojai skaito paskaitas studentams, laboratoriniai darbai vyksta įmonėse, teikiama parama mūsų laboratorijų atnaujinimui, verslas prisideda prie žingeidžių studentų skatinimo skirdamas stipendijas. Mes esame atviri bendradarbiavimui, nes siekiame ruošti stiprius ateities specialistus ir tapti dar svarbesniu mokslinių tyrimų centru. Tai įmanoma tik bendradarbiaujant su verslu, įsiklausant į jo poreikius ir atsižvelgiant į būsimų poreikių prognozes“, – apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmę šiandieninių iššūkių kontekste kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Plačiau: https://www.vz.lt/ismani-lietuva/2023/01/20/vdu-zemes-ukio-akademijos-kanclere-prof-dr-astrida-miceikiene-siemet--dar-daugiau-mokslo-ir-verslo-bendradarbiavimo-galimybiu#ixzz7sARgyGfc

Apie mus rašo Kauno diena: 2022-11-11

Akademijoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Cannabis Hub.LT 2022“ lankytojai supažindinami su kanapių panaudojimo galimybėmis, kviečiami išbandyti įvairius produktus. Tačiau dalyviai pabrėžia, jog kanapė – ne tas pats, kas marihuana, todėl painioti šių medžiagų nevertėtų.

Vieta Lietuvos ūkyje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija kartu su partneriais pakvietė į tarptautinę kanapių konferenciją „Cannabis Hub.LT 2022“. Jos metu ne tik diskutuojama, kokią vietą lietuviškuose ūkiuose užima kanapės, bet taip pat galima ir susipažinti su įvairiais produktais.

Šiuo metu Lietuvoje vis plečiasi kanapių ūkiai. Skaičiuojama, kad šiemet jie užėmė apie 5 tūkst. kv. m plotą, o panaudojamas šis augalas ypač plačiai – nuo arbatų, kremų iki drabužių.

„Dar kai 2012-ais organizavome konferenciją, jau tada sakiau, kad būtina atskirti augalus. Dabar yra toks kanapės augalo sugrįžimas. Jauni žmonės staiga iš naujo atranda kanapes, nors jos seniai yra mūsų kultūroje. Tai – sėjamas augalas, kuris gali būti labai svarbus ekonomikai, registruojasi vis naujos įmonės, kurios perdirba kanapes ir jas panaudoja tiek maistui, tiek pramonėj“, – dėl kanapių ūkių svarbos pasisakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Kanapių banga

Parodos dalyviai atkreipė dėmesį, kad kanapės apipintos mitais ir dažnai siejamos tik su narkotikais. Tačiau, pasak kanapių augintojų ir perdirbėjų, narkotinės medžiagos gaunamos susintetinus kanapės medžiagas, bet tai jau chemija, o ne natūralus produktas. Todėl nereikėtų painioti šių dalykų.

Turime aiškiai pasakyti, kad žemės ūkis, kuriami produktai nėra tas pats, ką kai kurie susintetina ir vadina natūraliais produktais.

„Dabar per pasaulį ritasi kanapių banga ir ji siejama su rekreacija. Turime aiškiai pasakyti, kad žemės ūkis, kuriami produktai nėra tas pats, ką kai kurie susintetina ir vadina natūraliais produktais. Viskas susideda į švietimą. Iš tiesų, trūksta viešojoje erdvėje informacijos, kas yra sintetinės medžiagos, kurios yra nekontroliuojamos, nežinia iš kur atvyksta, o kas yra kanapių žemės ūkis, sėjamoji kanapė ir pan. Yra skirtingų interesų ir reikia visuomenei aiškinti apie tas atsirandančias kanapių pilkąsias zonas“, – savo nuomonę išsakė kanapių produktų kūrėjas Nerijus Slesariūnas.

Jis pasakojo, kad su kanapėmis ne šiaip eksperimentuoja, tačiau atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, kuriais analizuojama šių augalų nauda, veikimas su kitais produktais. Taip galima sukurti labai naudingus produktus, kurie gerins žmonių sveikatą.

Kvietė paragauti

Kiti konferencijos dalyviai antrino, jog kanapės bereikalingai apaugusios mitais – esą tai vien narkotinis augalas. Iš tiesų, jos turi daug naudingų maistinių medžiagų ir gali būti prilygintos supermasitui, kuris turi būti kiekvieno žmogaus racione.

Štai vienas ūkis iš kanapių gamina ekologišką arbatą. Augintojų patarimas – prieš plikant kanapes į puodelį įdėti šiek tiek sviesto ar kitų riebalų lašą. Taip kanapėse esantys kanabinoidai lengviau ištirps ir organizmas juos geriau pasisavins.

„Dabar mes siekiame biodinaminio ūkio statuso. Tai yra aukščiausias ekologinio ūkio lygis, kuomet produktas ne tik ekologiškas, bet ir energetiškai stiprus. Ūkiai specialiai naudoja iš augalų išaugintas bakterijas, taip pat viskas susiję su mėnulio fazėmis. Gal tai skamba kaip būrimai, bet iš tiesų yra atlikti tyrimai ir nustatyta, kad iš biodinaminio ūkio reikia mažiau sunaudoti produktų, kad žmogus gautų didesnę energinę vertę“, – kalbėjo iš Tauragės atvykusi „Kanapės galios“ ūkio atstovė Daiva Žebelienė.

Šalia jos kiti gamintojai siūlė paskanauti kanapiukų. Tai iš kanapių sėklų ir medaus pagaminti užkandžiai, kurie taip pat turi daug vertingų savybių. Dar vienas netikėtas derinys – kanapių sėklos ir juodasis česnakas. Pasak šio produkto kūrėjų, tai tikra naudingų medžiagų bomba, kurią vartojant ryte galima ženkliai pagerinti savijautą.

„Du produktus sujungėme į vieną. Juodą česnaką gauname fermentacijos būdu, niekur jo nemirkant. Taip jį apdorojant susiaktyvina jo antioksidantai ir toks česnakas yra lengviau virškinamas. Juodas česnakas laikomas funkciniu maistu ir įtraukus jį į savo racioną, galima pagerinti imuninę sistemą. Šis česnakas turi daug vitamino C, o kanapės – geležies, tad juos sumaišius kartu organizmas šias medžiagas lengviau pasisavina“, – pristatė „Garlic Moon“ prekės ženklo kūrėja Dovilė.

Dar kitame stende dėmesį patraukė saldainukai. Kaip teigė jų kūrėjai, becukriai skanėstai pripildyti kanapių sirupu. Juos galima naudoti kaip tam tikrą papildą bei energijos užtaisą. Kanapes kūrėjai maišo ir su medumi, ir liofilizuotais kitais produktais, tad panaudojimo galimybės iš tiesų labai plačios.

Kanapių verslo konferencija bei paroda „Cannabis Hub.LT 2022“ Akademijoje vyksta lapkričio 11-12 dienomis. Įėjimas nemokamas.

Skaitykite daugiau

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) lapkričio 11–12 d. vyks kanapių verslo šventė „Cannabis Hub.LT 2022“, kurią organizuoja Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) ir VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras.

„Cannabis Hub.LT 2022“ rengėjai siūlo besidomintiems kanapių verslo perspektyva ir naujovėmis aplankyti kanapių verslo parodą, dalyvauti tarptautinėje konferencijoje bei pasidomėti verslo kontaktų mugės pasiūlymais. Renginys „Cannabis Hub.LT 2022“ sulaukė tarptautinio dėmesio: jame planuoja dalyvauti Ukrainos, Latvijos, Suomijos ir Japonijos atstovai. Susidomėjimą „Cannabis Hub.LT 2022“ taip pat išreiškė kitų ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės kanapių verslo specialistai.

Rengdami kanapių verslo šventę „Cannabis Hub.LT 2022“ organizatoriai siekia šalies žemdirbiams ir verslininkams pasiųsti mokslo laimėjimais ir pirmaujančių šalių gerąja praktika grindžiamą žinią apie didžiulį, dar nepanaudotą kanapių verslo plėtros potencialą ir paspartinti perėjimą prie tvarios ekonomikos, laikantis Europos žaliojo kurso politikos reikalavimų.

Tarptautinėje konferencijoje „Pluoštinių kanapių verslo plėtra Baltijos regione – būtina bioekonomikos proveržio sąlyga“ bus nagrinėjama pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo geroji praktika, konferencijos dalyviai taip pat bus supažindinti su kanapių auginimo ir perdirbimo šiuolaikiškomis technologijomis. Konferencijos programoje didelis dėmesys skirtas ekologiškai ir mažu CO2 pėdsaku pasižyminčiai pastatų statybai ir renovacijai, panaudojant iš kanapių spalių pagamintas statybos medžiagas.

Renginio metu bus užtikrintas sinchroninis vertimas į lietuvių ir rusų kalbas.

Kanapių verslo šventės lankytojams taip pat bus sudarytos galimybės susipažinti su Lietuvos kanapių verslo laimėjimais ir iš „pirmų lūpų“ išgirsti apie kanapių verslo naujoves. Planuojantys ekologiškai statytis ar renovuoti savo gyvenamąjį būstą parodoje galės konsultuotis su specialistais, kurie demonstruos šiuolaikiškas kanapių statybos technologijas.

Kanapių auginimas teigiamai veikia dirvožemį, nes stabilizuoja eroziją, papildo dirvą maistinėmis medžiagomis, natūraliai pašalina sunkiuosius metalus ir padidina kitų pasėlių derlių. Žemdirbiai, kurie domisi pluoštinių kanapių auginimu, galės dalyvauti verslo kontaktų mugėje ir tartis su kanapių perdirbimo įmonių atstovais, kokiomis sąlygomis galima įsigyti pluoštinių kanapių sėklų arba užmegzti ilgalaikį, abipusiškai naudingą bendradarbiavimą.

„Cannabis Hub.LT 2022“ lankytojai, besidomintys kanapių verslo tradicijomis ir naujovėmis, galės dalyvauti įvairiose edukacinėse programose, kurias ves svečiai iš užsienio.

Renginio lankymas nemokamas. Daugiau informacijos apie „Cannabis Hub.LT 2022“ galima rasti interneto svetainėse: expoacademia.lt ir kapvia.com

.........................

Parengė KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas, tel. 370 686 57699

Apie mus rašo: Kauno diena 2022-09-22

Šiandien Akademijoje prasidedanti paroda „Inno panorama 2022“ atgaivino kiek primirštą tradiciją rengti gyvulininkystės parodas. Čia bus kur paganyti akis: į Akademiją iš visos Lietuvos jau atkeliavo veislinių paukščių ir galvijų, smagurius vilios jautienos patiekalų degustacijos, vyks diskusijos.

Dėmesio centre – tvarumas

VDU Žemės ūkio akademijos universitetinis miestelis šurmuliuos tris dienas – iki rugsėjo 24 d. Ketvirtą kartą rengiamos „Inno panoramos“ pagrindinė tema šiemet – tvarumas, ekologija. Vyks diskusijos apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos ateitį. Į parodos ekspozicijas jau suvežta žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei. Čia bus demonstruojami ekologiški maisto produktai, vyks ekologiškų ir palankių sveikatai produktų degustacijos. Prasideda ir tradicinė daug sodo mylėtojų į Akademiją pritraukianti sodinukų mugė.

Svarbi „Inno panoramos“ dalis šiemet – veislinių ūkinių gyvūnų paroda, rengiama po kelerių metų pertraukos. Tris dienas bus galima grožėtis veisliniais paukščiais, triušiais, avimis, ponių klasės žirgais, mėsiniais galvijais. Paukštininkai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Bus ir retų vištų veislių, tarp jų – vienos didžiausių ir elegantiškiausių karališkosios Bramos vištų veislės atstovių. Gagens ir vienintelės Lietuvoje išlikusios žąsų veislės atstovės – Lietuvos vištinės žąsys. Voljeruose tipens kiemo sanitarės Indijos bėgikės (greitosios antys), didelės Tulūzų  žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Atkeliauja ne dėl grožio

„Parodoje išvysime ir veislinių triušių – belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kitų veislių pilkųjų, arba mėlynųjų, triušių. Daug dėmesio skiriama avims – bus galima išvysti devynių veislių atstovių, tarp jų – juodomis dėmėmis ant baltos vilnos išsiskiriančias Kerry Hill veislės avis. Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė“, – intrigavo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė Rima Pranaitienė.

Vis dėlto daugiausia bus eksponuojama veislinių mėsinių galvijų.

„Šie galvijai traukia akį – jie įdomūs pažiūrėti, neįprasti. Juk kai kurių veislių buliai užauga didžiuliai – iki 1,5 t. Vienų veislių atstovai – dideliais ragais, kitų – beragiai, gauruoti – tikrai įspūdingos išvaizdos“, – užsiminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Vis dėlto, pasak jos, veisliniai gyvūnai į parodą atkeliauja, visų pirma, ne dėl grožio. „Tokios parodos labai naudingos pradedantiems ūkininkauti – čia jie gali apžiūrėti skirtingų veislių galvijus, daugiau sužinoti apie jų savybes ir apsispręsti, ką auginti. Juk visi galvijai turi savo paskirtį. Vienos veislės labiau tinka, jei ūkininkas galvijus augina tam, kad parduotų daugiau mėsos, o kitos – kad nuganytų pievas. Vienos labiau tinka, jei galvijai laikomi lauke, kitos – po stogu.“

Vaišins jautienos sultiniu

Parodoje vyks ir patiekalų iš vienos maistingiausios mėsos – jautienos – degustacijos.

„Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Parodos lankytojus vaišinsime jautienos sultiniu su kibinukais. Šis sultinys stiprina imunitetą, padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant vėžiu – tai patvirtinta mitybos specialistų“, – pasakojo V.Živatkauskienė.

Gyvulininkystės parodoje netrūks diskusijų. Šiandien po 14 val. vyksiančio mėsinių galvijų veislių pristatymo plačiajai visuomenei skirtoje diskusijoje bus aptarta jautienos nauda. Bus kalbama ir apie tai, kaip šią mėsą gaminti, kad ji išsaugotų gerąsias savybes.

Į šeštadienį 11 val. vyksiančią diskusiją „Mėsinės galvijininkystės vaidmuo (ekonominis, ekologinis, socialinis požiūriai)“ kviečiami mėsinių galvijų augintojai, kiti žemės ūkio sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas šioje diskusijoje tikisi aptarti opiausias ūkininkams kylančias problemas.

„Daugelį metų už įsigytus gyvulius ūkininkams buvo mokama 30 proc. parama: už telyčaitę – iki 1 tūkst. eurų, veislinį bulių – iki 1,3 tūkst. eurų. Nuo kitų metų mes šios paramos nebetenkame. Kita problema, egzistavusi ir iki šiol, – kad ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkiuose vertinami neteisingai. Pirkdami užsienyje, už veislinį mėsinį galviją mokame po 2–3 tūkst. eurų, o Lietuvoje jų vertė oficialiosios statistikos lentelėse – vos šiek tiek per 300 eurų. Tai svarbu ūkininkams siekiant gauti ES paramą – mes negalime konkuruoti su pieninių galvijų augintojais. Jiems sąlygos gauti ES paramą yra geresnės“, – opias problemas kelia V.Barkauskas.

Kaip ženklinti mėsą?

Diskusijoje ruošiamasi aptarti ir mėsos ženklinimą Lietuvoje. Neabejojama, kad pirkėjams labai praverstų, jei mėsa būtų išsamiai ženklinama.

„Pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. Turėtų būti žymima, koks ūkininkas užaugino gyvulį ir kokia tai mėsa – kokio amžiaus karvės ar buliaus. Deja, Lietuvoje paskerstų karvių mėsa tampa jautiena. Pirkėjas turėtų žinoti, ar jis valgys mėsinės, ar pieninės karvės mėsą, kas tos karvės augintojas“, – įsitikinęs V.Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojų teigimu, nurodant galvijo veislę, pirkėjas žinotų, kokio maistingumo mėsą perka. Mat kai kurių veislių jautiena turi mažiau riebalų ir blogojo cholesterolio.

Kita galvijų augintojų įvardijama problema – Lietuvoje nėra mobiliųjų skerdyklų. „Dabar gyvuliai skersti vežami į mėsos perdirbimo įmonę. Vežamas gyvulys stresuoja, dėl to jo mėsa praranda didžiausią vertę. Pažiūrėkime, kaip žydai skerdžia: jie to gyvulio niekur neveža, prieš skersdami nuramina, kad nestresuotų. Norėdami turėti tikrai aukštos kokybės mėsos, turėtume naudotis mobiliomis skerdyklomis, kad gyvuliai būtų skerdžiami neišvežant iš ūkio“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Tiek gyvulininkystės parodoje, tiek kitose „Inno panorama 2022“ diskusijose nebus išvengta Žaliojo kurso temos, šios krypties reikalavimų daugiau žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai.

„Daugelis galvijus auginančių ūkininkų, net ir neįregistravę ekologinių ūkių, mineralinių trąšų nenaudoja – tręšia mėšlu. Bet jei reikalavimai ekologiniams ūkiams liks tokie aukšti kaip dabar, vargu ar daug naujų ūkių taps ekologiniai“, – abejojo V.Barkauskas.

Akademijoje bus demonstruojama ir gyvulininkystės ūkiams skirtos technikos, įrangos: šienapjovių, mėšlo kratytuvų, pašarų maišytuvų-dalytuvų, krautuvų ir kt.

„Tikimės, kad paroda bus naudinga gyvulininkystės specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, įmonėms, tiekiančioms produktus gyvulininkystei, paukštininkystei, patiems gyvulių augintojams ir, žinoma, miesto ir rajono gyventojams, norintiems visa tai pamatyti“, – užsiminė R.Pranaitienė.

Skaitykite daugiau: Kauno diena 2022-09-22

Rugsėjo 22–24 dienomis Kauno rajone, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), vyks du plačią šios aukštosios mokyklos veiklų aprėptį atspindintys renginiai: inovacijų sklaidos paroda „Inno panorama 2022“, kurios šiųmetė ašis – ekologija, aplinkosauga, tvarumas ir Gyvulininkystės  paroda, demonstruojanti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatus. Abi šios parodos – du vienas kitą papildantys renginiai, nes dalis pristatomų inovacijų skirtos būtent gyvulininkystės sektoriui, pasukusiam Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo link.

Šiuolaikinio žemės ūkio variklis – mokslo ir verslo bendradarbiavimas

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektoriui iškelti dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Todėl neturėtų stebinti, kodėl šiuo metu būtent žemės ūkis yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų. „Gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kuomet  naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia į vieną visumą. Šie pokyčiai atveria naujų galimybių ir Lietuvos agroverslui, ir šių pokyčių flagmanui – VDU Žemės ūkio akademijai“, – pastebi profesorė dr. A. Miceikienė.

Inovacijų ekspozicija – nuo lengvučių jogurto kąsnelių iki sunkiasvorės technikos

Parodoje „Inno panorama 2022“ lankytojų dėmesio laukia inovatyvių produktų ir technologijų ekspozicija, ekologiškų produktų mugė, degustacijos bei edukacijos. Ekspozicijas, siūlančias įvairius pažangius ūkininkavimo sprendimus, demonstruos šalies verslo įmonės, taip pat bus atskleisti mokslo ir verslo partnerystės rezultatai, kuriuos pristatys VDU Žemės ūkio akademija, nuolat aktyviai bendradarbiaujanti su šalies verslo įmonėmis, drauge inicijuojant projektus, sprendžiant įvairias gamybos procesuose kylančias problemas, kuriant inovacijas. Verslo partneriai laboratorijose išgrynintas mokslininkų idėjas komercializuoja bei padeda išvesti į rinką. Parodoje bus galima išvysti paties įvairiausio pobūdžio materializuotų inovacijų: vyks liofilizuotų jogurto kąsnelių degustacija, bus demonstruojami  produktai, gauti perdirbant juodąsias plokščiamuses, atskleistos naudoto maistinio aliejaus beatliekinio perdirbimo į bioskalias tepamąsias medžiagas galimybės, tvarios gyvulininkystės technologijos, taip pat skaitmeninės technologijos, taikomos mėsinėje galvijininkystėje ir avininkystėje, inovatyvūs sprendimai ir produktai akvakultūroje.

VDU Žemės ūkio akademijoje rengiamos parodos pasižymi gausia šviečiamąja programa. Rugsėjo 22–23 dienomis vyks VšĮ „Ekoagros“, šiais metais mininčios savo veiklos 25-metį, drauge su VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio ministerija organizuojama tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, kurios metu bus gvildenamos agrosektoriaus aktualijos.

Rugsėjo 24-ąją, paskutiniąją parodos dieną, vyks Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė, kurios metu bus pristatyti projektų rezultatai, diskutuojama apie EIP veiklos grupėms kylančius iššūkius ir tolesnes veiklų gaires.

Tradiciškai dar iki renginio pradžios ekspertų komisija išrinko ir „Inno panorama“ medaliais bei diplomais apdovanojo penkis šiųmetės parodos eksponatus: droną žemės ūkiui „XAG V40“ (UAB „Agrodronas“), azoto sensorių „GreenSeeker“ (UAB „DOJUS agro“), barstytuvą „SULKY X40 ECONOV“ (AB „East West Agro“), vienvietį melžimo robotą „GEMINI (UAB „Dotnuva Baltic“), augalų biostimuliatorių „BIO NPK Powder S“ (UAB „Nando“).

Gyvulininkystės parodoje – ir ekonomika, ir estetika

Gyvulininkystės parodoje, kurios organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio ministerija, bus demonstruojami veisliniai mėsiniai galvijai, paukščiai, triušiai, avys, poni klasės žirgai. Parodoje vyks mėsinių galvijų veislių pristatymai, mėsinių galvijų aukcionas, ypač aktualus mėsinių veislių galvijų augintojams. Taip pat bus galima dalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijose.

Parodoje didelis dėmesys bus skiriamas skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tokios, tiesiogiai iš augintojų gaunamos žinios, yra ypač vertingos pradedantiesiems mėgėjams ar verslininkams.

Parodoje Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos nariai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Taip pat rengiama ir keletas Europoje retų vištų veislių eksponatų. Tarp jų – bramai, vadinamosios karališkosios vištų veislės paukščiai, kurie yra didžiausio svorio ir laikomi elegantiškiausiais. Parodoje bus galima pamatyti ir vienintelės išlikusios mūsų genofondinės veislės atstoves – Lietuvos vištines žąsis. Voljeruose lankytojų dėmesio lauks kiemo sanitarėmis įvardijamos antys – Indijos bėgikės, įspūdingo dydžio Tulūzų veislės žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija parodoje pristatys belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kt. triušių veislių atstovus. Lietuvos arklių augintojų asociacija pristatys poni veislių žirgus, kuriuos naudojant kuriama nauja Lietuvos jojamųjų ponių veislė.

Visas tris parodų dienas veiks ir tradicinė rudeninė sodinukų mugė.

______________________________________________________________________________________________________

Parodos „Inno panorama 2022“ ir tarptautinės konferencijos „EKOLINK 2022“ atidarymo ceremonija bei parodos laureatų apdovanojimas vyks rugsėjo 22 d. 9:30 val. (VDU ŽŪA II-ojo paviljono konferencijų erdvė, Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.).

Gyvulininkystės parodos atidarymo ceremonija rugsėjo 22 d. 11:00 val. vyks VDU ŽŪA III-ajame paviljone.

Daugiau informacijos apie rugsėjo 22–24 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančius renginius – internete.

Organizatoriai: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, VšĮ „Ekoagros“.

https://zua.vdu.lt/vdu-zemes-ukio-akademijoje-dvi-viena-kita-papildancios-parodos/

Delfi 2022 m. rugsėjo 15 d.

Rugsėjo 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bus surengtos dvi parodos, apjungiančios ekologijos ir tvarumo temas žemės ūkio bei gyvulininkystės sektoriuose. Parodos lankytojai jau dabar gali registruotis ir į nemokamą konferenciją, kurioje laukia įdomios diskusijos apie ekologinės gamybos ateitį.

Paroda ir konferencija kviečia tvarumo kryptimi

Ketvirtąjį kartą rengiama paroda „Inno panorama“ šiais metais sieks pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatins žmones gyventi tausojant aplinką. Parodos metu lankytojai turės galimybę susipažinti su geresnę gyvenimo kokybę kuriančiais produktais, parodos dalyviai jiems pristatys atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip teigia renginio organizatoriai, šiais metais parodoje vystomą ekologijos ir tvarumo temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir iš jų kylantys nauji reikalavimai, bet ir stiprėjantis visuomenės suvokimas, kad pokyčiai yra būtini.

Parodos metu, rugsėjo 22–23 dienomis pirmą kartą bus organizuojama ir produkcijos augintojams, perdirbėjams bei vartotojams skirta tarptautinė konferencija „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Konferencijos metu įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio. Dvi dienas trunkanti konferencija bus išskaidyta į 4 sesijas.

Rugsėjo 22 dieną dalyvių laukia dvi sesijos – „Ekologinės politikos link“ ir „Ekologinės gamybos ir perdirbimo link“. Sesijų metu lankytojai daugiau sužinos apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jos ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste, taip pat turės galimybę išgirsti verslo sėkmės istorijas bei daugiau sužinoti apie ekologiškos produkcijos pardavimų didinimo galimybes.

Rugsėjo 23 dieną taip pat bus surengtos dvi ekologijos ir tvarumo temai skirtos sesijos. Sesija „Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos“ bus skirta Lietuvoje neseniai startavusiam ekologiškam viešajam maitinimui. Savo srities profesionalai dalinsis patirtimi ir mintimis apie tai, kokių neišnaudotų galimybių turime ir kaip integruoti ekologišką maistą į viešojo maitinimo sektorių. Paskutinėje sesijoje „Ekologijos mokslo ir praktikos link“ specialistai kalbės apie naujausias technologijas, mokslo tyrimus ir perspektyvas.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia.

Gyvulininkystės paroda 2022

Besiverčiantys ar besidomintys gyvulininkyste, rugsėjo 22–24 dienomis kviečiami apsilankyti gyvulininkystės parodoje. Čia skirtingi gamintojai supažindins su savo gaminama produkcija, didelis dėmesys bus skiriamas veislinių gyvūnų pristatymui, jų išskirtinių savybių demonstravimui.

Šiais metais rengiamoje parodoje lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių. Susirinkusieji turės galimybę sudalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijoje, tad įdomu ir naudinga bus ne tik gyvulių augintojams, bet ir miesto gyventojams.

https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/naujienos/zemes-ukio-ir-gyvulininkystes-ateitis-lietuvoje-rugsejo-2224-dienomis-kviecia-i-dvi-isskirtines-parodas-pakauneje.d?id=91239045

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyva organizuojama „EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė“, kuri vyks š. m. rugsėjo 24 d. renginio „Inno panorama 2022“ metu.

EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugės tikslai:
– sutelkti ir pasidalinti EIP veiklos grupių gerąja patirtimi;
– išdiskutuoti prioritetines tyrimų kryptis ir poreikį žemės ūkio inovacijoms;
– susitarti dėl naujų, partneryste grįstų, projektinių iniciatyvų.

Renginys yra nemokamas ir atviras visoms (naujoms ir projektus užbaigusioms) EIP veiklos grupėms.

Preliminari renginio programa:

9.00-9.30 Renginio atidarymas (sveikinimo žodis, trumpas pranešimas apie renginio tikslus, eigą ir pan., trumpas ŽŪŽIS klasterio prisistatymas)

9.30-10.30 EIP veiklos grupių prisistatymai stenduose

10.30-11.30 Teminės diskusijos grupėse/Workshopas

11.30-12.00 Apibendrinimas

Į renginį kviečiame registruotis užpildžius REGISTRACIJOS ANKETĄ.

Daugiau informacijos: zivile.cerniauskiene@vdu.lt

Organizatoriai: VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius bendradarbiaujant su Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos klasteriu.

Konferencija „EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė“ vykdoma pagal Kaimo tinklo projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų didinti visuomenės informuotumą apie KPP ir jos aktyvesnį įsitraukimą į kaimo plėtros procesus, įgyvendinimas“ NR. PLKT-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

https://zua.vdu.lt/eip-veiklos-grupiu-kontaktu-ir-patirciu-muge-2/

Apie mus rašo „Ūkininko patarėjas“: 2022-08-25

Šių metų rudeninė paroda skirta tvarumui, ekologijai, žaliajam kursui. Jos metu parodos lankytojų laukia pirmoji Lietuvoje tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, Gyvulininkystės paroda, kurioje – ir mėsinių galvijų aukcionas, Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė bei daugybė kitokių renginių.
Apie žemės ūkio parodas, organizuojamas VDU Žemės ūkio akademijoje, ir jų naudą pasakoja Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima PRANAITIENĖ:

Rugsėjo 22–24 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje bus rengiama ketvirtoji paroda „Inno panorama“, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui, ekologijai ir Žaliajam kursui. Norime pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatinti žmones gyventi tausojant aplinką.

Parodos dalyvius kviečiame pristatyti, o lankytojus – susipažinti su paslaugomis ir produktais, kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę. Parodoje kviečiame pristatyti plačias atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir kitas aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat parodoje kviečiame dalyvauti įmones, prekiaujančias žemės ūkio technika bei įranga, padedančiomis įgyvendinti Europos žaliojo kurso keliamus tikslus.

Parodos metu ne tik veiks įmonių ekspozicijos, vyks ekologiškų produktų ekspozicijos ir degustacijos.

Dvi parodos dienas rugsėjo 22-23 d. vyks pirmoji Lietuvoje tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Ji skirta ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams. Konferencijos metu daugiau nei 20 pranešėjų bei ekologijos vizionierių iš Lietuvos ir užsienio dalysis savo patirtimi. Renginys apims 4 sesijas:

1. Ekologinės politikos link. Strateginė sesija apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jo ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste;

2. Ekologinės gamybos ir perdirbimo link. Verslo sėkmės istorijos ir galimybės;

3. Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos;

4. Ekologijos mokslo ir praktikos link – naujausios technologijos, tyrimai, perspektyvos.

Konferencijos ir ekologiškų produktų ekspozicijos organizatoriai yra VDU Žemės ūkio akademija, LR žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Ekoagros.

Trečiąją parodos dieną, rugsėjo 24-ąją, vyks Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė. Jos metu bus pristatyti EIP įgyvendintų projektų rezultatai, išdiskutuoti EIP veiklos grupių iššūkiai ir tolesnės inovacijų kūrimo bei įgyvendinimo galimybės.

Pagrindinis parodos rėmėjas AB „East West Agro“ parodoje pristatys efektyvaus ūkininkavimo, gamtą ir dirvą tausojančią techniką.

Dar vienas didelis kartu su paroda „Inno panorama 2022“ vyksiantis renginys – Gyvulininkystės paroda, kurią remia LR žemės ūkio ministerija. Renginys užims visą 3-ąjį parodų paviljoną. Lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių.

Parodos metu vyks veislinių gyvūnų pristatymai, veiks mėsinių galvijų aukcionas, bus organizuojamos įvairios atrakcijos. Gyvulininkystės parodos dalyvius kviečiame prisistatyti, o lankytojus – susipažinti su įmonėmis, teikiančiomis produkciją bei paslaugas šiam svarbiam žemės ūkio sektoriui. Vienoje vietoje susitinkant galimiems pardavėjams ir pirkėjams įvyksta geriausi sandoriai.

Plačiau skaitykite 2022 m. rugpjūčio 25 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“

VDU Žemės ūkio akademija visus, suinteresuotus gerojo ūkininkavimo praktika birželio 21 d. sukvietė į Bandymų stotį, kurioje vyko renginys „Atviras ūkis“ kartu su moksline-praktine konferencija „Žemdirbio vasara“. Renginio koncepcija – tvaraus ir ekonomiškai subalansuoto ūkininkavimo galimybės. Renginio tikslas – supažindinti dalyvius su VDU ŽŪA mokslininkų tyrimais ir įžvalgomis, parodyti vykdomų žemės ūkio veiklų rezultatus ir jų teikiamą naudą, taip pat geromis idėjomis skatinti galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų.

Apie mus rašo Manoukis.lt: 2022-03-31

 

Prasidėjo žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, kuri jau 26-oji. Joje – gausiausia žemės ūkio technikos ekspozicija. Pasak parodos organizatorių, visų dalyvių eksponatus vienija išmanumas.

VDU rektorius Juozas Augutis per parodos atidarymą sakė, kad tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis svarbiausia – dirbti žemę. „Nors Ukrainoje tokia padėtis, žemdirbiai vis tiek važiuoja į laukus su technika ir pradeda sėją. Nepaisant to, kaip klostysis įvykiai, turime dirbti žemę.

Net neabejoju, jei Lietuvoje būtų kaip Ukrainoje, mūsų šalies ūkininkai elgtųsi taip pat. Ši paroda vyksta karo prieš Ukrainą akivaizdoje, po pandemijos. Tad galima sakyti, kad tai – naujos pradžios pradžia“, – teigė J. Augutis.

„Lietuva buvo, yra ir bus žemės ūkio kraštas. Žemdirbiai visada mums užtikrina skalsų duonos kąsnį“, – pabrėžė VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sveikindamas parodos dalyvius ir svečius aptarė mokslo svarbą.

„Praėjusiais metais paroda buvo rudenį, tad gerai, kad šiemet ji grįžo į savo laiką. Svarbu, kad ji vyksta universitete, nes už techniką ne mažiau svarbios ir žinios. Dabar brangsta žaliavos, tad žinios – ginklas, kuris padeda susidoroti su tokiais iššūkiais“, – sakė jis.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis dėkojo žemdirbiams, kurie, pasak jo, yra svarbiausi.

„Svarbiausi yra tie, kurie sėja grūdą. (...) Reikia keisti požiūrį į žemės ūkį. Prasidėjus karui jis truputį pasikeitė, nes žmonės suprato, kas juos maitina. Ačiū ūkininkams, kurie maitino, maitina ir maitins“, – dėkojo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

„Dabar vyksta didelis žemės ūkio virsmas – pereinama prie išmanaus ūkininkavimo. Sutapo du strateginiai tikslai – sumažinti aplinkos taršą ir išlaidas. Tai ypač svarbu dabar, kai viskas labai brangsta“, – sakė pagrindinio parodos rėmėjo „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas ir sveikino su atidaryta paroda.

Lankytojų laukia ne tik įdomios ekspozicijos, bet ir šviečiamoji programa. Naujausiomis žiniomis dalysis net 70 pranešėjų. Daugiau kaip pusę jų – VDU ŽŪA ekspertai. Nemažai šiųmečių temų siejasi su gerojo ūkininkavimo praktika.

Galima klausytis seminarų apie tvaraus ūkininkavimo sprendimus, socialines inovacijas, paramos priemones kaimo plėtrai ir žemės ūkiui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes ir t. t.

VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai pastebi, kad Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio įmonių darbuotojai tampa vis išmanesni ir vis aktyviau domisi inovacijomis, kurios juos pačius skatina nuolat siekti naujų žinių ir tobulėti.

Anot jų, Lietuvos žemės ūkyje, palyginti su Vakarų šalimis, modernizacijos šuolis įvyko labai sparčiai. Tai – mūsų mokslininkų, ūkininkų ir produktus bei paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių aktyvaus bendradarbiavimo rezultatas, kurį tradiciškai vainikuoja paroda „Ką pasėsi...“.

26-ojoje „Ką pasėsi...“ parodoje tradiciškai gausiausia žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristato įmonės – nuolatinės parodų dalyvės.

Šiemet užsiregistravo beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristato skysto mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Taip pat vyksta tradicinė sodinukų ir amatų mugė, ypač laukiama sodininkų bei daržininkų mėgėjų.

Kaip ir kasmet, prieš parodą apdovanoti 10 geriausių parodos eksponatų „Ką pasėsi... 2022“ medaliais.

Autorius: Eulalija Jonuškienė

Skaitykite daugiau 

Apie mus rašo DELFI.lt: 2022-03-25

Iki tarptautinės, tradicinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2022“, vyksiančios pakaunėje, likus mažiau nei savaitei VDU Žemės ūkio akademijoje įteikti vertingiausi šio svarbaus įvykio apdovanojimai – medaliai. Šįmet už pažangiausius produktus bei sprendimus konkurso komisijos dėmesio sulaukė dešimt šalies įmonių (laureatų pristatymas).

Išskirtinis bruožas – išmanumas

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžtančioje tradicinėje pavasarinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“ savo ekspozicijas įrengs keli šimtai dalyvių. Dalis jų renginyje pristatomus produktus pateikė vertinti medalių likimą sprendžiančiai komisijai, rašoma pranešime.

„Konkurso dalyvius vienijanti tendencija, pradėjusi ryškėti prieš maždaug penkerius metus, o šįmet įgavusi išskirtinį aktualumą, yra eksponatų išmanumas“, – pastebi „Ką pasėsi... 2022“ medalių skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, žemės ūkio technikos modernumas užtikrina, kad ji atitinka aplikosauginius reikalavimus, yra palankesnė aplinkai, dirvožemiui.

„Naujausios technologijos ir išmanumas pastebimas visose dalyse – nuo įrangos dizaino iki valdymo sprendimų. Technikos gamintojai jau pasiekė tai, kad jos operatoriai gali iš anksto suplanuoti savo darbus ir juos valdyti kompiuteriais. Viskas kuriama akcentuojant ir žmogiškųjų resursų, ir išteklių, tokių kaip kuras ar trąšos, taupymą“, – pabrėžia prof. dr. E. Šarauskis.

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Europos žaliojo kurso kontekste ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas technologijas, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, daiktų internetu, taikant naujus verslo modelius, diversifikuojant rizikas“, – „Ką pasėsi…2022“ aktualumą komentuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti kad parodos formatas yra vienas efektyviausių instrumentų skleisti žinias ir jų gauti.

Dabartinė situacija įtikina net skeptikus

Ne po vieną medalį per visus „Ką pasėsi…2022“ parodos metus pelniusių įmonių atstovai įsitikinę, jog vis aktualesnės tampa technologijos, atliepiančios bene pagrindinę pastarųjų metų žemės ūkio kryptį – žaliąjį kursą.

„Su trąšų tiekimu iššūkių turime jau bene pusantrų metų. Jos pabrango dešimt kartų ir gali būti, kad kainos kils toliau. Tuo pat metu brangsta kuras, o maisto poreikis didėja. Visa tai sufleruoja, ką turi daryti šiuolaikinis ūkis – tręšti efektyviau, ką šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti, – įžvalgomis dalinosi už beariminės žemdirbystės technologijos sėjamąją „Ką pasėsi…2022“ medaliu įvertintos įmonės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas, – Iki šiol įvertindami modernios technikos privalumus ir jos kainą bei palygindami su trąšų ir kuro savikaina, ūkiai vangiai eidavo tiksliosioms žemdirbystės link. Dabar, kai trąša tokia brangi, išmoksime tai, ką ištręšdavome per metus, padalinti ir ištręsti per tris. Ir tai yra įmanoma, nes išmanių sprendimų dėka galima trąšą padėti tiksliai ten, kur jos trūksta“.

Anot jo, siekiant mažinti ūkio savikainą, kuro kaina taip pat tampa impulsu atsinaujinti turimą techniką.

Dėl situacijos Rusijoje ir Ukrainoje, G. Kvietkausko nuomone, Lietuvos žemdirbiai artimiausius kelerius metus turėtų gauti rekordiškai geras pajamas. O tai, pašnekovo įsitikinimu, leis investuoti į ekonomiškesnę bei aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią techniką.

Kad išmanumas yra šių metų žemės ūkio tendencija, patvirtina ir už po septynerių metų atnaujintą John Deere 6R serijos traktorių „Ką pasėsi…2022“ parodos medalį gavę UAB „DOJUS agro“ atstovai.

„Tampa svarbios tos technologijos, kurios padeda ūkininkams taupyti tai, kas šiuo metu aktualiausia: degalus, trąšas, sėklą. Žinoma, ir laiką. Modernūs sprendimai suteikia galimybę iš anksto, dar prieš sezoną susiplanuoti visus darbus ir juos, atėjus metui, atlikti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu“, – patikina pašnekovai.

Anot jų, domėtis moderniais sprendimais pagrindinių žemės ūkio veiklos komponentų brangimas privertė net skeptiškiausiai jų atžvilgiu nusiteikusius ūkininkus. Iki šiol darbų efektyvumu mažai besidomėję žemdirbiai jau įvertino pasaulio ekonomikos tendencijas bei galimybę sutaupyti tose srityse, kurios iki pokyčių kainų rinkose buvo jiems mažai aktualios.

„Lietuvos ūkiai stambėja ir persiorientuoja į tiksliąją žemdirbystę, kuriai būtinos informacinės technologijos duomenims iš įvairių šaltinių gauti – tai leidžia priimti sprendimus, maksimaliai efektyvinančius žemės ūkio produkcijos gamybą. Todėl nestebina, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių detalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Pastarąsias įsivertinome, todėl nuolat investuojame į brangstančius degalus ir trąšas taupančius išmaniosios žemdirbystės sprendimus“, – „Ką pasėsi… 2022“ medalio laimėtojas UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

„Ką pasėsi… 2022““ kitą savaitę

Didžiulėse lauko erdvėse ir paviljonuose vyksiančios parodos „Ką pasėsi… 2022“ organizatorių komandai vadovaujantis VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad ir šiemet tradiciškai gausiausia bus žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristatys įmonės – nuolatinės parodų dalyvės. Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Skaitykite daugiau:

Apie mus rašo Manoūkis.lt: 2022-03-25

Parodos „Ką pasėsi...“ eksponatų konkurso nugalėtojai pagerbti iškilmingoje ceremonijoje, jiems įteikti medaliai.

Kovo 31 d. į VDU Žemės ūkio akademiją sugrįžta tradicinė pavasarinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuvai ir visam Baltijos regionui vis garsiau paskelbianti pavasarinio darbymečio pradžią.

Pasak VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovo doc. dr. Virginijaus Venskutonio, šiemet tradiciškai gausiausia žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristato įmonės – nuolatinės parodų dalyvės.

Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, informacinių technologijų ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų apdovanoti parodos „Ką pasėsi... 2022“ medaliais (laureatų pristatymas). Šiemet medalius pelnė:

• Visaverčiai kombinuotieji lesalai putpelėms („Ariogalos grūdai“)
• Organinė trąša Agrolinija-S („Biodinamika“)
• John Deere 6R serijos traktoriai („DOJUS agro“)
• Tiesioginės sėjos sėjamoji Sky Easydrill W 6020 Fertisem HD Pro II E-Drive Premium („East West Agro“)
• Teleskopinis krautuvas Manitou MLT841-145PS  („INTRAC Lietuva“)
• Pneumatinio tręštuvo Rauch Aero MultiRate dozavimo sistema („Ivabaltė“)
• Ražieninė sėjamoji RS-4 („Laumetris“)
• Ratinis traktorius New Holland T8.435 Genesis („Lytagra“)
• Traktorius Valtra T255 Versu su įdiegtu technologijų paketu Valtra Smart Farming („Rovaltra“)
• Traktorius Deutz-Fahr 7250 TTV („Žemtiekimas“)

Skaitykite daugiau

Apie mus rašo Kauno diena: 2022-03-25

Kitą ketvirtadienį prasidėsianti ir tris dienas vyksianti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ ir šiemet sulaukė didelio susidomėjimo. Tai didžiausia žemės ūkio paroda Baltijos šalyse. Šiųmetė paroda – jau 26-oji ir vyksta karo Ukrainoje atmosferoje.

Vėl daug naujovių

„Tradicinis klausimas – kas naujo šiemet parodoje. Viskas nauja. Dalyviai atsiveža tik naujienas“, – pasakojo parodą organizuojančio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorius dr. Virginijus Venskutonis. Aišku, šių dienų kontekstas – išskirtinis. Parodos dalyviai daug išteklių ir laiko skiria padėdami Ukrainai, ukrainiečiams.

Vis tik paroda laukia grandiozinė. Dalyvauti ir pristatyti įvairias žemės ūkio, miškų ir komunalinio ūkio technikos, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangos, sėklos, augalų apsaugos priemonių ir trąšų, produktų ir įrangos gyvulininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei, sodui bei daržui, statybos vandentvarkos, šilumos ūkio ir kenkėjų prevencijos, skaitmeninių technologijų žemės ūkiui ir kt. naujoves kaip ir kasmet panoro daugybė inovatorių, verslo, mokslo ir kt. subjektų.

Iš viso – keli šimtai įmonių iš Lietuvos bei užsienio ir panašiai tiek smulkiųjų amatininkų, sodininkų, tautinio paveldo puoselėtojų. Parodą kaskart aplanko apie 80 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir ne tik.

Dešimt geriausiųjų

Šiandien paskelbti dešimt geriausių parodos eksponatų. Juos pristačiusios bendrovės šventinės popietės metu apdovanotos parodos medaliais ir diplomais.

Kompetentinga komisija, vadovaujama prof.dr. Egidijaus Šarauskio, vertino produkto dizainą, gamybos novatoriškumą, kitas savybes, gautus apdovanojimus, vartotojų atsiliepimus.

„Ką pasėsi... 2022“ geriausi eksponatų dešimtukas (laureatų pristatymas):

• visaverčiai kombinuotieji lesalai putpelėms (UAB „Ariogalos grūdai“),
• organinė trąša AGROLINIJA-S (UAB „BIODINAMIKA“),
• „John Deere“ 6R serijos traktoriai (UAB „DOJUS agro“),
• tiesioginės sėjos sėjamoji SKY EASYDRILL W 6020 FERTISEM HD PRO II E-DRIVE PREMIUM (AB „East West Agro“),
• teleskopinis krautuvas MANITOU MLT841-145PS (UAB „INTRAC Lietuva“),
• pneumatinio tręštuvo „RAUCH AERO MultiRate“ dozavimo sistema (UAB „Ivabaltė“),
• ražieninė sėjamoji RS-4 (UAB „Laumetris“),
• ratinis traktorius „New Holland T8.435 Genesis“ (AB „Lytagra“),
• traktorius „Valtra T255 Versu“ su įdiegtu technologijų paketu „Valtra Smart Farming“ (UAB „Rovaltra“),
• traktorius „Deutz-Fahr 7250 TTV“ (UAB „Žemtiekimas“).

Nauda – kompleksinė

Apdovanojimą atsiėmęs bendrovės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas portalui kauno.diena.lt sakė, kad bendrovė yra dalyvausi visose „Ką pasėsi...“ parodose. „Ši paroda žinoma ne tik Baltijos valstybėse. Ją žino visi Europos gamintojai. Ši paroda būna svarbiausiu metų įvykiu mūsų versle“, – teigė S. Silickas.

Ši paroda žinoma ne tik Baltijos valstybėse. Ją žino visi Europos gamintojai. Ši paroda būna svarbiausiu metų įvykiu mūsų versle. Paroda įmonei suteikia, kaip vardijo, galimybę pristatyti save, inovacijas, kurias atstovauja, akis į akį per kelias dienas susitikti su daugybe esamų ir potencialių klientų. „Nauda – kompleksinė“, – apibendrino vadovas, pridūręs, kad Lietuvos ūkis yra labai imlus inovacijoms. Kalbėjo, kad didžioji dalis technologijų, kurios sukuriamos pasaulyje, ne vien žemės ūkio, jos vienos pirmųjų pritaikomos būtent žemės ūkyje. Europoje atsiradusios naujovės tais pačiais metais jau imamos pritaikyti ir Lietuvoje.

„Pagrindinis artimiausių penkerių-septynerių metų leitmotyvas ir misija – taršos mažinimas ir kaštų taupymas. Abi šios misijos susisieja. Tai irekonominė, ir socialinė nauda. Žemės ūkyje yra diegiamos, jau įdiegtos ir naudojamos šios technologijos, teikiančios naudą ir ūkiui, ir visai visuomenei“, – apie žaliąjį kursą, o taip pat ir apie vadinamąjį tikslųjį ūkininkavimą, grindžiamą inovatyvumu, informacija, jutiklių technologijomis, geoinformacinėmis sistemomis ir kt., kalbėjo S. Silickas. Mažiau trąšų, mažiau sunaudojamų degalų – mažiau išlaidų, mažesnė aplinkos tarša.

Vyks ir sodinukų, amatų mugė

Paroda vyks kovo 31 – balandžio 2 d. Akademijoje, Kauno rajone. Lankytojai, norintys įgyti daugiau žinių, kviečiami ne tik apžiūrėti, išbandyti eksponatus, bet ir sudalyvauti parodos metu vyksiančiuose seminaruose. Parodos metu taip pat veiks sodinukų ir amatų mugė. Parodos programa – čia. Iš viso akademijoje jau suorganizuota daugiau kaip 100 nacionalinio ir tarptautinio lygmens parodų ir kitų renginių.

Skaityti daugiau

Iki tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2022“ liko visai nedaug!

Dalinamės reportažu, kuriame mokslo ir verslo atstovai laidoje „Kaimo akademija“ dalinasi savo įžvalgomis.

Apie mus rašo Verslo žinios: 2022-03-02

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžta tradicinė pavasarinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuvai ir visam Baltijos regionui vis garsiau paskelbianti pavasarinio darbymečio pradžią.

Žemės ūkis – viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Europos žaliojo kurso tikslai sektorių įpareigoja siekti tvarumo, ekologiškumo, tuo pačiu metu didinant gamybos našumą, nes visuomenės poreikis kokybiškam maistui ir kitai jo gaminamai produkcijai pastebimai auga. Todėl paroda „Ką pasėsi...“ ūkininkams, įvairių kitų agroverslų atstovams yra kelrodis, atskleidžiantis naujausias mokslo idėjas, inovacijas bei technologijas. Šis renginys tampa ne tik patogia platforma įsigyti naujų pirkinių, bet ir galimybe užmegzti naujus verslo kontaktus bei pasikonsultuoti su aukščiausio lygio savo sričių ekspertais, nes neatsiejama parodos „Ką pasėsi...2022“ dalis – aktualijas reflektuojanti šviečiamoji programa. 

Modernizacijos tempus spartina Europos žaliasis kursas

VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai pastebi, kad Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio įmonių darbuotojai tampa vis išmanesni ir vis aktyviau domisi inovacijomis, kurios juos pačius skatina nuolat siekti naujų žinių bei tobulėti. Į žemės ūkį jau įsiveržė skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, mikrobiologija, kurią anksčiau buvo galima įsivaizduoti tik medicinoje. Šalyje jau yra ūkių, kuriuose sėja ir pasėlius purškia bepilotės skraidyklės, o užduotys laukuose dirbančioms mašinoms perduodamos internetu. Lietuvos žemės ūkyje palyginti su Vakarų šalimis modernizacijos šuolis įvyko labai sparčiai, ir tai – mūsų mokslininkų, ūkininkų ir produktus bei  paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių aktyvaus bendradarbiavimo rezultatas, kurį tradiciškai vainikuoja parodos „Ką pasėsi...“.

 

 

 

 

 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

 

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Europos žaliojo kurso kontekste ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas technologijas, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, daiktų internetu, taikant naujus verslo modelius, diversifikuojant rizikas“, – „Ką pasėsi...2022“ aktualumą komentuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti kad parodos formatas yra vienas efektyviausių instrumentų skleisti žinias ir jų gauti.

Tradiciškai gausiausia – žemės ūkio technikos ekspozicija

UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas

„Lietuvos ūkiai stambėja ir persiorientuoja į tiksliąją žemdirbystę, kuriai būtinos informacinės technologijos duomenims iš įvairių šaltinių gauti – tai leidžia priimti sprendimus, maksimaliai efektyvinančius žemės ūkio produkcijos gamybą. Todėl nestebina, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių detalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Pastarąsias įsivertinome, todėl nuolat investuojame į brangstančius degalus ir trąšas taupančius išmaniosios žemdirbystės sprendimus. Savo įmonės stende pristatysime tvaraus ūkininkavimo tendencijas atitinkančius traktorius, kombainus, sėjamąsias, augalų priežiūros, mėšlo tvarkymo, žaliojo pašaro ruošimo techniką bei gyvulininkystės įrangą“, – būsimos ekspozicijos uždangą praskleidžia „Ką pasėsi... 2022“ pagrindinio rėmėjo – UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis

Didžiulėse lauko erdvėse ir paviljonuose vyksiančios parodos organizatorių komandai vadovaujantis VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad ir šiemet tradiciškai gausiausia bus žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristatys įmonės – nuolatinės parodų dalyvės. Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas,  natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų bus apdovanoti parodos „Ką pasėsi... 2022“ medaliais. Eksponatai bus demonstruojami ir virtualioje aplinkoje – interneto puslapyje expoacademia.lt.

Šviečiamosios programos aprėptis – nuo želdynų priežiūros iki naujų verslo modelių

Renginio metu tradiciškai bus atvertos VDU ŽŪA fakultetų auditorijos ir konferencijų salės, kuriose vyks seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas bus surengti 37 seminarai. Daugiau kaip pusę jų ves VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Dalis šiųmečių temų susijusios su gerojo ūkininkavimo praktika. Seminaruose bus galima sužinoti apie skaitmeninius augalininkystės sprendimus ir jų naudą, apie tarpinių pasėlių efektyvumą ekologinėje žemdirbystėje, ekologiškų produktų gamybos ypatumus, apie dirvožemio organizmus, turinčius įtakos ekosistemų tvarumui ir funkcionalumui, apie pašarinių ir dekoratyvinių žolynų priežiūrą ir daug kitų žemdirbystėje naudingų dalykų. Keletas temų skirtos pristatyti socialines inovacijas. Seminaruose bus kalbama apie vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybes, vadybos modelius, leidžiančius organizuoti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Lietuvos uogų ūkiuose, apie trumpąsias kanapių produktų tiekimo grandines, sumanių kaimų vystymo projektus. VDU ŽŪA mokslininkams bus galima pateikti klausimus, konsultuotis, o esant poreikiui susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Organizuojant parodos „Ką pasėsi... 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams yra parengę 5 seminarus. Jų metu bus pristatytas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“. Bus dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleista durpžemių svarba klimato kaitos kontekste. Taip pat bus supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Jau tapo tradicija, kad 10 geriausių parodos „Ką pasėsi...“ eksponatų yra apdovanojami medaliais. Štai keletas įdomių faktų apie parodos medalius, kurių galbūt nežinojote:

• Parodos „Ką pasėsi...“ medaliai yra autoriniai kauniečio menininko Marijaus Petrausko rankų darbai, kuriami pagal specialų užsakymą;
• Medaliai gaminami iš bronzos, vieno medalio svoris – daugiau kaip 1 kg;
• Medaliai pradėti teikti 2000 m. Per visą parodų „Ką pasėsi...“ istoriją jau yra išdalinta 210 medalių;
• Kas vertas medalio, sprendžia kompetentinga komisija. Vertinamas produkto dizainas, gamybos novatoriškumas, gauti apdovanojimai, vartotojų atsiliepimai ir kitos savybės;
• Medalis, sukurtas 2021 m., yra ypatingas. Jame yra vaizdo fragmentas, kurio likusios dalys bus įkomponuotos 2022–2024 m. medaliuose. Jei 2021 m. medaliu apdovanotai įmonei pavyktų laimėti medalius kitus 3 metus, kartu sudėti medaliai sudarys vieningą visumą.

Įmonės, ketinančios dalyvauti parodoje „Ką pasėsi... 2022“, dar gali pateikti paraiškas medaliui gauti. Tą galima padaryti iki kovo 4 d. Visa informacija apie eksponatų pristatymą konkursui yra čia: https://expoacademia.lt/lt-ka-pasesi-dalyviams.

Nelengvi 2021-ieji metai pasibaigė ir žvilgsnis krypsta į 2022-uosius. Sakydami nelengvi turime mintyje ilgą neapibrėžtumo ir nežinios laikotarpį, kai atrodo niekaip nesibaigianti pandemija aukštyn kojomis apvertė visų planus ir daug ką privertė išmokti daryti kitaip. Tikime, kad didžiausi sunkumai jau praeityje ir ateinančiais metais sugrįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Tad ko tikėtis iš VDU ŽŪA parodų organizatorių 2022 metais?

Didžiausias kitų metų renginys – tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ vyks kovo 31 – balandžio 2 dienomis. Šios parodos nebuvo galimybės suorganizuoti 2020 m., 2021 m. ji įvyko nepaisant įvairių suvaržymų, nors ir mažesnė nei įprastai. Tad dalis įmonių 2022 m. „Ką pasėsi... “ prisistatys net po 3 metų pertraukos. Parodyti ir pamatyti tikrai bus ką, o dirbantiems agrosektoriuje atnaujinti kontaktus ir užmegzti naujus tai pati geriausia proga.

Dar viena paroda VDU Žemės ūkio akademijoje vyks rugsėjo 22–24 dienomis. Renginio pagrindinė tema – ekologija ir tvarumas žemės ūkio ir maisto sektoriuose. Temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir su tuo ateinantys nauji reikalavimai, bet ir įmonių, organizacijų bei paskirų piliečių stiprėjantis suvokimas, kad neišvengiamai turime keistis, kartu ieškoti geriausių sprendimų, jei norime išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių. Planuojama, kad parodos metu vyks šiems klausimams aptarti skirta tarptautinė konferencija.

Suklusti turėtų visi, susiję su pluoštinių kanapių verslu. Lapkričio 11–12 dienomis Žemės ūkio akademijoje vyks kanapių verslo paroda „Cannabis Hub.LT 2022“. Joje bus demonstruojama ne tik specializuota pluoštinių kanapių auginimui, nuėmimui ir perdirbimui reikalinga technika, bet ir sėklos, trąšos, kanapių produktai, bus pristatomos konsultavimo paslaugos. Renginys organizuojamas kartu su Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA).

Tai tik dalis renginių, kuriuos kitiems metams yra suplanavęs VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Turime ir daugiau sumanymų, kurių dar neatskleisime, tačiau būtinai paviešinsime, kai tik taps aiškios pagrindinės detalės.

Tad nepamirškite lankytis interneto svetainėje expoacademia.lt ir mūsų Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/Expoacademia/), kad visas naujienas sužinotumėte pirmieji.

Šiais metais tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2021“ buvo tikras žemės ūkio technikos rojus. Gerai ūkininkams žinomos kompanijos „nėrėsi iš kailio“, kad siūlomi sprendimai tiktų skirtingiems ūkininkų poreikiams. Stebino traktorių gausa, lankytojai galėjo vienoje vietoje apžiūrėti ne tik nedidelius universalius traktorius, bet ir tikrus gigantus.

Ne mažiau ūkininkai domėjosi žemės dirbimo ir sėjos mašinomis. Suprantama, jei jau nusižiūri inovatyvų traktorių, tai aksesuaras šiam traktoriui taip pat turi būti atitinkamas. Žemdirbiams buvo nelengva apsispręsti, kiekviena kompanija turi savo filosofiją, o augintojui reikia priimti sprendimą geriausiai atitinkantį ūkio poreikius. Parodos „Ką pasėsi...“ ir yra ta vieta, kurioje augintojai gali išsirinkti patikusią mašiną, gauti kvalifikuotus patarimus, pasitarti su kitais ūkininkais ir priimti racionalų sprendimą.

 

 

VDU ŽŪ Akademijos aikštes, likus porai dienų iki tarptautinės žemės ūkio parodos "Ką pasėsi... 2021", baigia užpildyti dalyviai. Parodos paviljone taip pat jau jaučiasi parodos dvasia, nors viduje dar vyksta paruošiamieji darbai. Ką lankytojai pamatys parodoje? Inovatyvios technologijos, daug elektronikos, dronai-robotai, žemės dirbimo ir sėjos mašinos, naujos kartos trąšos, tręšimo technologijos, konsultacijos sėklų ruošimo klausimais, žinios apie racionalų išteklių naudojimą ir t.t. Kompanijos turės eksponatų, nedemonstruotų Lietuvoje, bet pelniusių apdovanojimus Vokietijoje. Iki susitikimo parodoje "Ką pasėsi... 2021".

Šįmet vienas reikšmingiausių Lietuvos žemės ūkio renginių – paroda „Ką pasėsi...“ mini garbingą dvidešimt penkerių metų jubiliejų.

Likus mažiau nei savaitei iki įvykio, suvienysiančio šalies žemdirbius, verslą, smulkiuosius prekybininkus ir akademinę bendruomenę, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parke iškilmingai įteikti tradiciniai parodos „Ką pasėsi...“ apdovanojimai – padėkos, diplomai ir medaliai, rašoma pranešime.

„Siekiant pagerbti asmenis ir verslo institucijas, remiančias universitetą, paskutiniais mano kadencijos metais – 2004–aisiais buvo įsteigtas mecenato garbės vardas. Už nuopelnus plėtojant Lietuvos žemės ūkio universiteto ryšius su gamyba Lietuvoje ir užsienyje, nuolatinę paramą stiprinant mokymo bazę, paramą studijoms ir mokslo tyrimams bei aktyvų dalyvavimą universiteto bendruomenės gyvenime tuomet apdovanotos trys kompanijos – AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“ ir UAB „Dotnuvos projektai“ (dabar UAB „Dotnuva Baltic“). Vėliau mecenatų gretos augo. Dabar VDU ŽŪA yra šešiolika mecenatų“, – sako prof. emeritas, ilgametis Žemės ūkio akademijos rektorius Albinas Kusta.

Delfi.lt straipsnis
https://m.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/article.php?id=88211925 

Organizatorių padėkomis apdovanojami nuolatiniai parodos „Ką pasėsi... “ dalyviai, žiniasklaidos atstovai bei partneriai:

UAB Agrokoncerno technika,

UAB Biržų žemtiekimas,

UAB Dojus agro,

UAB Dotnuva Baltic,

Juliaus Gudino įmonė,

UAB Ivabaltė,

UAB Laumetris,

AB Lytagra,

UAB Litgenas,

UAB Pieno tyrimai,

UAB Rovaltra,

Laikraštis „Ūkininko patarėjas“,

Redakcija Mano ūkis,

Laidos „Kaimo akademija“ prodiuserė ir vedėja Laima Pilipavičienė,

Televizijos laidos „Gimtoji žemė“ prodiuseris Kęstutis Ligeika

Kauno rajono savivaldybė

Pagrindiniai parodos „Ką pasėsi... “ rėmėjai:

UAB Dojus agro

UAB Dotnuva Baltic

AB Lytagra

UAB Bioenergy

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

AB Eas West Agro

UAB Specagra

Parodos medaliais ir diplomais apdovanoti:

Tiksliosios akėčios TREFFLER TS (AB „AUGA group“)

Traktorius „Deutz-Fahr 8280 TTV“ (UAB „Biržų žemtiekimas“)

Kombainas „John Deere X9“ (UAB „DOJUS agro“)

Case IH traktorius OPTUM 270 AFS connect (UAB „Dotnuva Baltic“)

Traktorius „Massey Ferguson 8S.265“ (AB „East West Agro“)

Ratinis traktorius „Fendt 724 Vario“ su FendtONE valdymo koncepcija (UAB „Ivabaltė“)

Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema (IKMIS 2.0) (VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba)

Ratinis traktorius „New Holland T6.180 Methane Power“ (AB „Lytagra“)

Ratinis traktorius „VALTRA T255 Versu“ (UAB „Rovaltra“)

Augalų biostimuliantų grupė DNA PERFORMANCE (Timac AGRO LT, UAB).

Jūs ieškojote, bet negalėjote rasti? Visko ko reikia sėkmingai ūkio veiklai rasite žemės ūkio parodoje "Ką pasėsi 2021". Apsilankę parodoje sužinosite kokis naujausius sprendimus siūlo žemės ūkio technikos gamintojai. Atrodo, kad jau niekuo negalima nustebinti žemdirbių, tačiau Dojus Agro kasmet nustebina savo partnerius žemdirbius. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas augalininkystės technologijų tvarumui. Dėka navigacijos sistemų tiksliajam ūkininkavimui, augintojai gali sutaupyti laiko, degalų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, nekalbant apie darbo efektyvumo padidinimą, dėka darbų atlikimo tikslumo. Dojus Agro vadovas Donatas Dailidė, sako, kad John Deere technika dėl praktiškai neribotų atnaujinimo galimybių, tapo kultine žemės ūkio technika Lietuvoje. Šiandien kalbiname Dojus Agro vadovą Donatą Dailidę.

 

 

 

 

 

Baigėsi paroda „Inno panorama 2021“. Lankant parodos eksponatus, įsiklausius į dalyvių mintis ir įžvalgas, apibendrinant galima sakyti, kad neatsiliekame nuo pasaulio žemės ūkio tendencijų. Žemdirbių organizacijų nuomone, dėl didėjančios maisto gamybos ir vartojimo poreikio pasaulinė maisto produktų pasiūla yra didžiausia, o prekių kainos – žemiausios, galimi svyravimai, bet tikėtina, kad jie nebus esminiai, tačiau šiuolaikinis žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė bet kuriuo metu gali atsidurti kryžkelėje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ūkininkams ir agronomams labiau nei bet kada anksčiau reikia gerinti išteklių valdymą reaguojant į griežtėjančius biudžetus, o judėjimas „nuo lauko iki stalo“ skatina kreipti didesnį dėmesį į produktų atsekamumą, nes vartotojai vis labiau domisi perkamų prekių kilme ir auginimo sąlygomis.

Šiemet ypač išryškėjo klimato pokyčių sukeltos problemos, mokslininkai teigia, kad ir ateityje žemės ūkio pramonei nebus lengviau apsaugoti tiekimo grandines. Sparčiai besikeičiančios aplinkos sąlygos dar labiau apsunkina iššūkius, o naujausi skaičiai rodo, kad bendras klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui iki 2050 m. gali siekti net 16 %. Mokslininkų nuomone, visuomenės ir planetos išlikimas bus prioritetas, dėl to sustiprintos tvarumo priemonės galėtų suteikti papildomos ekonominės naudos, nes žemės ūkio specialistai veiksmingiau sutelktų savo žinias ir pastangas.

Konferencijos metu pranešėjai kalbėjo apie įvairius projektus ir jų panaudojimo galimybes. Klausytojai susidarė įspūdį, kad didžioji dalis investicijų skiriama naujų technologijų kūrėjams, o prioritetai panašūs kaip ir anksčiau – išteklių, ypač žemės ir vandens, naudojimo naujovėms, siekiant padidinti efektyvumą ir pelną. Pranešėjai išskyrė keletą technologinių sprendimų, padedančių palaikyti tvarų žemės ūkį ir maisto gamybą. 

Parodos dalyviai kaip susitarę teigė, kad svarbiausias tradicinių žemės ūkio modelių veiksnys, lemiantis rekomenduojamų technologijų efektyvumą, yra dirvožemis. UAB „Dotnuva Baltic“ specialistai demonstravo ne tik techniką, padedančią išsaugoti dirvožemį, bet pristatė ir naują ūkio valdymo programą, pvz., specialiu matuokliu išmatuojamas ne tik dirvožemio kietis, bet ir kiti rodikliai, kurie perduodami tiesiogiai į ūkio valdymo programą. Įmonė taip pat pristatė išmanųjį drenažą, kuriuo domėjosi parodoje apsilankę ūkininkai.

Be abejo, norint įsivaizduoti dirvožemio potencialo pokyčius ateityje, reikia remtis esamais duomenimis, atvaizduojant juos žemėlapiuose, kad būtų galima vaizdžiai ir įtikinamai pristatyti ūkio ar netgi rajono dirvožemio istoriją. Įmonės, atliekančios dirvožemio tyrimų paslaugas, teigė, kad rengiant tokius planus turėtų bendradarbiauti kelios institucijos, iš jų ir Vyriausybė bei mokslo įstaigos. Inovatyvios dirvožemio skaitmeninio kartografavimo idėjos yra savotiškas raktas planuojant stabilų žemės ūkio technologijų vystymą ir racionaliai valdant gamtos išteklius. 

Parodos lankytojai pastebėjo, kad dalyvauja daug įmonių, pristatančių bepiločius orlaivius arba paprastai sakant – dronus. Dar neseniai dronai asocijavosi su karyba, žvalgyba ar picų pristatymo reklama, tačiau dabar tampa neatsiejama žemės ūkio dalimi. Jie padeda žemdirbiams ne tik įvertinti pasėlių būklę (fotosintezės intensyvumas, kenkėjų ir augalų ligų, piktžolių paplitimas ir t. t.), bet tiksli skrydžių planavimo programinė įranga leidžia įgyvendinti trąšų, augalų apsaugos priemonių panaudojimo strategiją. Ūkininkų nuotaikos ir požiūris į naujoves leidžia manyti, kad bepilotės technologijos artimiausiu metu padės padidinti produkcijos gamybos konkurencingumą ir užtikrinti maisto saugą.

Besidomintiems šiomis technologijomis parodoje specialistai patarė, kokius dronus geriau pasirinkti pagal ūkio specifiką ir poreikius. Tarkim., norint skraidyti virš didelių laukų skenuojant pasėlių būklę specialiomis kameromis būtinas skrydžio efektyvumas ir skrydžiai vyks didesniais nuotoliais, dėl to reikėtų rinktis fiksuoto sparno orlaivius. Jei reikės skraidyti mažesniuose, sudėtingesnės konfigūracijos plotuose, vyraujant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, specialistai patarė rinktis daugiavariklius dronus, nes juos lengviau valdyti, jie manevringesni ir universalesni.

Parodos lankytojų nuomone, tokie renginiai labai naudingi, nes gauni objektyvią specialistų informaciją, gali pasitarti su mokslininkais, suburtais į vieną vietą, kaip nepasiklysti pastaruoju metu siūlomos technikos gausoje, kad įsigytas daiktas nevirstų tik eiliniu pirkiniu, o prisidėtų prie ūkio efektyvumo didinimo. 

Rugsėjo pabaigoje vyks paroda „Ką pasėsi...“. Sunku įsivaizduoti geresnę vietą, kurt iek daug koncentruotos informacijos. Naujovės ir žinios leidžia išvengti klaidų, žemės ūkio gamyba pasidaro mažiau priklausoma nuo nepalankių aplinkos veiksnių, o ūkiai tampa mažiau pažeidžiami.  

Po beveik du metus trukusios pertraukos pamažu susitikimai sugrįžta. Šįmet gyvai vyksta ir „Inno panorama“ bei „Ką pasėsi...“  – didžiausios agrosektoriaus parodos Baltijos šalyse, kurias organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras. Jos kasmet sulaukia didelio susidomėjimo iš įvairių verslo sričių atstovų.

Precedento neturintys 2020 metai atnešė didelių pokyčių ir parodų organizatoriams, iššūkių kyla ir dabar. Visgi, anot parodų „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ organizatorių, nuotaikos – optimistiškos.

„Turės praeiti laiko, kol vėl parodos bus tokios pat, prie kokių esame įpratę. Mums, kaip organizatoriams, didžiausias rūpesti yra užtikrinti visų atvyksiančių saugumą. Tačiau džiaugiamės, kad po priverstinio išsiskyrimo su dalyviais ir lankytojais galėsime susitikti gyvai – juk vienas esminių parodos tikslų ir yra pasimatyti akis į akį su partneriais, kolegomis“, — artėjant renginių sezonui kalbėjo Rima Pranaitienė, parodų skyriaus vadovė.

Šios dvi parodos laikomos svarbiausiais šalies renginiais, kuriuose susitinka agroverslo ir su  juo susijusių sričių atstovai. Nors skirtos konkrečiai tikslinei auditorijai, jos pritraukia lankytojų iš įvairių sektorių. Juolab kad abiejose parodose kalbama apie karščiausias naujoves, pristatomi pažangiausi sprendimai, technika, technologinės ir socialinės inovacijos, aktualios ne tik su žemės ūkiu susijusioms bendrovėms.

Paroda „Ką pasėsi...“ šįmet bus jubiliejinė – 25-oji. Pasak R. Pranaitienės, tikėtina, išskirtinumu ji pasižymės ir dėl pristatomų produktų įvairovės, nes po pernai neįvykusios parodos įmonės tikrai turi ką pademonstruoti. O ir renginio laikas netradicinis: „Ką pasėsi... 2021“ vyks rugsėjo 23-25 d.

Inovacijų gausa vienoje vietoje
Akademijos organizuojamose parodose ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms, kurių pastaruoju metu diegiama itin daug. Naujovės iš esmės keičia žemės ir miškų ūkio, akvakultūros, žemėtvarkos, maisto ir kitus sektorius. Žemės ūkis tapo intelektualiu verslu, kurį šiandienos ūkininkai valdo naudodamiesi naujausiais moksliniais sprendimais ir pažangia technika.

Ekspertai pažymi, kad tai – be galo kompleksinis sektorius, kuriame ryškus tarpdiscipliniškumas, neišvengiamos IT technologijos, kurios nuolat vystomos. Dėl šios sparčios transformacijos agrosektorius šiandien pritraukia specialistus, kurių kompetencijos iš pirmo žvilgsnio neturi su juo nieko bendra. Tokia įvairove ir ryškia orientacija į IT technologijas pasižymi ir abi svarbiausios agrosektoriaus parodos.

„Žemės ūkyje sutelktos praktiškai visos įmanomos inovacijos, nes tai – be galo reikšmingas sektorius, kuriame gyvybiškai svarbu, bet kartu ir sudėtinga, tiksliai prognozuoti, – teigia VDU mokslininkas, inovacijų ekspertas Vytautas Liakas. – IT sprendimai sudaro didžiąją inovacijų dalį: augalų produktyvumo, meteorologinių reiškinių ir kiti prognozavimo modeliai, duomenų rinkimas ir jų analizė, dirbtinis intelektas, jau netolimoje ateityje padėsiantis agronomams priimti sprendimus. Apie agrodronus, kurie įgalina taškinį pasėlių purškimą, ir palydovines pasėlių vertinimo galimybes jau net nekalbu, tai praktiškai yra šiandieninio ūkio kasdienybė. Dar viena sritis – biologiniai preparatai, kurie, nors ir nėra naujiena, bet  visame pasaulyje vėl labai populiarėja, nes Europos žaliojo kurso kontekste tai – vienas racionaliausių sprendimų.“

Aktualiausioms naujovėms pristatyti nuo 2019 m. rengiama atskira specializuota paroda – „Inno panorama.“ Praėjusiais metais surinkusi gausią auditoriją virtualioje erdvėje, šįmet ji vėl vyko gyvai, tačiau dalyvaujančios įmonės prisistatė ir įprastoje, ir virtualioje aplinkoje (www.expoacademia.lt). Rugpjūčio 26-28 d. vykusiame renginyje ypatingas dėmesys buvo skiriamas skaitmeninėms technologijoms žemės ir miškų ūkyje, vyko bepiločių orlaivių pasirodymai bei varžybos, buvo kalbama apie dronų galimybes ir jų naudojimo taisykles.

„Stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, optimizuojant ūkių veiklos sąnaudas, mažinant mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių panaudojimą, didinant darbo našumą, o tuo pačiu siekti Europos žaliojo kurso tikslų – atrodo sudėtingas ir prieštaringas tikslas, tačiau būtent skaitmeninės technologijos gali ir turi tapti tuo sprendimu, galinčiu padėti Lietuvos žemės ir maisto ūkiui įveikti naujo laikotarpio iššūkius“, – įsitikinęs ir Šarūnas Celiešius, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) direktorius.

Parodoje „Inno panorama 2021“ „Litfood“ pristatė vieną iš sparčiausiai besivystančių inovacijų – bepiločius orlaivius (dronus.)

„Dronai vis dažniau pasitelkiami žemės, miškų ūkyje bei aplinkosaugos srityse. Jie įdomūs tiek savo naujausiais inžineriniais sprendimais, tiek ir jų surenkamų duomenų panaudojimo galimybėmis. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai. Parodos metu demonstravome, kaip galima panaudoti dronus: nuo pasėlio žalų vertinimo, jų pritaikymo meteorologinių reiškinių stebėsenai ar vandens ekosistemos tyrimų rezultatų pristatymo, iki įvairių matavimų atlikimo, augalų gyvybingumo nustatymo, gyvūnų inventorizacijos bei paieškos, paukščių baidymo ir kt. funkcijų“, – pasakoja Š. Celiešius. Kartu jis pabrėžia, kad svarbu kalbėti ne tik apie įvairių procesų skaitmenizavimą, bet ir tai, ko dirbtinio intelekto technologijos vis dėlto pakeisti negali.

Naujausi dronai-robotai buvo pristatomi ir VDU ŽŪA stende. Juos kartu su universiteto profesoriais pristatė jaunas akademijos magistrantas, Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijas pasirinkęs po baigtų aviacijos mokslų ir magistriniame darbe analizuojantis bepiločių skraidyklių panaudojimo agrosektoriuje savybes. Tai – pirmieji tokie dronai Baltijos šalyse, pristatomi universiteto partnerių UAB „Agrodronas“, juos testuoja ir tyrimus atlieka akademijos mokslininkai.

Plačiai pritaikomi sprendimai

 „Pažanga neatsiejama nuo edukacijos, o parodų metų kaip tik ir turime progą pristatyti inovatyvius produktus ir technologijas, paaiškinti ūkiams jų naudą“, – teigia parodų  „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ pagrindinės rėmėjos, UAB „Dotnuva Baltic“, vykdantysis direktorius Dangis Valaitis. Bendrovė pagrindinėse žemės ūkio parodose Kaune dalyvauja nuo pat jų atsiradimo ir pastebi, kaip agrosektorius kasmet keičiasi. Vienos pirmaujančių agrosektoriaus įmonių vadovas įsitikinęs, kad didžiulį vaidmenį rinkos pokytyje suvaidino verslo ir VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas – mecenatystės projektai, jaunų specialistų rengimas, moksliniai tyrimai ir, žinoma, parodos.

Pasak D. Valaičio, žemės ūkyje ryškiausius pokyčius lemia kelios tendencijos: globalizacija ir ūkių stambėjimas, tvarumo paieškos bei duomenų panaudojimas siekiant efektyvaus ūkio valdymo. Lietuvos ūkiai jau dabar konkuruoja ne tik savo šalyje, bet ir pasaulinėje rinkoje, nes didesni ūkiai dirba efektyviau, našiau, rentabiliau. Tvaraus žemės ūkio kelias pirmiausia siejamas su tiksliąja žemdirbyste, taip pat tiesioginės sėjos technologija, kuri mažina dirvožemio eroziją, išsaugo biologinę įvairovę ir didina humuso kiekį.

Parodose „Dotnuva Baltic“ pristato esminius sprendimus pažangiam ūkiui, padedančius siekti tvarumo, taupyti ir automatizuoti procesus ir efektyviai išnaudoti ūkyje gaunamą informaciją. Case IH sistema „Telematics“, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą ir laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypius, išmaniosios žemdirbystės sistema „Geoface“, padedanti stebe?ti pase?liu? bu?sena? neis?einant is? namu? ar reguliuojamo drenažo sistema „EkoDrena““ tik dalis išmanių sprendimų, su kuriais supažindina bendrovė.

Parodose pristatomos naujovės, technologiniai sprendimai aktualūs ne tik žemės ūkio, bet ir kitų sričių atstovams. Pavyzdžiui, dronai naudojami ir kelių, tiltų, drenažų, sklypų planavimo srityse, ypač populiarėja miškininkystėje. Statistika rodo, kad šiais metais apie pusę parodos „Inno panorama 2021“ dalyvių – įmonės ir organizacijos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkiu.

Edukacija, dalijimasis patirtimi ir konsultacijos

Dalis akademijos misijos – skleisti visuomenei naujausias mokslo žinias, tad visos  VDU ŽŪA parodos turi ir šviečiamąją programą. Šiemet parodoje „Inno panorama 2021“ vyko dviejų dienų konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“, skirta ateinančio finansinio laikotarpio galimybėms ir perspektyvoms.

Jau tapo tradicija, kad parodoje „Ką pasėsi... 2021“ universiteto mokslininkai, neretai bendradarbiaudami su verslu, su parodos lankytojais dalinasi savo atliktų tyrimų rezultatais, teikia nemokamas konsultacijas. Šiais metais lankytojai galės pasirinkti aktualiausias temas iš 36 vyksiančių seminarų: nuo technologinių inovacijų, pavyzdžiui, kaip gerinti dirvožemio kokybę ar statybinėms medžiagoms panaudoti pluoštines kanapes,  iki vadybinių ar teisinių sprendimų, aktualių planuojantiems veiklą kaimo vietovėse. Bus galima išgirsti ir apie gamintojų organizacijas, ir apie Europos inovacijų grupių veiklos gerąją patirtį, ir apie planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo teisinius principus ir aktualias problemas. Su pilna šviečiamąja programa organizatoriai kviečia susipažinti parodos puslapyje.

Visas straipsnis "Verslo žiniose" https://www.vz.lt/daugiau-nei-pelnas/2021/08/30/svarbiausiose-agrosektoriaus-parodose--ypatingas-demesys-inovacijoms#1

Akademija, Kauno r. Neabejojama, kad inovacijos žemės ūkyje padeda spręsti klimato problemas, užtikrina tvarumą ir didina žemdirbių pelną. Tad kokios yra pagrindinės žemės ūkio inovacijų kryptys, kokie išmanieji sprendimai jau sukurti ir realiai naudojami, be kokių technologijų neišsiversime ateityje? Apie tai parodoje „Inno panorama 2021“ vykusioje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“ kalbėjo „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Pasak jo, technikos gamintojus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skatina ne tik auganti populiacija, žmonių migracija iš kaimų į miestus (tai ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų), bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika. Jis išskyrė 4 pagrindines žemės ūkio inovacijų kryptis: skaitmenizacija ir susietumas (duomenų surinkimas, panaudojimas, dalijimasis), serviso paslaugų skaitmeninimas ir tiekimas per nuotolį, mašinų automatizacija ir autonomija, alternatyvūs energijos šaltiniai ir elektrifikacija (elektromobiliai ir elektriniai traktoriai).

Automatinis vairavimas jau kasdienybė

„Per paskutinį dešimtmetį ypač stipriai pasistūmėta į priekį išmaniųjų sprendimų, mažinančių sąnaudas, padedančių taupyti, o kartu ir saugoti gamtą, srityje. Daugelį technologijų, pvz., automatinį vairavimą, lauko, technikos duomenų rinkimą ir analizavimą, žemdirbiai naudoja savo ūkiuose, tačiau po kelerių metų gamintojai pasiūlys dar pažangesnius, tvaresnius ir tikslesnius sprendinius“, – įsitikinęs D. Valaitis. Pasak jo, kaip viena iš autonominių sprendimų lyderių dažnai minima „Tesla“, tačiau jau daugiau kaip 10 metų traktoriai gali patys važiuoti, apsisukti, susireguliuoti padargus. „Automatinio vairavimo sprendimas prieinamas kiekvienam ūkiui, nepaisant to, kokio gamintojo technika naudojama ūkyje.

Pirmas lygis – lygiagrečios linijos, antras – automatinis vairavimas tiesiai lauku, trečias lygis – apsisukimai. Kol mūsų ūkininkai nebuvo išbandę automatinio vairavimo, dažnas atsakymas buvo, kad nereikia, puikiai ir pats vairuoju. Dabar sulaukiame nusiskundimų, jei signalas trūkinėja, nes jau dirbti nebegali“, – kaip išmanūs sprendimai tapo kasdienybe, pasakojo pranešėjas.

O automatinio vairavimo nauda – ne tik geresnės operatoriaus darbo sąlygos, bet ir didesnis našumas, tikslumas, mažesnė CO2 emisija, nes mažiau kartų važiuojama lauku, taip pat mažesnis dirvožemio suslėgimas.

Automatinį vairavimą įvardijęs pirmuoju automatizacijos žingsniu, jis atkreipė dėmesį į tai, kad antras etapas – sinchroninis dviejų mašinų darbas, kai viena mašina valdo kitą, trečias – tame pačiame lauke dirbančių kelių mašinų dalijimasis informacija, ketvirtas – savarankiškai dirbanti, tačiau žmogaus dar prižiūrima technika. Ir penktasis etapas, kurio link šiuo metu technikos gamintojai eina, – autonominė technika, atliekanti darbus savarankiškai pagal kompiuteryje nurodytas užduotis.

Nuotolinis servisas ir 3D spausdintuvu atspausdintos detalės „Kompanija „Case IH“ Amerikoje jau daugiau kaip trejus metus testuoja autonominį traktorių. Kitas CNH testuojamas sprendimas – autonominis elektrinis 70 AG traktorius, orientuotas į smulkius, tvarius ūkius, kurie siekia visiškos CO2 emisijos sumažinimo, su pilna baterija gali dirbti iki 10 val. ir ypač tinka vynuogynuose, daržovių ūkiuose“, – naujoves pristatė D. Valaitis, pabrėždamas, kad visų šių sprendimų pagrindas – duomenys ir skaitmenizacija, o tai keičia ir ryšio standartus, nes duomenų gavimas ir dalijimasis turi vykti itin greitai.

Duomenų rinkimas – tiek iš laukų, tiek iš pačios technikos, jų kaupimas, archyvavimas ir, žinoma, analizė ne tik sudaro sąlygas tolesnėms inovacijoms kurti ir diegti (pvz., ieškoma techninių sprendimų visuotinio poveikio herbicidui glifosatui, kurį siekiant uždrausti, pakeisti), bet jau ir dabar leidžia ūkiams sutaupyti, mažinti sąnaudas, prastovas, prognozuoti darbų eigą, technines apžiūras ir remontus, didina darbo efektyvumą, padeda išvengti rimtų ir brangiai kainuojančių technikos gedimų. Tad natūralu, kad pastaruoju metu technikos gamintojai ypač didelį dėmesį skiria serviso paslaugų skaitmeninimui ir jų teikimui per nuotolį.

Pasak D. Valaičio, prisijungimas prie laukuose dirbančios technikos monitoriaus ir reikiamos informacijos gavimas ar programų atnaujinimas per nuotolį – didžiulis su kaupu atsiperkantis ir laiką taupantis privalumas, ypač esant tokioms darbo sąlygoms, kaip per šiųmetę javapjūtę. „O kalbant apie ateitį, kitas žingsnis – 3D spausdintuvai, leisiantys ūkiuose atsispausdinti reikiamas technikos detales, nusipirkus tik programinį kodą“, – pastebėjo D. Valaitis. Dėmesys kiekvienam augalui Pasak D. Valaičio, skaitmenizacija, kaip būdas dideliam tikslumui pasiekti, ypač svarbi ir kuriant naująsias purškimo ir tręšimo technologijas. „Jei anksčiau buvo kalbama apie vieno hektaro trąšų normas, dabartinės technologijos, kurios yra ateities pagrindas, leidžia kalbėti apie kiekvieno augalo poreikius, trąšų normas vienam augalui“, – sakė pranešėjas, pristatydamas purškimo technikos gamintoją „Agrifac“, kuri dirba vadovaudamasi tvariais sprendimais ir 4E koncepcija – efektyvumas, ekonomija, ergonomika, ekologija. Šios gamintojos dėmesys tvarumui ir aplinkos tausojimui pasireiškia ne tik per mašinose diegiamus chemiją mažinančius ir vandenį taupančius sprendimus, tokius kaip orinė HTA sistema lašelių dydžiui reguliuoti ar elektroniniai atskirai valdomi purkštukai, bet ir per visą gamybos procesą, nes itin sandarioje gamykloje, kurios beveik nereikia šildyti, naudojama tik saulės akumuliuota elektros energija, surinktas lietaus vanduo.

Naujausi „Agrifac“ sprendimai, kuriuos kitos kompanijos dar tik testuoja, o ši gamintoja jau siūlo ilgiau kaip trejus metus – AiCPlus vaizdo kamerų sistema, leidžianti purkšti tik ten, kur reikia, kur yra piktžolių. Galimi du skirtingi variantai – tik piktžolių purškimas ražienų lauke po javapjūtės („žalia ant pilko“ režimas) arba kviečių lauke („žalia ant žalio“). Pirmasis būdas ypač populiarus Australijoje. Pasak D. Valaičio, dirbant su šia sistema per 6 000 ha ūkyje, kuris lig tol 1 ha nupurkšti skirdavo 150 l vandens, vandens sąnaudos nuo 900 tūkst. sumažėjo iki 60 tūkst. l, chemijos – nuo 27 tūkst. iki 1 800 litrų. Sumažėjo ir laiko sąnaudos pesticidų rezervuarams pripildyti nuo 116 iki 6 valandų. „Tad akivaizdu, kad pažangios technologijos didina technikos naudojimo efektyvumą, mažina prastovas ir atneša didžiulę naudą gamtai ir, žinoma, ūkiui. Džiugi žinia ta, kad pirmąjį purkštuvą, galintį piktžoles naikinti pasėlių lauke, įsigijo Latvijos ūkis. Tai rodo, kad Baltijos šalių ūkiai yra pažangūs ir investuoja į tvarias technologijas“, – baigdamas pranešimą sakė D. Valaitis.

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/technika/kokius-ismanius-sprendimus-kuria-zemes-ukio-technikos-gamintojai

 

„Žemės ūkis demonstruoja posūkį išmaniųjų technologijų ir tvaraus ūkininkavimo link, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, ketvirtadienį Žemė ūkio akademijoje prasidėjusioje specializuotoje žemės ūkio inovacijų parodoje „Inno panorama 2021“. – Čia jėgas suvienijo mokslininkai ir verslininkai, technologijų kūrėjai ir trumposios maisto grandinės puoselėtojai.“

Tikslinė auditorija

 Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir VDU rektorius Juozas Augutis apie verslo siūlomas inovacijas diskutavo su „Dotnuva Baltic“ vadovu Dangiu Valaičiu.
Parodos organizatorių komandai vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. Virginijus Venskutonis minėjo, kad tris dienas (rugpjūčio 26–28 d.) vykstanti „Inno panorama 2021““ į tikslinę auditoriją orientuotas renginys, kuriame garantuojama įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje. Parodoje pristatomos verslo ir technologinės naujovės, bioekonomikos sektoriaus sukurti produktai, tiksliojo ūkininkavimo galimybės. Šio forumo partneris – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, vadovaujama Šarūno Celiešiaus, drauge su televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaite moderuoja šviečiamąją parodos programą, transliuojamą ir virtualiai.

Parodoje vyko mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Viena pagrindinių jos temų – „Skaitmenizacija žemės ūkyje“. Parodoje dalyvavęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis kalbėjo, kad žaliasis kursas, sveikas maistas ir sveikas žmogus – misija, kurią gali įvykdyti tik mokslas ir agroverslas kartu.

Robotai vietoje traktorių, purkštuvų ir sėjamųjų?

Viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Žemės ūkui skirtos skraidyklės – pagrindinis tiksliosios žemdirbystės įrankis, raktas į tvarų ūkininkavimą. Įdomios savo naujausiais inžineriniais sprendimais, jos pateikia ir galybę duomenų. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai.

Bendrovė „Agrodronas“ pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse pristatė moderniausias skraidykles-robotus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Dorelio, su šiais skraidančiais robotais galima sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius. Visa tai gali padaryti mobiliąja programėle valdoma ir elektra įkraunama baterija varoma skraidykle-robotu, kuri gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir padėti prižiūrėti parkus, miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją.

 VDU ŽŪA prof. Dainius Steponavičius ir magistrantas Michailas Semenišinas po skraidyklės darbo demonstravimo ŽŪA mokomojo ūkio laukuose.
„Iš tiesų, dažnas, išgirdęs apie šias skraidykles, net nepatiki, kol nepamato, kad jos gali nudirbti tiek darbų. Inovacija, kuri taupo išteklius, saugo žmonių sveikatą ir aplinką, sužavi akimirksniu“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Dorelis. Apskaičiuota, kad pasėlių priežiūrai naudoti skraidyklę-robotą 2,5 karto pigiau nei dirbti traktoriumi, nes ji ūkininkui sutaupo gamybos išlaidų, be to, nepalieka laukuose technologinių vėžių.

Skraidyklės našumas – iki 150 ha per dieną. Vienas skraidyklių pilotas vienu metu gali valdyti iki 5 įrenginių, o pilotu gali būti kiekvienas, išklausęs mokymus ir gebantis naudotis mobiliuoju telefonu.

Pasak VDU ŽŪA prof. Dainiaus Steponavičiaus, talkinančio verslui, bepilotė skraidyklė pasitelkus dirbtinį intelektą sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kg krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl skraidyklės valdytojas jos darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais. Nors skraidyklės darbui rekomenduojamos gana ramios oro sąlygos, ji gali dirbti net per lietų (tas pademonstruota paro­dos metu), todėl itin patogu ją naudoti sėjai. Jei reikalingas augalų purškimas, skraidyklė tai daro vieno metro aukštyje, kaip ir įprastas traktorius, tačiau gali kilti ir gerokai aukščiau. Tad traktorių, purkštuvų ir sėjamųjų gamintojai bei pardavėjai turėtų gerokai suklusti – atsiranda rinkoje jiems rimtas konkurentas!

Naujausia technika ir technologijos

Bendrovė „Rovaltra“ eksponavo naujausią savo produktą, tik šių metų balandį pristatytą traktorių „Valtra T235 Versu“ su automatiniu vairavimu ir aprūpintą išmaniosiomis technologijomis. Keli tokie „Valtros“ modeliai jau dirba Lietuvos ūkiuose. Įmonės vadybininkas Klaudijus Pakeltis akcentavo labai paprastą traktoriaus valdymą – vieno mygtuko paspaudimu galima valdyti visas programas – nuo hidraulikos iki automatinio vairavimo. Traktorių iš vidaus apžiūrėjo VDU rektorius J. Augutis ir ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius.

Daug lankytojų susidomėjimo sulaukė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji KPP patirtis ir galimybės“. Pranešimą tema „Išmanieji sprendimai žemės ūkyje. Ką siūlo ir planuoja technikos gamintojai“ skaitė UAB „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis.

Parodoje „Dotnuva Baltic“ pristatė traktoriaus „Case IH“ sistemą „Telematics“, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą, pagal surinktus duomenis laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypas. Apie gresiančias prastovas ūkininkas ir serviso darbuotojai perspėjami iš anksto. Kartu kaupiama informacija apie degalų sąnaudas, greitį, aplinkos sąlygas ir kiti duomenys, kurie bus naudingi kitų metų sezono darbams planuoti.

Kaip pasakojo pagrindinio parodos rėmėjo „Dotnuva Baltic“ produktų vadovė Rūta Masiulytė, išmaniosios žemdirbystės sistema „Geoface“ padeda stebėti visų pasėlių buÌ„klę neisÌŒeinant isÌŒ namų, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti tręsÌŒimą, pursÌŒkimą, taip pat apskaičiuoti savo ūkio pelningumą.

„Ūkininkui tereikia prisijungti prie bendrovės portalo, įvesti ūkio duomenis ir jam bus suteikta paslauga, – ŪP aiškino R. Masiulytė. – Pastaruoju metu šia antrus metus veikiančia programa naudojasi daugiau nei tūkstantis ūkininkų.“

UAB „EkoDrena“ direktorius Jonas Steikūnas  parodos lankytojus supažindino su reguliuojamo drenažo sistema, kuri leidžia reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, sulaikant kritulių drėgmę laukuose. Naudojant inovatyvią sistemą prie auginamų kultūrų šaknų zonos palaikomas vandens lygis, o atėjus laikui įvažiuoti į laukus su technika vandens lygį galima pažeminti.

Pasak bendrovės „Dotnuva Baltic“ paviljono šeimininkų, žemės ūkiui einant tvarumo keliu naujos technologijos tampa ypač aktualios, nes jos padeda automatizuoti ir skaitmeninti procesus, rinkti tikslią informaciją ir ją apdoroti.

Parodoje UAB „Dotnuva Baltic“ pristatė vieno iš technologijų lyderio kompanijos „CASE IH“ išmaniuosius sprendinius – „AGXtend“, „CropXplorer“ jutiklius, padedančius taupyti trąšas, augimo reguliatorius ir naudoti reikalingą augalui produkto kiekį.

Taip pat „Dotnuva Baltic“ paviljone buvo pristatytas „Xpower“ elektrinis piktžolių kontrolės prietaisas, eliminuojantis pesticidų naudojimą, „Xlab“ mobili dirvožemio sudėties laboratorija, kuri pateikia tyrimo atsakymus ir kuria žemėlapius „online“ režimu.

Pasak R. Masiulytės, bendrovės naujovė – „SoilXplorer“ dirvožemio struktūros davikliai, padedantys nustatyti optimalų padargų dirbimo gylį. Jie taupo laiką, degalus ir maksimaliai išnaudoja našumą.

Parodoje taip pat pristatyti „Case IH AFS“ tikslieji žemės ūkio sprendimai: automatinis vairavimas, automatinis apsisukimas galulaukėje, techninių duomenų rinkimas. Tai sistemos, padedančios taupyti laiką ir degalus iki 10 proc. per metus. Duomenų rinkimas padeda ūkio vadovui pastebėti vietas, kur reikalingas technikos optimizavimas arba nauji sprendimai. Visas technikos parkas ir jos naudojimo informacija – viename ekrane.

Plačiau „Ūkininko patarėjo” straipsnyje - https://ukininkopatarejas.lt/gudriausia-paroda-inno-panorama-2021/

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija rugpjūčio 26–28 dienomis kviečia į specializuotą žemės ūkio inovacijų parodą „Inno panorama 2021“. Tai – viena iš dviejų svarbiausių šalyje rengiamų parodų, skirtų agroverslo ir su juo susijusių sričių atstovams. Renginyje išskirtinis dėmesys skiriamas skaitmeniniams sprendimams. Lankytojams bus pristatomos verslo ir technologinės inovacijos, pažangiausi sprendimai, bioekonomikos sektoriaus sukurti produktai, demonstruojamos tiksliojo ūkininkavimo galimybės. Išskirtiniu parodos „Inno panorama 2021“ akcentu taps bepiločių orlaivių (dronų) praktinio panaudojimo demonstracija ir varžybos. Skaitmeninės technologijos ateities žemės ūkiui Parodos organizatorių komandai vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. Virginijus Venskutonis pastebi, kad „Inno panorama 2021““ į tikslinę auditoriją orientuotas renginys, kuriame garantuojama įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje. „Mūsų organizuojamos parodos neįsivaizduojamos be šviečiamųjų programų, nes visuomenei skleisti naujausias mokslo žinias yra labai svarbi VDU ŽŪA misijos dalis“, – teigia V. Venskutonis, atkreipiantis dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis turi unikalią galimybę remtis mokslo tyrimų, atliktų VDU Žemės ūkio akademijoje, rezultatais bei tarptautinėmis inovacijomis. CORON- A 4k Aerial Film of the Philippines Copy video url Play / Pause Mute / Unmute Report a problem Language Mox Player Šių metų parodoje suplanuota dvi dienas vyksianti mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Jos metu žiniomis apie naujausių technologijų diegimą žemės ūkyje dalysis mokslininkai, praktine patirtimi propaguojant tausojantį ūkininkavimą su minimaliu poveikiu aplinkai – ūkininkai. Taip pat bus pristatyti socialiniai projektai, sėkmingai įgyvendinti šalies kaimo vietovėse. Parodoje „Inno panorama 2021“ bus demonstruojama ir šviečiamojoje programoje diskutuojama apie tai, kaip skaitmenines technologijas ir paslaugas galima pritaikyti žmonių kasdieniams poreikiams ir gerovei, kaip agrosektoriaus atstovams optimizuoti darbus ir siekti didesnio pelningumo, sumažinus neigiamą poveikį aplinkai. Europos žaliasis kursas reikalaus naujų žinių ES 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui priartėjus prie pabaigos, parodos lankytojams bus atskleistos ateinančio finansinio laikotarpio galimybės ir perspektyvos. Bus galima sužinoti, kaip verslui prisiderinti prie naujų sąlygų ir reikalavimų klimato kaitos kontekste, kaip efektyviai panaudoti paramą, parengti pridėtinę vertę kuriančius projektus, paremtus inovacijomis. Taip pat bus galima sužinoti ne tik apie Lietuvos kaimo plėtros programos paramos galimybes, bet ir apie paramą iš kitų fondų, kurių finansinė vertė yra gerokai didesnė. Bepiločiai orlaiviai žemės ir miškų ūkyje Viena sparčiausiai besiveržiančių į žemės, miškų ūkį bei aplinkosaugos sritį inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Organizatorių teigimu, jie įdomūs tiek savo naujausiais inžineriniais sprendimais, tiek ir dėl jais surenkamų duomenų analizės aprėpčių. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai. Parodos metu bus demonstruojamos įvairios jų pritaikymo galimybės – nuo pasėliams padarytos žalos vertinimo, pritaikymo meteorologinių reiškinių stebėsenai, vandens ekosistemos tyrimų rezultatų pristatymo, iki įvairių matavimų atlikimo, augalų gyvybingumo nustatymo, gyvūnų inventorizacijos bei paieškos ir kitos galimybės. Parodos lankytojai turės išskirtinę galimybę išbandyti savo jėgas pilotavimo srityje, pasitelkiant specialų skraidymo simuliatorių. Paroda „Inno panorama 2021“ šiemet vyks ne tik gyvai, bet ir virtualiai. Su joje dalyvaujančių įmonių ekspozicijomis galima susipažinti interneto svetainėje adresu: www.expoacademia.lt. Visą konferencijos programą galima rasti čia. Parodoje nebus pamiršti ir mažieji lankytojai, jų lauks įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Parodos organizatorius – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Pagrindinis partneris organizuojant šiemetinę parodą – VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“. Parodos „Inno panorama 2021“ lankymas ir dalyvavimas šviečiamojoje bei kultūrinėje programose nemokami.

Dažnas ūkininkas turi dronus, bet ar kiekvienas turintis išnaudoja jų galimybes? Dronai žemės ūkyje didina tiksliosios žemdirbystės efektyvumą, leidžia stebėti pasėlius, vizualiai įvertinti dirvožemio būklę, augintojai gali greičiau priimti efektyvius sprendimus. Apie dronus, jų panaudojimo galimybes, specialių priedų naudojimo galimybes bus kalbama ir demonstruojama parodoje „Inno panorama 2021“. Renginio metu bus galima pasimėgauti sportinių dronų varžybomis.

 

 

 

 

 

 

Paroda „Inno panorama 2021“ nustebins ne vieną, jei prisiminsime žemės ūkio techniką demonstruotą pirmose parodose, tai dabartinė technika pasikeitė iš esmės. Traktorių primena tik dideli ratai ir gal į ankstesnius panaši forma. Dėka inovatyvių technologijų traktorius tarnaus tiksliai atlikdamas darbus, o ūkininkas džiaugsis greičiau ir efektyviau atliekamais darbais. Operatorius sėdėdamas patogioje su visais įmanomais amortizatoriais kabinoje, monitoriuose gali stebėti ir kontroliuoti prikabintos ar pakabintos technikos darbą. Patogioje darbo vietoje (galima pavydėti) galima stebėti visą darbinę informaciją, o atsiradus problemoms traktorius susisieks su servisu ir parodys savo „negalavimus“. Jei su traktoriumi dirba ne pats šeimininkas, tai jis visus rodiklius gali stebėti telefone net būdamas medžioklėje ar kitoje vietoje. Tai technologijos, kuriomis galima pasitikėti, taupyti laiką, nervus, veikti racionaliai ir dirbti protingai. Dar kelios parodos ir pasirodys bepiločiai traktoriai

 

Pastaruoju metu žemės ūkyje diegiant inovatyvias technologijas, žemdirbiams teko koreguoti įprastinius žemės dirbimo, sėjos bei augalų priežiūros sprendimus. Nereikia būti ekspertu, kad pastebėtum, kaip naujos technologijos pakeitė žemės ūkį, augalininkystė ir gyvulininkystė tapo pelningesnėmis sritimis, padidėjo žemės ūkio gamybos efektyvumas, žemdirbystės technologijos tapo draugiškesnės aplinkai.

Didžiausios žemės ūkio parodos Baltijos šalyse „Ką pasėsi...“ bei „Inno panorama“ dalyviai ir lankytojai išskiria keletą plačiausiai žemės ūkyje naudojamų inovacijų:

• GIS ir GPS technologijos;
• Palydovų nuotraukos bei kita informacija;
• Bepiločiai orlaiviai bei jų teikiama informacija;
• Informacinės technologijos žemės ūkyje ir duomenų dalijimasis tiesiogiai;
• Duomenų rinkimas, kaupimas bei analizavimas.

Žemdirbiai teigia, kad šiuolaikiniai ūkiai gauna daug naudos iš įdiegtų, nuolat atnaujinamų skaitmeninių technologijų. Apklausos parodų metu rodo, kad ne vienas žemdirbys pabrėžia tai, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis sunaudojama mažiau vandens, pesticidų, trąšų, sumažėja neigiama įtaka aplinkai, naudojantis tręšimo planais ir moderniomis augalų skenavimo technologijomis esmingai sumažėja cheminių medžiagų nutekėjimo į gruntą bei paviršinio vandens telkinius tikimybė, padidėja tręšimo ir augalų apsaugos efektyvumas. Augintojai vandens taupymą pamini ne atsitiktinai. Pasaulyje žemės ūkyje sunaudojama apie 70 proc. gėlo vandens, o dėl klimato kaitos jo atsargos kai kuriuose regionuose katastrofiškai mažėja, ilgėja sausrų laikotarpiai, tai jaučiame ir mes. Įdiegus skaitmenines technologijas, didėja augalininkystės ir gyvulininkystės verslo rentabilumas, šios sritys tampa „protingos“ ir stabilesnės.

Parodoje „Inno panorama 2021“ lankytojai galės plačiau susipažinti su GIS technologijomis ir jų duomenų panaudojimu. Šios technologijos tampa neatsiejama tiksliojo ūkininkavimo dalimi. Naudodamiesi geoinformacinėmis technologijomis žemdirbiai gali įvertinti momentinį ir prognozuojamą kritulių pasiskirstymą ar numatyti galimas sausras, įvertinti augalų produktyvumą, augalų būklę ir t.t. Intelektualios technologijos padeda optimizuoti trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, nes ūkininkams nereikia tręšti ar purkšti viso lauko, o apdorojami tik atskiri sklypai. Tuo pačiu kaupiami duomenys apie augalų, dirvožemio būklę, meteorologines sąlygas, sukaupus tam tikrą duomenų bazę, ateityje sprendimus galės padėti priimti dirbtinis intelektas. Plačiau apie duomenų kaupimą bei jų naudojimą parodos šviečiamojoje programoje kalbės specialistai.

Pastaruoju metu žemdirbiai naudojasi palydovų sukauptais duomenimis. Šie duomenys padeda įvertinti pasėlių fotosintezės intensyvumą ir vertinant atitinkamus rodiklius galima numatyti grėsmes. Specialistai parodoje pasakys, kad niekada nebuvo taip paprasta dirbti kaip įdiegus inovatyvias technologijas žemės ūkyje.

Bus atkreiptas dėmesys į bepiločių orlaivių panaudojimo galimybes. Naudojant specialias kameras, galima gauti įvairaus spektro vaizdus, plačiausiai naudojami NDVI spektro indeksai. NDVI leidžia nustatyti botaninę augmenijos sudėtį, įvertinti augalų būklę, nustatyti kenkėjų populiaciją ir t.t. Galima naudoti chlorofilo kiekio augaluose indeksą, padedantį įvertinti augalų mitybos efektyvumą. Kalbėsime apie NDRE ir MSAVI  indeksus bei kitas šiuolaikinių technologijų galimybes bei jų naudojimo privalumus.

Bepiločių orlaivių naudojimas domina daugelį žemdirbių, nes visi puikiai žino, kad jų pagalba galima tiksliai nustatyti augalų biomasę, augalų aukštį, piktžolių kiekį bei botaninę sudėtį, drėgmės kiekį dirvožemyje ir dirvožemio temperatūrą atskiruose sklypuose. Bepiločiai orlaiviai arba dronai įvardijami kaip žemdirbių žvalgai, nes jie suteikia naudingos informacijos, o jos rinkimas bei kaupimas yra labai spartus. Daugelyje šalių dronai naudojami pavojingų žemės ūkio kenkėjų kontrolei. Nustačius jų telkimosi vietas, dronas nuskridęs į tam tikrą vietą išpurškia insekticidus labai apibrėžtoje teritorijoje, nesukeliant grėsmės aplinkai.

Apie dronų galimybes, jų naudojimo taisykles, reikalingą dokumentaciją bus kalbama parodoje „Inno panorama 2021“.

Parodoje dėmesio sulauks ne tik mažoji bei labai tiksli technika. Bus pristatoma ūkininkams įprasta žemės ūkio technika, tik su padidintomis galimybėmis, traktorių kai kurių parametrų kontrolė ir valdymas nuotoliniu būdu per mobiliąsias aplikacijas, taip pat išmanieji purkštuvai, tręštuvai, sėjamosios, įvertinančios dirvožemio būklę ir koreguojančios sėklų normą ir t.t.. Didėjantys lauko augalų derlingumai skatino žemės ūkio technikos kūrėjus didinti žemės ūkio technikos efektyvumą. Šiuolaikiniai kombainai efektyviai dirba laukuose, kuriuose derlingumas viršija 10 t ha^-1. Kombainuose įdiegtos naujos sistemos, renkančios ir kaupiančios duomenis apie derlingumą ir perduodančios informaciją esamuoju laiku į duomenų kaupiklius.

Šviečiamojoje parodos programoje mokslininkai ir ūkininkai kalbės apie šiuolaikines augalininkystės technologijas, ūkininkai pasidalins patirtimi, kaip sekasi ūkininkauti sumažinus trąšų ir augalų apsaugos priemonių normas, mokslininkai pasidalins tyrimų duomenimis apie augalų stresų valdymą, drėgmės išsaugojimą, mikrobiologinių preparatų panaudojimą, galimybes sumažinti trąšų normas, supaprastinti žemės dirbimą ir gauti tokius pačius bei geresnius rezultatus lyginant su įprastomis technologijomis. Visos temos, kurios bus paliestos parodoje aktualios Žaliojo kurso kontekste.

Tačiau neužbėkime į priekį, kalbėdami apie informacines bei kitas technologijas žemės ūkyje, apie visa tai išgirsime parodoje „Inno panorama 2021“ rugpjūčio 26–28 dienomis.

Paveiksliukas: Precision Agriculture

Kiekviena naujovė – augalų veislės, auginimo technologijos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, biologiniai preparatai, žemės ūkyje naudojama technika, gamybos automatizavimas – kėlė žemės ūkio vystymąsi į naują lygmenį. Kalbant apie Žaliojo kurso direktyvas, šiandienos sprendimai žemės ūkyje neatsiejami nuo informacinių technologijų, mažinančių gamybos išlaidas ir didinančių gamybos intensyvumą.

Skaitmeninių technologijų įdiegimui ir valdymui reikalingi specialistai, turintys pakankamai žinių ir „protingų“ sprendinių. Apie informacines – analitines žemės ūkio valdymo sistemas bei skaitmeninių inovacijų centrų paslaugas parodos „Inno panorama“ šviečiamojoje programoje pranešimą skaitys AgriFood Lithuania DIH vadovė Kristina Šermukšnytė – Alešiūnienė.

Plačiau: https://www.facebook.com/Expoacademia/videos/597721144946672 

Artėjant parodai „Inno panorama“ dažnai kalbame apie naujoves žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkis - sritis, kurioje naudojama labai daug naujovių. Dažnai nepajuntame, kad daugelis naudojamų įprastų technologijų yra naujovės, kurias kuriant daug darbo įdėjo mokslininkai. Apie naujoves žemės ūkyje kalbėsime parodos „Inno panorama" šviečiamojoje programoje, kur savo įžvalgomis pasidalins mokslininkai, o patirtimi - ūkininkai, kurie savo ūkiuose naudoja ne tik įprastines naujoves, bet ir neįprastas. Nustebinti ūkininkus naujovėmis - sudėtinga, šiuo metu norime pasidalinti neįprasta naujove, kurią pastebėjo mūsų atstovas išvykoje pas Bulgarijos ūkininkus. Aplankius daržininkystės ūkį, stebėjome neįprastos technologijos naudojimą. Tai, kad daržovių ūkiuose naudojamos automatinės laistymo ir tręšimo sistemos - ne naujiena. Tačiau daržovių augintojai auginantys daržoves atvirame grunte, visuomet bijo krušos. Lankantis ūkyje, pamatėme atslenkantį grėsmingą debesį, meteorologinė stoties duomenimis buvo labai didelė krušos galimybė. Būnant lauke įsijungė debesų sklaidymo sistema. Iš specialios įrangos iššaunamos suslėgtos specialios dujos, smūgio banga pasiekia dvidešimt kilometrų aukštį ir išsklaido debesį. Dujos nekenksmingos aplinkai, o smūgio banga nekelia grėsmės aviacijai, jei skristų lėktuvas, keleiviai pajustų lengvą blašką, bet tokia tikimybė maža, nes lėktuvai taip pat vengia tokių debesų. Inovacija tame, kad įranga susieta su meteorologijos stotimis ir įsijungia tik jei yra krušos tikimybė. Apie tokių ir panašių naujovių naudojimą kalbėsime parodoje "Inno panorama 2021".