Apie mus rašo Ūkininkopatarėjas.lt: 2022-09-24

Mokslas keičia žemės ūkį, o agrarinis verslas – mokslą. Dar neseniai tradicinė žemdirbystė atrodė nekintanti konstanta, nūnai viršų ima tvarios augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos, inovatyvūs sprendimai. Senosios Vakarų Europos šalys – Danija, Italija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai – skelbia apie gyvulininkystės ūkių nuosmukį. Lietuva savo žemės ūkį vairuoja tvarumo, ekologijos ir žaliojo kurso linkme. Daugelis dėl to ginčytųsi, bet kitaip negimtų tiesa. O to siekiame. Priešpaskutinę rugsėjo savaitę (22 d.–24 d.), per patį kalendorinį lygiadienį, kai diena ir naktis parą pasidalija vienodai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) (Kauno r.) šalies žemdirbių, agrarinės krypties mokslininkų, verslininkų ir politikų dėmesį prikaustė rudeninė paroda „Inno panorama“.

Daugeliui parodos dalyvių, svečių bei lankytojų tris dienas vykęs renginys žemdirbių Alma mater erdvėje padėjo pamiršti sektorių skausmingai palietusius geopolitinius iššūkius. Šiųmetė rudeninė paroda „Inno panorama“ lankytojams pasiūlė du renginius. Lauko ekspozicijoje ir viename paviljone buvo pristatoma žemės ūkio technika bei įranga tausojamajai žemdirbystei, ekologiškos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, atsinaujinančioji energetika, sveikatai palankūs maisto produktai, mokslo tyrimų ir konsultavimo paslaugos. Kitame paviljone – unikali gyvulininkystės paroda, kuriai toną davė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Šalia 47 veislių mėsinių galvijų buvo eksponuojamos avys, jojamieji poniai, triušiai, šimtai rečiausių veislių paukščių. Šiame paviljone netrūko lankytojų – Kauno rajono ir miesto mokyklų bei vaikų darželių grupių.

„Šiuolaikinio žemės ūkio variklis – mokslo ir verslo bendradarbiavimas, – pradėdama parodą „Inno panorama“ kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, – žemės ūkio sektoriui iškeltas uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir tapti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Tad neturėtų stebinti, kad dabar žemės ūkis yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai ir reikalauja naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių, kompetencijų. Gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kuomet naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį, biologinį pasaulius sujungia į vieną visumą. Šie pokyčiai atveria naujas galimybes ir Lietuvos žemės ūkio verslams, ir mokslo įstaigoms.“ Mintimis apie šalies žemės ūkio galimybes ir perspektyvas dalijosi premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, Kauno r. savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis ir kt.

Parodos „Inno panorama“ medaliais šiemet buvo apdovanoti penki eksponatai, kuriuos pateikė bendrovės „Agrodronas“, „East West Agro“, „DOJUS agro“, „Nando“, „Dotnuva Baltic“.

„Žemės ūkis šiandien tapęs padidintos rizikos zona, nelygu kovų arena, – „Ūkininko patarėjui“ sakė UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis, – ūkininkai domisi naujausiomis technologijomis ir skaičiuoja sutaupytus gamybos kaštus.“

UAB „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės padalinio vadovas Žilvinas Juškys kalbėjo apie azoto sensorių „Green Seeker“, kuris montuojamas traktoriaus priekyje, skenuoja augalus ir automatiškai parenka tręšimo sistemą, kurią perduoda į traktoriaus kabinoje esančią elektroninę valdymo įrangą. Taip efektyvinamos tręšimo sąnaudos, tausojama gamta.

Daug judesio buvo paviljone, kuriame vyko gyvulininkystės paroda. Diskusijos virė tarp ūkininkų, auginančių mėsinius ir pieno veislės galvijus. Vienas Vilkaviškio r. pieno ūkio šeimininkas prisipažino produktyvumą praradusias ir nupenėtas karves parduodantis kaimynams lenkams, už kilogramą gyvojo svorio gaunantis 2,20 Eur. „Pienininkystė tampa nuostolinga, dažnas imasi auginti mėsinius galvijus, bet ir čia apstu rizikų“, – kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas teigė, kad juokingai menka valstybės ir ES parama neskatina laikyti mėsinių galvijų. Be to, vartotojai klaidinami, kuomet prekybos centrų lentynose vietoje jautienos pateikiama karviena – pasenusių pieno veislės karvių mėsa. Pasak V. Barkausko, atitinkamos valstybės tarnybos turėtų reikalauti, kad mėsos produkto etiketėje būtų žymima žaliavos kilmė, ūkis, kuriame išaugintas jautis, kokio amžiaus, veislės galvijas.

Apie ekologinio žemės ūkio produkcijos vartotoją, jo ugdymą vyko diskusijos konferencijoje „Ekolink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Forume kalbėjo užsienio lektoriai, Žemės ūkio ministerijos vadovai, „Ekoagros“ specialistai, žemdirbiai.

„Nacionalinė žuvininkystė stokoja valstybės ir ES dėmesio, – teigė UAB „Išlaužo žuvis“ vadovas Darius Svirskis, – būtent mūsų sektoriaus atstovai įgyvendinę populiariąją maisto grandinę „Nuo lauko iki stalo“, tačiau verslo strategija neturėtų likti pavienių asmenų rūpestis. Praeityje Lietuva eksportavo tvenkinių žuvis į Vakarų Europą. Šalies vartotojai vertina Išlauže išaugintus, ant stalo tiekti paruoštus karpius, plačiakakčius.“

„Bitininkystė – irgi gyvulininkystės sričiai priskirtas sektorius, – sako Kaišiadorių r. nemažą bityną puoselėjantis Žilvinas Šolys, – tačiau specialybės žinių stokoja beveik 99 proc. bitininkaujančiųjų. Vabzdžių, kaip ir galvijų, genetika nemėgsta saviveiklos, todėl reikia įvairiais lygiais kalbėti apie gyvūnų kilmę, gerovę, paskirtį ir žmogaus atsakomybę.“