Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 27-28 dienomis vyko jau tradiciniu tapęs tarptautinis renginys „Cannabis Hub.LT“. Jo programoje  – konferencija „Pluoštinių kanapių verslo potencialas,  stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą“, šio augalo produktų paroda ir verslo kontaktų mugė. 

Renginio metu įžvalgomis dalinosi Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, verslo atstovai bei politikai teigė matantys didelį Baltijos regiono valstybių potencialą dalytis su Ukraina pažangiomis pluoštinių kanapių perdirbimo technologijomis ir inovacijomis. Tai Ukrainai, kurioje idealios sąlygos auginti pluoštines kanapes, padėtų stiprinti ekonomiką, iš jų gaminant pokaryje būsiančias ypač reikalingas statybines medžiagas, įvairius kitus aukštos pridėtinės vertės produktus. 

Pluoštinių kanapių verslas – draugiškos aplinkai ekonomikos lyderis 

Atidarydamas tarptautinį kanapių verslo forumą „Cannabis Hub.LT 2023“ KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas pasidžiaugė, kad požiūris į pluoštines kanapes mūsų šalyje pamažu keičiasi ir teisinė aplinka jų atžvilgiu gerėja, nors logiškai paaiškinamų draudimų tebeišlieka. Vienas jų – pluoštinių kanapių želmenis kaip eksperimentinį galvijų pašarų priedą uždarose patalpose mokslininkams auginti iki šiol dar yra draudžiama.

Forume apsilankiusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė neabejojanti pluoštinių kanapių sektoriaus potencialu bioekonomikos plėtrai bei atsakui į klimato kaitos ir geopolitikos keliamus iššūkius. KAPVIA valdybos pirmininkas Nerijus Slesariūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad pluoštinių kanapių verslas yra akivaizdus draugiškos aplinkai ekonomikos lyderis, o pati KAPVIA skirtingai nei daugelis kitų agroprofilio savivaldos asociacijų sėkmingai sugebėjo „po vienu skėčiu“ suvienyti ir augintojus, ir perdirbėjus, ir mokslininkus. Tai yra KAPVIA stiprybė, leidžianti galvoti apie ateities inovacijas, Lietuvos konkurencingumo didinimą globaliose rinkose bei paramą Ukrainai. Jo mintį pratęsė Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) pirmininkas. Pasak N. Slesariūno, yra labai svarbu Ukrainai suteikti pagalbą gaminti kokybišką produkciją, kurią pardavusi užsienyje šalis galėtų pildyti savo biudžetą.

Ši tema buvo svarbiausia ir VDU ŽŪA prof. dr. Vilmos Atkočiūnienės moderuojamos  konferencijos „Pluoštinių kanapių verslo potencialas, stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą“ ašis. Konferencija pradėta diskusija, kurioje siekta iškristalizuoti suinteresuotųjų šalių problemas, lūkesčius bei drauge ieškota instrumentų šioms problemoms spręsti.

Diskusijoje dalyvavusio Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko prof. dr. Viktoro Pranckiečio nuomonė buvo vienareikšmė: politiniai sprendimai privalo ne bloginti, bet gerinti verslo aplinką. Kaip neracionalaus politinio žingsnio įrodymą prof. dr. V. Pranckietis pateikė milijoninius mokesčius į valstybės biudžetą mokėjusio kailinių žvėrelių verslo Lietuvoje sunaikinimo faktą. Seimo KRK pirmininkas žadėjo dėti pastangas, kad pluoštinių kanapių analogiškas likimas neištiktų.

Pluoštinių kanapių verslo perspektyvomis neabejojo ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, atkreipęs dėmesį, kad Lietuvoje stokojant pluoštinių kanapių sėklų, jos galėtų būti įvežamos iš Ukrainos, prieš tai atlikus atitinkamas sertifikavimo procedūras.

„Pluoštinių kanapių spalius, stiebus, pluoštą svečias iš Lenkijos, Europos pramoninių kanapių asociacijos valdybos narys Jacekas Kramarzas (Jacek Kramarz) siūlė naudoti Ukrainos statybų sektoriuje nuo karo nukentėjusiems gyventojams statant naujus sveikus, ekologiškus namus. Pasak J. Kramarzo,  Lenkija į Ukrainą žvelgia kaip į galimą didžiulę ekonominį potencialą abiem šalims. Ši sinergija rastųsi, kai Ukraina, tapusi ES nare, augintų žaliavą kaimyninės Lenkijos pluoštinių kanapių perdirbimo pramonei. 

Lietuvos įmonės „BioSyyd“ direktorė Vida Audra Budrienė teigė, jog Ukrainos ūkininkai puikiai sugeba auginti pluoštines kanapes, ten daug metų vyksta selekcinis darbas bei yra išvesta Lietuvos klimato sąlygoms labai gerai tinkančių šios kultūros veislių.

Kariaujančiai šaliai reikia technologijų ir investicijų

Sutvarkius tenykštę įstatyminę bazę, susijusią su šių augalų auginimu ir perdirbimu, Ukraina galėtų su Lietuva tartis dėl technologijų perdavimo, o įmonės, pluoštines kanapes apdorojančios ir perdirbančios į aukštos pridėtinės vertės produktus, turėtų būti statomos pačios Ukrainos regionuose.

 „Pluoštinių kanapių verslo srityje nuo Lietuvos atsiliekame dešimtmečiu. Siekiant atotrūkį mažinti, reikia jūsų teisinių ir kitų žinių, patirties. Šiam verslui būtinos didelės investicijos“, – tvirtino Ukrainos įmonės „Pharm-Register LLC“ direktorius Ilarijonas Jarošenka (Ilarion Yaroshenko), kviesdamas Lietuvos verslininkus investuoti Ukrainoje į produkcijos iš pluoštinių kanapių gamybą, o mūsų šalį – vėliau pirkti iš šio augalo pagamintus produktus. 

 „Ukrainos ekonomika turi prisidėti stabdant klimato kaitą. Dalį savo ekonomikos ji turi atstatyti tvariai – vystydama bioekonomiką, biomaisto, bioplastiko bei statybinių medžiagų iš pluoštinių kanapių pramonę“, – teigė JAV organizacijos „Industrial Hemp Trade and Development“ („Pramoninė kanapių prekyba ir plėtra“) atstovas Herikas Foksas (Herrick Fox). Pasak jo, JAV vyriausybė ir fondai padės Ukrainai siekti šio tikslo, didindami tam skirtą piniginę paramą. 

Foksas pagalbą žadėjo ir stiprinant bendradarbiavimą tarp Ukrainos, Lietuvos ir JAV vystomų pluoštinių kanapių verslų. Svečias iš JAV prognozavo, kad Ukrainai tapus ES nare, tai paveiks visos Bendrijos žemės ūkį. Rasis didžiulė nauja galimybė pluoštinių kanapių verslų plėtrai ir šio augalo panaudojimui.

Ukrainiečiai pelnytai didžiuojasi pluoštinių kanapių selekcijos rezultatais

Ukrainos pluoštinių kultūrų mokslo instituto selekcininkė Irina Laiko Lietuvai ir visos Baltijos regiono šalims visų pirma dėkojo už paramą bei teigė, kad pluoštinės kanapės Ukrainai šiandien yra gyvybiškai svarbūs augalai, surenkantys anglies dvideginį ir padedantys išvalyti užterštą žemę. Tai – ir statybinė medžiaga. „Mokame auginti pluoštines kanapes ir jas paversti tekstile, net kailiu. Bet, norint iš jų gaminti statybines medžiagas bei kitokią produkciją, mums reikia technologijų. Kviečiame Lietuvos mokslininkus dar glaudžiau bendradarbiauti.  Jei Ukraina ir Lietuva pasidalytų visu tuo, ką išmano ir sugeba kanapių verslo srityje, naudinga būtų visai Europai“, – neabejojo I. Laiko.

Pasak ukrainietės mokslininkės, ukrainietiškų veislių pluoštinių kanapių sėklų derlingumas didžiulis – 1,5–2 t/ha , aliejingumas – 38–40 proc., o teisės aktais ribojamo tetrahidrokanabinolio (THC) nėra visiškai arba mažiau nei 0,1 proc.  (ES šalyse pluoštinių kanapių produkcija turi būti gauta ar pagaminta iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis ne didesnis nei 0,3 proc. Produkcijoje THC kiekis negali būti didesnis nei 0,2 proc.). 

Pasak I. Laiko, apie 1970 m. Ukraina augino apie 100 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Pastaraisiais metais jų augina vos apie 3 tūkst. ha. Priežastis – 2002 m. ir 2012 m.  labai sugriežtinti įstatymai, susiję su šios žemės ūkio kultūros auginimu ir perdirbimu. Tačiau ukrainiečiai su viltimi laukia naujų Rados sprendimų įteisinant pluoštinių kanapių preparatų CBD gamybą medicinos tikslais. 

„Esame priversti kautis fronte, tačiau norime vystyti ir savo ekonomiką. Sekdami Kroatijos pavyzdžiu, valysime žemę, augindami pluoštines kanapes, paskui jas, susmulkintas, įterpdami. Ukrainoje uždraudus auginti pluoštines kanapes ir mokslui, ir dirvožemiui buvo padaryta didelė žala. Šiuo metu stengiamės visa tai atgaivinti. Šalies dalyje, kurioje nekariaujama  ir nuo seno buvo augintos kanapės, šiuo metu kuriamas 42 ha Eko-industrinis parkas. Kol kas pluoštines kanapes auginame daugiausia maisto pramonei. Galime jų užauginti kur kas daugiau, tačiau neapsimoka parduoti žaliavos bent be pirminio apdirbimo. Sieksime, kad iš pluoštinių kanapių pagaminta produkcija gautų ES sertifikatus. Laukiame jūsų savo šalyje – jūsų investicijų bei mokslininkų, bendradarbiaujančių kuriant pluoštinių kanapių auginimo, apdorojimo, perdirbimo technologijas“ – kalbėjo Eko-industrinio parko atstovė Vera Uljančenko, pastebėdama, kad atsisakant plastiko pakuočių iš pluoštinių kanapių Ukraina galėtų gaminti ekologiškas pakuotes, virves, tekstilę, tačiau tam reikia investicijų į gamyklas. 

Parodos ekspozicija – nuo maistingų batonėlių sausam kario daviniui iki protezų mūšiuose netekusiesiems  galūnių 

Forumo „Cannabis Hub.LT 2023“ parodos ekspozicija šiais metais atskleidė itin platų Lietuvoje gaminamų pluoštinių kanapių produktų asortimentą. Buvo galima pamatyti bei įsigyti ir tradicinės kanapių arbatos, aliejaus, ir inovatyvių, funkciniam maistui priskiriamų kanapių produktų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių lietuviškų CBD produktų, eksportuojamų net į tolimąją Japoniją, taip pat kosmetikos gaminių. Kitą ekspozicijos segmentą sudarė statybinės medžiagos iš kanapių pluošto bei pirmosios medicininės pagalbos priemonės, skirtos sunkias traumas patyrusiems kariams.

Tarptautinio kanapių verslo forumo „Cannabis Hub.LT 2023“organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija KAPVIA.