VDU Žemės ūkio akademija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rugsėjo 26–28 dienomis vyko kasmet inovacijomis stebinanti specializuota gyvulininkystės paroda „Gyvulininkystė 2024“. Šiųmete jos ašimi tapo dvi dienas dėmesį traukusi mokslinė praktinė konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“, kurios metu pranešimus skaitė bei apie sektoriaus aktualijas diskutavo mokslininkai, ūkinių gyvūnų veisėjus ir augintojus vienijančių asociacijų atstovai, žemės ūkio politikos formuotojai, viešojo sektoriaus specialistai. Akcentuota, kad tvariajai gyvulininkystei  vienodai svarbios dvi dedamosios: Europos žaliojo kurso tikslų siekis bei  šaką plėtojančio ūkio ekonominių rodiklių, kuriuos didele dalimi nulemia veislininkystės veikla, efektyvumas.  

Konferencija – universitetų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su verslu rezultatas

Specializuotos gyvulininkystės parodos „Gyvulininkystė 2024“ ir konferencijos „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ organizatoriai – du šios krypties mokslą plėtojantys ir specialistus gyvulininkystės sektoriui rengiantys universitetai – VDU Žemės ūkio akademija ir LSMU Veterinarijos akademija.

Abi šios aukštosios mokyklos yra asociacijos „Slėnis Nemunas“ narės. Šios asociacijos direktorės VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, „Slėnis Nemunas“ yra moderni mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, skatinanti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir bendradarbiavimą su verslu. Šį bendradarbiavimo rezultatą akivaizdžiai ir atskleidžia drauge organizuota konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“.

Atidarydama parodą ir konferenciją VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad šiemet veiklos 100-metį mininti Akademija yra ta vieta, kur mokslas visada yra pasirengęs padėti spręsti žemės ūkio verslo problemas, o inovacijų sklaida yra vienas svarbiausių mokslo ir studijų institucijos uždavinių.

LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad renginys yra puikus drauge kuriamos sinergijos tarp mokslo, studijų, ūkininkų ir technikos naujovių rezultatas, atskleidžiantis žemės ūkio sektoriaus modernumą bei didinantis jo žinomumą, o tai svarbu siekiant į jį pritraukti daugiau jaunų specialistų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad nors gyvulių šalyje laikoma mažiau, tačiau produkcijos pagaminama daugiau, ir tai yra patvirtinimas, kad gyvulių produktyvumas, kurį lemia veislininkystės veiklos rezultatai ir diegiamos inovacijos, auga.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas kalbėjo, kad specializuota paroda ir jos metu vykstanti konferencija – puikus instrumentas griauti naratyvui, kuris gyvulininkystę tapatina su nuobodžiu fiziniu darbu, nes realybėje šis sektorius – nuolat modernėjančios technologijos ir inovacijos.

Gerus veislininkystės rodiklius lemia duomenų kaupimas ir gebėjimas jais naudotis

Dvi parodos dienas vykusi konferencija prasidėjo politikų, ūkininkų, mokslininkų, viešojo sektoriaus atstovų diskusija „Ūkinių gyvūnų veislininkystė – sveikesniam maistui ir tvariai jo gamybai“. Ja siekta išgryninti aktualiausias pastarojo laikotarpio sektoriaus problemas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. dr. Vigilijus Jukna kalbėjo, kad pažangūs gyvulininkystės ūkiai veislininkystės nauda neabejoja, nes be šios veiklos sukurti didesnę pridėtinę vertę neįmanoma. Tenka pripažinti, kad veislininkystės sistemiškumas šiuo metu skendi „nedideliame rūke“, nes prieš kelerius metus šalyje buvo panaikinta valstybinė veislininkystės tarnyba, o jos funkcijos perduotos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – įstaigai, atsakingai už kitas sritis ir jų kontrolę. Tai sistemą išbalansavo, o veislynai liko be pagalbos. Šiuo metu veislininkystės priežiūros funkcija patikėta Žemės ūkio agentūrai prie ŽŪM ir tai teikia vilčių, kad sistema ateityje veiks sklandžiai.

Pasak prof. dr. V. Juknos, labai svarbu diskutuoti apie tai, kokias pareigas veislininkystės veikloje prisiima valstybės pripažintos veisėjų asociacijos, o kokias – pati valstybė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius ragino veisėjų asociacijas visų pirma aiškiai išsigryninti tikslus, kurių bus siekiama. ŽŪM atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis, yra įsteigta daug veisėjus vienijančių asocijuotų struktūrų. Ir tai neretai apsunkina bendrojo vardiklio paieškas bei trukdo pačioms asociacijoms stiprėti.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininko Juozo Darbuto nuomone, norint pasiekti geresnių veislininkystės veiklos rezultatų, reikia kad augtų augintojų skaičius, kad tarpusavyje diskutuodami augintojai sutartų dėl bendrų veisimo tikslų. „Daug problemų mums kyla dėl biurokratijos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Tarkime, naujasis zootechnikos reglamentas visiškai neatitinka gyvulių augintojų praktikų interesų ir užkerta kelią gauti paramą veislininkystės veiklai“, – kalbėjo J. Darbutas.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros doc. dr. Lina Anskienė atkreipė dėmesį, kad tarpusavyje kalbėtis apie veislininkystės ateitį turi ne tik augintojai ir valstybės institucijos, bet ir mokslo atstovai. „Bendradarbiaujame su stambiomis šalies žemės ūkio bendrovėmis, analizuojame įvairius jose vykdomos veislininkystės veiklos duomenis ir konsultuojame augintojus bei veisėjus. Tačiau reikėtų daugiau žinių skaidos apie tai, kodėl veislininkystės duomenų kaupimas yra toks svarbus. Mokslininkai negali padėti ūkiams, kurie nevykdo apskaitos ir nekaupia duomenų apie savo darbo rezultatus“, – atkreipė dėmesį doc. dr. L. Anskienė.

Mokslininkės nuomonei pritarė geriausiu parodos eksponatu pripažinto per 1,2 t sveriančio mėsinės angusų veislės buliaus Adorable Era Aplaus šeimininkas, Angusų augintojų asociacijos prezidentas Gintautas Migonis. Jo teigimu, pažangūs Lietuvos ūkiai laikomų galvijų genetinius tyrimus šiuo metu atlieka Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten sukaupta išsamiausia veislininkystės duomenų bazė. „Lietuvoje norėdamas išsiaiškinti į rinką tiekiamos jautienos marmuringumo parametrus ūkininkas savo iniciatyva kreipiasi į VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusį ir mėsos kokybės tyrimus atliekantį Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centrą. JAV analogiškus duomenis į duomenų centrą išsiunčia kiekviena gyvulį paskerdusi skerdykla. Lietuvoje visi ūkiai taip pat turi prieigą prie puikiai veikiančio žemės ūkio duomenų centro registrų. Tačiau kažkodėl šia galimybe nesinaudoja“, – stebėjosi G. Migonis, atkreipęs dėmesį į tai, kad veislininkystės veikla yra labai imli laikui – jo paties ūkyje šiemet išsikeltas naujas tikslas ateityje sukurti romaus charakterio individų bandą. Ir tam gali prireikti netgi ne vienos dešimties metų. „Sprendimus priimantys politikai turi turėti omenyje, kad ūkininkams yra sunku dirbti, kuomet taisyklės keičiamos „žaidimo“ viduryje“, – reziumavo G. Migonis.

Konferencijos pranešimų akcentai – gyvulių veislininkystės, sveikatingumas ir paramos sektoriaus plėtrai galimybės

Konferencijoje „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ per 20 perskaitytų pranešimų buvo orientuoti į du segmentus – į gyvūnų veislininkystės klausimus ir paramos priemones gyvulininkystės ūkiams bei į gyvūnų sveikatingumą ir ligų prevenciją.

Ypatingą dėmesį pranešėjai atkreipė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones, galinčias paspartinti tvariosios gyvulininkystės raidą.

Paramos galimybes ir naujausią paraiškų teikimo tvarką pagal SP paramos priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ komentavusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė priminė, kad sukurtomis trumpomis tiekimo grandinėmis skatinama kaimo ir miesto bendrystė, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė, skatinamas sveiko, natūralaus maisto vartojimas, skatinama regionų plėtra bei švelninami klimato pokyčiai.

Paramos galimybes pagal SP paramos priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ pristačiusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė atkreipė dėmesį, kad šios paramos tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pagal šią priemonę remiamos trys veiklos: ŠESD ir/ar amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje, biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų bei investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pristatydamas SP priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, renginio dalyvių dėmesį traukė atsakydamas į gyvulininkystės ūkiams itin aktualų klausimą: ar mėšlas iš tiesų yra problema? Prof. dr. R. Bleizgys pateikė ne vieną iliustruojantį pavyzdį, kaip, taikant modernias technologijas, mėšlas gali teikti naudą, generuodamas pridėtinę vertę, jeigu iš jo gaminamas kompostas, granulės, biometanas. Problema mėšlas tampa tuomet, kai yra neteisingai laikomas, nes dėl to didėja rizika užteršti paviršinius ir gruntinius vandenis, dirvą bei orą.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupei atstovavęs UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Edvinas Pauželis argumentavo inovatyvių technologijų diegimo gyvulininkystės ūkiuose praktinę bei ekonominę naudą.

Edukacinėje renginio dalyje atskleisti kokybiškos jautienos ruošimo ypatumai

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir konferencijos edukacinė dalis „Jautienos vertingosios savybės ir vartojimo kultūra“.

Pirmąją dieną Biržuose įsikūrusios ir šalies galvijų augintojams bei vartotojams gerai žinomos mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė pasakojo apie premium klasės jautienos sauso brandinimo technologiją – mėsa atitinkamoje temperatūroje brandinama mažiausiai 30 d., leidžiant  pasišalinti drėgmei, veikti įvairiems mikroorganizmams bei natūraliai mėsoje esantiems fermentams. Taip ji įgyja intensyvų unikalų skonį. UAB „Agaras“ atstovė ragino skanauti būtent tokią mėsą, termiškai ją prieš tai apdorojant kuo trumpiau. Konferencijos dalyviai netrukus tokią jautieną ir degustavo, nes klausydamiesi specialistės komentaro ekrane jie turėjo galimybę on line stebėti lauke vykstantį kepimo procesą.

Antrąją dieną su jautienos gamybos subtilybėmis konferencijos dalyvius supažindino kulinarinio meistriškumo lektorius, profesionalus mėsininkas-instruktorius, firminių mėsos parduotuvių Paryžiuje savininkas, limuzinų veislės galvijų ambasadorius Prancūzijoje Luc‘as Deliere‘as.

Konferencija surengta asociacijai „Slėnis Nemunas“ vykdant projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų skatinti žinių sklaidą, inovacijas ir bendradarbiavimą stiprinant gyvulininkystės sektorių, įgyvendinimas“, projekto Nr. LKT-PK-24-1-03224-PR001. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano  techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Mano ūkis 2024-09-30

Akademija (Kauno r.). Gyvulininkystės parodos edukacijų programoje su jautienos gamybos subtilybėmis supažindino garsus lektorius ir šefas iš Prancūzijos Luc‘as Deliere‘as.

Svečias iš Prancūzijos VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje Gyvulininkystės parodoje viešėjo Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) kvietimu. L. Deliere‘as – kulinarinio meistriškumo lektorius, profesionalus mėsininkas-instruktorius ir žinomų mėsos parduotuvių Paryžiuje savininkas, limuzinų veislės galvijų ambasadorius Prancūzijoje.


Skaitykite daugiau...

VDU Žemės ūkio akademijos informacija  2024-09-28“

Rugsėjo 26–28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksta specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“. Parodos dalyviai kviečiami pagilinti žinias apie šiuolaikines tvarios gyvulininkystės technologijas ir inovacijas – pristatoma pašarų ruošimo, melžimo ir mėšlo tvarkymo įranga, vyksta edukacinės veiklos, degustacijos, laukia pramogų zona ir mugė. Šiemet pirmą kartą parodoje dalyvauja ir savo produkciją pristato žemės ūkio produktų perdirbėjai, tarp kurių ir pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Biovela-Utenos mėsa“.

(Skaityti daugiau)

Ūkininko patarėjas 2024-09-27

Mano ūkis 2024-09-27

Akademija (Kauno r.). Antrą kartą VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje Gyvulininkystės parodoje pažangiausieji šalies ūkininkai pristato geriausios genetikos pavyzdžius.

Ketvirtadienį prasidėjusioje parodoje eksponuojami pieniniai ir mėsiniai galvijai, avys, ožkos, triušiai, žirgai, paukščiai, alpakos, nykstančių veislių ir senojo genotipo gyvuliai – iš viso apie 500 skirtingų veislių gyvūnų. Paroda truks iki šeštadienio.

(Skaitykite daugiau)

Žemės ūkio ministerija 2024-09-26

Šiandien Akademijoje (Kauno r.) startavo specializuota  paroda „Gyvulininkystė 2024“, kuri šiemet gausesnė nei pernai. Paroda skirta gyvulininkystės ūkių savininkams ir visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie šiuolaikines tvarias gyvulininkystės technologijas, inovacijas, pasigrožėti išskirtinių veislių gyvūnais, dalyvauti įvairiausiose edukacinėse veiklose ar įsigyti sodinukų. (skaitykite daugiau)

Kauno diena 2024-09-26

Pakaunėje, Akademijos miestelyje, šiandien prasidėjo specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“, kurioje eksponuojami gyvūnai, technika, specialistai, pažintys, naujos bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos.

(skaitykite daugiau)

Rugsėjo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks specializuota paroda „Gyvulininkystė 2024“. Paroda skirta ne tik gyvulininkystės ūkių savininkams, bet visiems norintiems daugiau sužinoti apie šiuolaikines tvarias gyvulininkystės technologijas, inovacijas, pasigrožėti išskirtinių veislių atstovais, dalyvauti edukacinėse veiklose ar įsigyti sodinuką. Šiemet pirmą kartą parodoje dalyvaus ir savo produkciją pristatys žemės ūkio produktų perdirbėjai, tarp kurių ir pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Biovela-Utenos mėsa“. (Skaitykite daugiau)

lrytas.lt 2023-11-06

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) rugsėjo pabaigoje vyko didžiausia šalyje specializuota gyvulininkystės paroda. Kartu su Žemės ūkio ministerija parodą organizavusi VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro komanda šiuo metu sumuoja rezultatus, aptaria dalyvių įspūdžius ir jau dėlioja kitų metų gyvulininkystės inovacijoms skirto renginio metmenis.

Renginio misija – suburti vienminčius – atlikta

Specializuotoje gyvulininkystės parodoje dalyvavo 12 gyvūnų augintojų ir veisėjų asociacijų, beveik šimtas paslaugas teikiančių ir produktus gyvulininkystės šakai tiekiančių įmonių, mokslo, konsultavimo įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų. Dalyvių nuomonė vienareikšmiška: renginio metu dėmesys skirtas ir gyvūnų ekspozicijai, ir inovacijų sklaidai, ir ūkininkavimo aktualijoms, ir visuomenės edukacijai. Daug dėmesio sulaukė ir dvi pirmąsias renginio dienas vykusi tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Kaimo plėtros programos geroji patirtis“. Joje pranešimus skaitė mokslininkai, patirtimi dalijosi mūsų šalies ir kaimyninių Latvijos, Estijos gyvūnų augintojus vienijančių asociacijų atstovai.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos docentas dr. Arūnas Rutkauskas, dalydamasis parodos įspūdžiais, teigia, kad jos misija buvo bendram tikslui suburti vienminčius, kuriems rūpi šalies gyvulininkystės sektoriaus ateitis. Ir organizatoriai padarė viską, kad šis sambūris sėkmingai įvyktų.

Manau, kad parodoje pakako ir eksponatų, ir motyvuotų lankytojų, žinančių, kur ir ko atvyko, ir miesto žmonių, nusiteikusių pramogauti. Jiems taip pat buvo atiduota didelė dėmesio duoklė. Kiekviena augintojų asociacija įdėjo pastangų parodyti tai, ką buvo suplanavusi. Be abejo, galime kalbėti, kad pas mus viskas dar ne taip, kaip Šiaurės Amerikoje ar Vakarų Europoje vykstančiose gyvulininkystės parodose, bet tada mes, ūkininkai, turime savęs paklausti, ar padarėme viską, siekdami aukščiausios kokybės.

Man asmeniškai didžiausią įspūdį padarė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos ekspozicija, kurioje buvo galima pamatyti pačius mažiausius pieninių veislių veršelius, stebėti mažylių maitinimo procesą. Sutikime, kad tokį sumanymą įgyvendinti nebuvo paprasta, bet tai ir yra vienas pavyzdžių, kad ir mes sugebame parodyti tai, ką rodo ilgametes parodų tradicijas turintys Vakarų europiečiai“, – teigė pašnekovas.

Apžvelgdamas mėsinių veislių galvijų ekspoziciją, A.Rutkauskas pastebi, kad pasigrožėti pačiais įspūdingiausiais eksponatais – jaunais buliais ir telyčaitėmis – lankytojai, deja, neturėjo galimybių, nes tokie gyvuliai dar vasarą buvo išparduoti, tačiau buvo galima pamatyti karves žindenes, kurios veda ir išmaitina aukštos genetinės vertės prieauglį, taip pat „jaunimą“, kuris pavyzdiniais eksponatais bus kitąmet.

„Tikiuosi, kad renginys taps tradiciniu, nes jis labai reikalingas. Iš anksto žinodami jo datą, galėsime geriau pasiruošti, kuo sudominti lankytojus“, – reziumuoja A.Rutkauskas, į būsimos parodos programą siūlantis įtraukti šalies žemės ūkio mokyklų moksleivių ir žemdirbiškų studijų programų kolegijų studentus, organizuojant tarp jų jaunųjų melžėjų konkursą, profesinių žinių ir kompetencijų viktorinas. Tai, pašnekovo nuomone, turėtų dvigubą naudą – paįvairintų renginio turinį, ugdytų naują žemės ūkio parodų organizatorių, dalyvių ir lankytojų kartą.

Agroverslas įžvelgia potencialą ir turi pasiūlymų

Gerų žodžių specializuotai gyvulininkystės parodai negaili ir UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas. Ši įmonė – ilgametė VDU ŽŪA partnerė ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro organizuojamų parodų dalyvė. „Su entuziazmu palaikome visas Universiteto iniciatyvas, prisidedame prie vykdomų projektų, aktyviai įsitraukiame į organizuojamas parodas. Ne išimtis ir rugsėjo pabaigoje vykusi specializuota gyvulininkystės paroda, kurioje pristatėme inovatyvias gyvulininkystės technologijas bei sprendimus komerciniams ir šeimos pieno ūkiams“, – pasakoja S. Silickas, atkreipiantis dėmesį, kad vienas parodos privalumų –galimybė ūkininkams konsultuotis su kvalifikuotais produktų vadybininkais, gauti specialistų atsakymus į dominančius klausimus dėl ūkio modernizavimo, išmaniųjų technologijų pasirinkimo, projektų rengimo, ES ir valstybės paramos, kitų aktualių dalykų.

„Manau, kad ši paroda turi perspektyvą išaugti į svarbiausią tradicinį metų renginį, skirtą Lietuvos gyvulininkystės ūkiams ir visai su šiuo sektoriumi susijusiai bendruomenei“, – prognozuoja UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius S.Silickas. Jo teigimu, VDU ŽŪA vykstančios parodos suteikia galimybę didinti prekinio ženklo žinomumą, pritraukti naujų klientų, taip pat stiprinti partnerystės ryšius su akademine bendruomene.

Nuo pat pirmųjų daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus VDU ŽŪA surengtų parodų jose dalyvaujanti įmonė „Rovaltra“ per šį laiką yra pelniusi ne tik žinomumą, bet ir bene daugiausia medalių ir diplomų už demonstruotus išskirtinius eksponatus. Įmonės generalinis direktorius Romualdas Trainaitis tuo besistebintiesiems pateikia argumentuotą atsakymą: „Dirbkite, kaskart sugebėkite į parodą atvežti inovaciją ir taip pat būsite įvertinti.“

UAB „Rovaltra“ generalinio direktoriaus teigimu, šalies agroverslo įmonėms, kurių daugumos vadovų ir specialistų alma mater yra VDU Žemės ūkio akademija, dalyvavimas čia vykstančiose parodose ir mecenatystė turėtų būti ne vienadienė akcija, o nuoseklus, tęstinis procesas.

Ilgametę parodų VDU ŽŪA dalyvio patirtį turinčio R.Trainaičio nuomone, atėjo laikas šiuos renginius padaryti mokamus, tegul tai būtų ir simbolinė bilieto kaina. „Lietuvoje turime apie 10 tūkst. pažangių, rentabilių ūkių. Jų šeimininkams turime sudaryti sąlygas patogiai pasiekti renginį, išvengiant stovėjimo spūstyse, nes dalis žmonių vien dėl to į parodas ir neatvyksta“, – pastebi R.Trainaitis, reziumuodamas, kad VDU ŽŪA potencialas rengti gyvulininkystės parodas yra didelis ir jį būtina išnaudoti.

UAB „Timac AGRO Lietuva“ vadovė Inga Kalesnikovienė prisipažįsta, kad VDU ŽŪA vykusiai specializuotai gyvulininkystės parodai, kartu ir žingsniui į gyvulininkystės sektoriaus rinką, įmonė labai ruošėsi, nes norėta pristatyti asortimentą, tenkinantį daugelio klientų poreikius. Ir tai padaryti pavyko. „Mūsų įmonių grupės gaminamas džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksas atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai ACTISAN 360 išties nustebino žiūrovus ir ekspertus, buvo apdovanotas organizatorių – Žemės ūkio ministerijos ir VDU Žemės ūkio akademijos – diplomu ir medaliu. Tai yra puikus pavyzdys, kad inovacijos yra reikalingos ir nelieka nepastebėtos“, – teigia I.Kalesnikovienė ir tikisi, kad specializuotos gyvulininkystės parodos VDU ŽŪA ateityje tik augs, atverdamos galimybes agroverslo įmonėms betarpiškai bendrauti su ūkininkais, juos profesionaliai konsultuoti ir padėti priimti geriausius sprendimus.

UAB „Margučiai“ vadybos vadovas Tadas Baltušis atkreipia dėmesį ir į dar vieną VDU ŽŪA vykusios specializuotos gyvulininkystės parodos aspektą – jos demokratiškumą. Pašnekovo pastebėjimu, parodos paviljone vienodai svarbu buvo ir nedidelės šeimos įmonės pristatoma santykinai nebrangi žemės ūkio technika, ir pripažintų pasaulinių prekių ženklų produktai. T.Baltušio nuomone, toks platus ekspozicijos diapazonas ūkininkams suteikia daugiau galimybių pasirinkti, o nedidelėms agroverslo įmonėms – didinti savo žinomumą.

Būsimai parodai – idėjos iš JAV

Netrukus po VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro organizuotos specializuotos gyvulininkystės parodos šio centro direktorė Rita Petlickaitė ir Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė kartu su kolegomis iš LSMU Veterinarijos akademijos ir grupe agroverslo atstovų turėjo galimybę apsilankyti JAV Viskonsino valstijoje, Madisone, spalio 3–6 dienomis vykusioje tradicinėje pienininkystės parodoje „Word Dairy Expo“. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių pasaulyje. „Šiemet parodoje dalyvavo 650 kompanijų, pristatančių pažangiausias technologijas ir naujausią įrangą pieno gamybos ir perdirbimo sektoriui, įvairių veislių pieninius galvijus eksponavo ir dėl apdovanojimų varžėsi beveik 2 tūkst. augintojų. Renginys organizuojamas nuo 1967 m. ir turi senas tradicijas. Jame pasitelkiama apie 500 savanorių, renginio rėmėjų skaičius viršija 400, o jį aplanko svečiai iš apytikriai 85 užsienio šalių. Džiaugėmės matydami, kad kartu su kitomis vėliavomis parodą puošė ir Lietuvos trispalvė“, – įspūdžiais dalijasi R.Petlickaitė.

 Tęsdama mintį, R.Pranaitienė pasakoja, kad įvairių veislių pieninius galvijus ūkininkai į parodą suveža iš visų Jungtinių Valstijų, taip pat iš kaimyninės Kanados. Už galimybę dalyvauti parodoje augintojai susimoka mokestį, vykdoma griežta galvijų atranka. Prieš pasirodymą galvijai maudomi, kerpami, nulakuojamos jų nagos. Gyvūnai išvedžiojami didžiulėje arenoje, tai atlieka profesionaliai parengti asmenys, laikydamiesi nustatyto aprangos kodo. Įdomu tai, kad jauniausiems išvedžiotojams vos 9 metai, nes nuo tokio amžiaus leidžiama dalyvauti pristatymuose. Vertintojams atrinkus ir paskelbus geriausius gyvulius, jų savininkai džiūgauja, nes tai reiškia, kad ūkio pardavimai didės.

 Pašnekovių, kol kas neatskleidžiančių iš JAV parsivežtų idėjų, teigimu, naivu būtų tikėtis pasiekti Jungtinių Valstijų mastą, bet daug gerų dalykų galima pritaikyti ir mūsų rengiamose parodose.

„Neabejojame, kad gyvulininkystės parodas organizuoti reikia. Turime bazę tokio pobūdžio renginiams, parodų organizavimo patirties ir patyrusią komandą. O ji ne vien iš mūsų padalino – rengiant parodas pagal savo kompetencijas aktyviai įsitraukia kitų ŽŪA akademinių ir neakademinių padalinių specialistai, savanoriai, studentai, VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis. Vienai institucijai tokios apimties renginį surengti būtų buvę paprasčiausia neįmanoma. Svariu indėliu prie renginio prisidėjo LR žemės ūkio ministerija, taip pat LSMU Veterinarijos akademija, kurios specialistai nuo pat pirmųjų dienų talkino savo žiniomis, konsultacijomis ir labai konkrečiais darbais. Esame dėkingi ir partneriams: UAB „Rovaltra“, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Kauno rajono savivaldybei, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcijai „Mano ūkis“, UAB „Ūkininko patarėjas“, UAB „Diena Media News“ – kalba VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė.

R.Petlickaitės teigimu, komandos tikslas yra pasiekti, kad gyvulininkystės paroda taptų renginiu, kuriame dalyvauti būtinybę matytų kiekvienas su gyvulininkystės sektoriumi susijęs „žaidėjas“. Svarbi šio renginio ir šviečiamoji funkcija – būtina sudaryti galimybę plačiajai visuomenei iš arti pamatyti Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus pažangą, paneigiančią vis dar vyraujantį negatyvų stereotipą apie šį sektorių. „Renginio organizavimo kokybę dar labiau pagerinti galime tik veikdami kartu su visais, kurie suinteresuoti tokiu renginiu, kurie mato gilesnę prasmę, o ne vien siaurą finansinį dalyvavimo interesą. Todėl kuo plačiau megsime partnerystės ryšius ir kitą rudenį tikimės dar labiau nustebinti parodos lankytojus ir dalyvius“, – žada VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovė, atskleidžianti, kad pasirengimas pastarajai parodai užtruko daugiau nei pusę metų. 

Rugsėjo 28–30 d. Akademijos mstl., Kauno r., įkurdintuose VDU Žemės ūkio akademijos paviljonuose ir lauko erdvėje įvyko gyvųjų eksponatų, technikos, amatų ir sodininkystės paroda, sulaukusi net 20 tūkst. lankytojų. Be akį traukiančių eksponatų, parodos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti dvi dienas trukusioje konferencijoje ir edukacinėse programose.

Renginio programa – intensyvi ir patenkinusi skirtingus svečių lūkesčius

Tris dienas skirtinguose paviljonuose trukusiame renginyje buvo įgyvendinta daugiau nei 15 didelės apimties edukacinių veiklų, kai kurios jų, siekiant renginio lankytojų patogumo, vyko kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną. Edukacinėse programose dalyvavę svečiai galėjo sužinoti, kaip saugiai elgtis su galvijais, kaip su augintiniu pasiruošti kelionei į veterinarijos kliniką, kaip pasirinkti gerą būsimą karvę, kokį pavojų augintiniams sukelia pelėsiniai grybai ir daugybę kitos naudingos informacijos. Apsilankiusieji turėjo galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

Konferencijoje „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis“ pranešimus skaitė LR žemės ūkio ministerijos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos profesoriai, Lietuvos ūkininkai ir svečiai iš užsienio, o diskusijoje, dedikuotoje pagrindinei konferencijos temai – konkurencingumui didinti,  nuomonėmis dalijosi gyvūnų augintojų asociacijų vadovai ir ŽŪM atstovai.

Tradiciškai išrinkti geriausieji       

Visas parodos dienas išskirtinis dėmesys buvo skiriamas gyviesiems parodos eksponatams – ūkiniams gyvūnams. Kompetentingos komisijos vertino ir rinko geriausiuosius triušius, naminius paukščius ir galvijus. Be pastarųjų, iškilmingame renginio atidaryme buvo apdovanoti ir parodos laureatai. VDU ŽŪA mokslininkai ir LR ŽŪM atstovai geriausiais išrinko šiuos eksponatus:

• Visavertį pieno pakaitalą veršeliams „Nutricalf Premium 40“, pristatytą UAB „Litamilk“;
• Mobilų melžimo akumuliatorinį vakuumo įrenginį „Mootech Eco Smart“, pristatytą UAB „Mototecha“;
• Mikrobiologinį mėšlo tvarkymo produktą „NN Farmodor C“, pristatytą UAB „Nando“;
• Pašarų dalytuvą „Seko Samurai 7 500/150“, pristatytą UAB „Rovaltra“;
• Džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksą atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai „Actisan 360“, pristatytą UAB „Timac Agro LT“.

Padėkos už indėlį, kuriant ūkinių gyvūnų ekspozicijas, skirtos: Angusų augintojų asociacijai, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijai, Lietuvos avių augintojų asociacijai, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijai, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai, Lietuvos galvijų gerintojų asociacijai, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijai, Lietuvos triušių augintojų draugijai, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijai, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijai, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacijai, UAB „Lietuvos žirgynas“, VšĮ VDU Žemės ūkio akademijos mokomajam ūkiui.

Kauno diena 2023-09-28

VDU Žemės ūkio akademijoje prasidėjo specializuota gyvulininkystės paroda. Joje – tūkstančiai naminių gyvūnų: nuo smulkių paukščių – iki stambių veislinių galvijų. Tris dienas parodą galima lankyti nemokamai.

Sveikinimų akcentai

Ketvirtadienį atidaryta gyvulininkystės paroda, kurios tikslas – dalytis gerąja patirtimi, supažindinti ūkininkus su naujausiomis technologijomis ir priartinti kaimą prie miesto gyvenimo.

„Gyvulininkystė neatsiejama žemės ūkio dalis. Tikiuosi, kad paroda padės dar geriau suvokti, kiek ši sritis yra svarbi mūsų gyvenime. Ši paroda suteikia galimybę parodyti žemės ūko svarbą, inovacijas, pažangą bei kaip kurti tvarų verslą“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.

 „Tai didžiausia Lietuvoje specializuotų gyvūnų paroda. Manau, kad būtent tokios parodos reikalingos tam, kad galėtumėme matyti, kaip Lietuvos ūkiai tobulėja, kokios diegiamos inovacijos. Tad linkiu visiems dalytis informacija, patirtimi“, – kvietė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Mažųjų lankytojų džiaugsmas

Kol ūkininkai gali diskutuoti, kokios technologijos gyvulininkystės ūkiuose pačios geriausios, mažieji parodos lankytojai skuba prie naminių gyvūnų. Jei tik galėtų, vaikai tikrai apkabintų kiekvieną triušį, išglostytų avis bei kitus gyvūnus.

Nuo pat pirmų valandų į parodą vis su mokytojais ar auklėtojais keliavo grupės vaikų. Šie stbėjosi ir kuoduotais gaidžiais, ir dryžuotais atlėpausiais triušiais. „O kaip jis mato, kai ant galvos toks kuokštas pluksnų“, – sukrizeno keli darželinukai. „Aš tokį norėčiau laikyti“, – pirštu į stambų rudakailį triušį rodė kitas.

Stambiųjų gyvulių paviljone taip pat akį traukė ir garbanomis, ir smailiais ragais pasidabinę galvijai. Aptvare esantys arkliai taip pat žavėjo savo grakščiu kūnu. Žinoma, negali nesustoti ir prie šieną rupšnojančių ožkų ar avių.

„Mes su vyru neseniai įsigijome sodybą, norėtumėme joje įrengti edukacijų erdvę, supažindinti vaikus su naminiais gyvuliais. Labai daug vietos nėra, tad svarstome, kurios avelės būtų geriausios. Aišku, būtų smagu, kad ir kokia vištaitė kiaušinių dėtų. Galima įprastas rudas vištas auginti, bet neatmetame ir pasiimti kokią veislinę, kad būtų daugiau įvairovės“, – besidairydama į parodoje eksponuojamus paukščius kalbėjo Jolanta.

Eksponatų gausa

Gyvulininkystės parodą rengia VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija. Parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su įvairiausiais naminiais gyvuliais bei paukščiais.

Čia galima pamatyti pagrindinius parodos eksponatus: skirtingų veislių galvijus, žirgus, avis, ožkas, triušius ir naminius paukščius, aplankyti gyvulininkystės technikos ekspoziciją, dalyvauti daugybėje edukacinių užsiėmimų ir gyvulininkystės konkurencingumui stiprinti skirtoje konferencijoje. Parodoje veikia amatų ir sodinukų mugė.

Tris dienas skirtinguose paviljonuose bus įgyvendinta daugiau nei penkiolika didelės apimties edukacinių veiklų. Apsilankiusieji turi galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose.

LSMU Veterinarijos akademijos specialistai kviečia daugiau sužinoti apie tokias ligas kaip trichineliozė, pelėsinių grybų sukeliamą neigiamą poveikį gyvūnams, negailės patarimų, skirtų palengvinti pasiruošimą nusprendus su augintiniu vykti į veterinarijos kliniką ir kt.

Nemokamai VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančią gyvulininkystės parodą galima aplankyti rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val.

Kauno diena 2023-09-25

VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija rugsėjo 28–30 d. rengia didžiausią Lietuvoje specializuotą gyvulininkystės parodą. Lankytojai turės galimybę išvysti pagrindinius parodos eksponatus – skirtingų veislių galvijus, žirgus, avis, ožkas, triušius ir naminius paukščius, aplankyti gyvulininkystės technikos ekspoziciją, dalyvauti daugybėje edukacinių užsiėmimų ir gyvulininkystės konkurencingumui stiprinti skirtoje konferencijoje. Parodoje veiks amatų ir sodinukų mugė.

Šiais metais renginys išsiskiria intensyvia, įvairius parodos svečių lūkesčius patenkinsiančia, programa. Tris dienas skirtinguose paviljonuose truksiančiame renginyje bus įgyvendinta daugiau nei 15 didelės apimties edukacinių veiklų, kai kurios jų, siekiant renginio lankytojų patogumo, vyks kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną. Apsilankiusieji turės galimybę nusikelti į virtualią erdvę, sužinoti apie gyvūninės kilmės produktų (sūrių, vilnos siūlų, kt.) gamybos procesus, dalyvauti degustacijose. LSMU Veterinarijos akademijos specialistai kvies daugiau sužinoti apie tokias ligas kaip trichineliozė, pelėsinių grybų sukeliamą neigiamą poveikį gyvūnams, negailės patarimų, skirtų palengvinti pasiruošimą nusprendus su augintiniu vykti į veterinarijos kliniką ir kt.

Tarptautinėje konferencijoje „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. KPP programos geroji patirtis“ LR žemės ūkio ministerijos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai, Lietuvos ūkininkai ir ekspertai iš užsienio kvies daugiau sužinoti apie tvariąją gyvulininkystę, technologijų pritaikomumą, biosaugą ūkiuose, gyvulių reprodukcijos gerinimo svarbą, šėrimo technologijų įtaką ūkio rentabilumo rodikliams, dalinsis kaimo plėtros programos projektų įgyvendinimo gerąja patirtimi.

Lankytojai, nusprendę iš parodos neišvykti tuščiomis rankomis, galės įsigyti amatininkų, sodininkų ir tautinio paveldo puoselėtojų pagamintos ar užaugintos produkcijos. Šviežių ir gardžių maisto produktų, atsakingai užaugintų sodinukų ir dekoratyvinių augalų gausa nepaliks abejingų. Besidomintieji technikos naujovėmis galės pasižvalgyti ir daugiau sužinoti apie pašarų ruošimo įrangą, krautuvus, pašarų dalytuvus ir panašaus pobūdžio techniką, melžimo ir mėšlo tvarkymo įrangą, gauti konsultacijų.

Atvykstantieji į parodą, vyksiančią Akademijoje, Kauno r., bus laukiami rugsėjo 28–29 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) nuo 9 iki 17 val. ir rugsėjo 30 d. (šeštadienį) nuo 9 iki 16 val. Parodos lankymas – nemokamas!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiandien yra ta vieta Lietuvoje, kurioje rengiami specialistai ateities žemės ūkiui, bei vyksta aktyvi mokslo inovacijų sklaida, skirta šiuo metu ūkininkaujantiems praktikams ir visai plačiajai visuomenei. Rugsėjo 28–30 d. VDU ŽŪA šurmuliuos specializuota gyvulininkystės paroda. Jos metu bus pristatyta įspūdinga veislinių ūkinių gyvūnų ekspozicija, atspindinti augintojų asociacijų veislininkystės veiklos rezultatus. O daliai lankytojų tai galbūt bus pirmoji proga sužinoti, kam jaunikliams reikalingi genominiai tyrimai ar dėl kokių priežasčių skenuojami gyvūnų raumenys.

Specializuotoje gyvulininkystės parodoje dalyvaus mėsinių ir pieninių galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių augintojų asociacijos, taip pat įmonės, teikiančios produktus ir paslaugas gyvulininkystės sektoriui. Ekspoziciją papildys AB „Lietuvos žirgynas“ auginami žirgai. Parodos metu vyks tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos kaimo plėtros programos geroji patirtis“, taip pat įvairios edukacinės ir pramoginės programos. Renginyje daug dėmesio bus skiriama skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tiesiogiai patyrusių praktikų perduodamos žinios yra ypač vertingos pradedantiesiems augintojams.

Tokio plataus formato renginys, tikimasi, patvirtins visų parodos lankytojų lūkesčius: augintojai turės galimybę įgyti naujų žinių, užmegzti svarbių verslo kontaktų, o miesto visuomenė, šeimos su vaikais – nemokamai turiningai praleisti laiką.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad mokslo ir verslo partnerystė šiandien kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir gyvulininkystės parodų eksponatai. A. Miceikienės pastebėjimu, gyvulininkystės sektoriui yra iškeltas labai didelis uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Todėl, pasak pašnekovės, neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų.

Žinių svarba agroversle neabejoja ir įspūdingos išvaizdos įvairių veislių eksponatus parodos metu pristatysiantys Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, ūkininkas Gintautas Migonis.

„Galvijininkystės sektorius nuolat sulaukia priekaištų dėl į aplinką skleidžiamų taršių dujų – amoniako, šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido, metano. Tačiau mokslo tyrimai rodo, kad pasirinkus inovatyvų veiklos modelį, tinkamas gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo tvarkymo technologijas, gyvulininkystės ūkiai tampa ne tik netaršūs, bet mažėja CO2 emisija bei gerėja dirvožemio humusingumas“, – teigia G. Migonis. Pašnekovas pasakoja, kad siekiant gerinti mėsinių veislių bandų genetinę vertę, galvijams atliekami genominiai tyrimai, vyksta kontrolinis bulių palikuonių penėjimas, VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centre atliekamas galvijų mėsos kokybės ir skoninių savybių vertinimas. A. Rutkauskas paantrina, kad gyvulininkystės parodos Lietuvoje neturi ilgamečių tradicijų, tačiau ilgainiui jos turi atsirasti ir ūkininkai norės parodose pristatyti veisiamus gyvūnus, jų palikuonis. Dalyvavimas parodose ūkiui prideda papildomą vertę, kuri atsiperka parduodant gyvūnus veislei ar pristatant savo gaminius, jei ūkis verčiasi tiesioginiais pardavimais. Tikimasi, kad šios parodos metu bus galima parodoje pristatyti limuzinų ir aubrakų veislių nujunkytas telyčaites bei buliukus, siekiant parodyti, kad teisingai pasirinkti mėsiniai veisliniai galvijai net ir sausros metu, trūkstant pašarų gali duoti gerus priesvorio rezultatus.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė teigia, kad centras ūkininkams teikia mėsinių galvijų ir avių mėsinių savybių įvertinimo, raumenų skenavimo, svėrimo ir kitas paslaugas, kurios yra labai svarbios ūkinių gyvūnų veislininkystei, taip pat veislinių ūkinių gyvūnų augintojams didinant ūkinių gyvūnų veislinę vertę ir produktyvumą, veisiant gyvūnus, mažiau teršiančius aplinką. Centre atliekama ir eilė genetinių tyrimų: galvijų, arklių, avių bei šunų kilmės patikslinimas pagal DNR, ekonomiškai naudingų genų, avių skrepi ligos rezistentiškumo nustatymas. Parodos metu centro atstovai ne tik skaitys pranešimus, bet ir praktiškai pademonstruos, kaip atliekamas galvijo ilgiausiojo nugaros raumens skenavimas.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro paslaugomis naudojasi ir Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai: pasitikrina avienos kokybę, o atlikę veislinių avių kraujo tyrimus sužino, kiek individas yra atsparus pavojingai avių ligai skrepi, ir tai augintojams taip pat padeda tikslingai vykdyti selekcinę atranką.

Asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė vardija, kad šiųmetėje parodoje, vyksiančioje VDU ŽŪA, lankytojai išvys Lietuvos juodgalves, sufolkus,  Ile de France, tekselius, išskirtinės išvaizdos Kerry Hill, saugomas Lietuvos vietines šiurkščiavilnes, taip pat pienines ostfryzų veislės avis bei nereiklią skudų veislę. „Lietuvoje avių veislininkystės entuziastų nėra itin daug, vis dėlto jų naujų atsiranda kasmet, ir selekcinė veikla juda į priekį, avininkystės perspektyvos gerėja. Tačiau avininkystės versle reikia ne vien  entuziazmo, bet ir specifinių žinių, kurių suteikia dalyvavimas Lietuvos avių augintojų asociacijos veikloje bei specializuotuose renginiuose“, – teigia G. Kisielienė.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė tvirtina, kad šiųmetėje gyvulininkystės parodoje lankytojai būtinai išvys Anglo-Nubian veislės ožkas – tarp augintojų mėgėjų ypač populiarėjančias išraiškingos išvaizdos nulėpauses.

„Ūkiuose, kurie vysto  sūrių gamybos verslą, mūsų šalyje dažniausiai laikomos zaaneno ir čekų baltųjų veislių ožkos. Lankytojams turime  akcentuoti, kad visi parodoje  demonstruojami gyvuliai yra grynaveisliai, o išvedant ir gerinant veislę selekcininkai nuosekliai dirba ne vieną dešimtmetį. Gera elitinė ožka šiuo metu duoda 5-6 l pieno per dieną. Anksčiau ožkos pieno riebumas siekė per 8 proc., o dabar yra vidutiniškai 3,4 proc. riebumo ir prilygsta karvės pieno riebumui. Būtent riebalai ožkos pienui anksčiau ir suteikdavo ne visiems priimtiną poskonį“, – pasakoja D. Ėmužytė.

Kelių veislių ir tipų pieninius galvijus – telyčaites ir veršingas telyčias – parodos metu pristatys kelios augintojų asociacijos. Demonstruojami  eksponatai lankytojams atskleis, kokius produktyvumo ir eksterjero standartus privalo atitikti moderniuose, automatizuotuose ir robotizuotuose pieno ūkiuose laikomi gyvuliai. 

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pasakoja, kad už produktyvias karves holšteines, kokias pamatys parodos lankytojai ir kokias šiandien melžia bene visos Europos ūkininkai, tenka dėkoti JAV ir Kanados selekcininkams. Mat kartu su emigrantais olandais ir vokiečiais už Atlanto kadaise iškeliavo ir europietiškos karvės. Tačiau jos netiko laikyti besikuriančiose pramoninėse fermose. Todėl Šiaurės Amerikos selekcininkai atliko didžiulį darbą, siekdami didelių primilžių ir keisdami gyvulių išvaizdą – karvės tešmuo turėjo būti patogus naudoti melžimo aparatą. Dar po kelių dešimtmečių holšteinės vėl buvo pargabentos į Europą vietinių karvių bandoms  gerinti.

Pasak E. Gedgaudo, šiuo metu Lietuvoje laikomų holšteinų augintojų veislininkystės darbo rezultatus patvirtina efektyvi pašarų konversija ir proporcingai galvijo kūno masei dideli produkcijos kiekiai.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius pastebi, kad parodoje eksponuojami aukštos genetinės vertės gyvuliai gerai atspindi mokslo inovacijų įtaką veislininkystės veiklai. Viena tokių inovacijų – galvijų genomo tyrimas. Šis nepigus, bet efektyvus,  užsienio laboratorijose atliekamas tyrimas leidžia nustatyti, kokias tėvų savybes paveldėjo veislinis jauniklis ir kiek šios savybės atitinka veisėjo lūkesčius, pavyzdžiui, kokį laktozės kiekį būsimame savo piene telyčaitė yra paveldėjusi iš savo tėvo. Tuo metu, kai ūkininkai diskutuos apie specifinius veislininkystės niuansus, visus renginio lankytojus V. Urbanavičius ragina nepraleisti progos dalyvauti Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos rengiamoje edukacijoje, kurioje patyrusi Lietuvos sūrininkė iš Kernavės Lina Urlikienė mokys sūrių gamybos meno.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas pasakoja, kad parodos metu bus pristatomi žalieji ir žalmargiai galvijai, kurie, dažniausiai laikomi stambiuose ūkiuose. Pasak J. Darbuto, geram šeimininkui šiandien nepakanka gyvulį tik paglostyti – produkcijos kiekį lemia gyvulio genetika, sveikatingumas ir gerai subalansuoti pašarai.

„Galvijininkystėje greitų rezultatų nebūna. Nuo tėvų suporavimo iki pirmaveršės karvės produkcijos gavimo praeina 3,5 m. Todėl mokytis tikslinga ne iš savų klaidų, o iš mokslo pasiekimais besinaudojančių veisėjų darbo rezultatų“, – įsitikinęs Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas.

Vieną spalvingiausių ekspozicijų VDU ŽŪA vyksiančiai specializuotai gyvulininkystės parodai rengia triušių augintojus vienijančios organizacijos. Žiūrovai išvys belgų milžinus, prancūzų avinus, Vokietijos dėmėtuosius, šinšilas – iš viso kelių dešimčių įvairių veislių triušius. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Eduardas Kubilius ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos pirmininkas Artūras Stimbirys teigia, kad šių gyvūnų veisimu užsiimantys entuziastai šiandien tikrai turi ką parodyti, nes dedamos didelės pastangos išlaikyti aukštą veislininkystės lygį – veislės, už kurias yra atsakingos asociacija ir draugija, nuosekliai gerinamos. Šios parodos metu taip pat dirbs nepriklausomi tarptautiniai ekspertai bei vyks gyvūnų veislinės vertės vertinimas. Paroda, pašnekovų nuomone, yra efektyvus būdas augintojams įgyti naujų žinių, pasidalyti praktine patirtimi bei propaguoti triušininkystę, nes triušiena rinkoje savo nišą turi ir turės ateityje – šio dietinio produkto ieško kūdikius auginančios šeimos, viešųjų konkursų būdu perka šalies gydymo įstaigos. Tačiau triušininkystės propaguotojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos  profesorius dr. A. Stimbirys  teigia su nerimu vertinantis Europoje kylančią idėją uždrausti triušius laikytis narveliuose. Profesoriaus įsitikinimu, žemę rausiantys gyvūnai, laikomi laisvai, ištrūks ir padarys ne mažiau žalos, kiek jų gentainiai yra padarę Australijoje.

Lankytojų akį parodoje trauks taip pat spalvinga Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos ekspozicija.

„Namų ūkyje laikomi veisliniai naminiai paukščiai yra tas natūralaus  tvarumo pavyzdys, apie kurio būtinybę girdime kalbant nuolat. Lietuvoje praktiškai kiekvienas galime  auginti paukščius ir mėgautis sveikais, ekologiškais kiaušiniais, nors pastaruoju metu ši tradicija, deja, primiršta net kaimuose. Paukščių veislių įvairovė yra stulbinanti: tai vištos, atrodančios  tarsi plunksnų kamuoliukai, ar pasipuošusios plunksnų karūnomis ant galvų, tai klegančios Lietuvos vištinės ir gigantiškos Tulūzos žąsys, invazinių šliužų naikintojos antys Indijos Bėgikės, lietuviškų veislių balandžiai ir įvairūs kiti draugijos narių veisiami paukščiai. Parodoje juos bus galima ir pamatyti, ir iš pačių augintojų sužinoti konkrečios veislės ypatybes ir auginimo specifiką“, – nepraleisti progos apsilankyti VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje gyvulininkystės parodoje ragina L. Petraška.

Be abejo, viso šalies veislininkystė paveikslo parodos lankytojai neišvystų be senųjų lietuviškų veislių gyvulių ir paukščių, kurių genetinį fondą padeda saugoti valstybė.

LSMU Gyvulininkystės institutas ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, jos vadovės Rūtos Šveistienės teigimu, parodose tradiciškai pristato Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše esančius gyvūnus: vištines žąsis, šiurkščiavilnes avis, baltnugarius ir šėmuosius galvijus. O UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Andrius Bielinis patikina, kad VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje parodoje bus Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, poni veislės žirgų – šiuo metu gausioje bandoje vyksta būsimų eksponatų atranka – žirgai turi būti ne tik išskirtinai dailūs, bet ir ramaus charakterio, kad jais galėtų pasidžiaugti ir suaugę, ir maži  lankytojai.

Už parodos organizavimą atsakingo VDU ŽŪA padalinio – Verslo ir socialinės partnerystės centro – direktorė Rita Petlickaitė pasidžiaugė, kad Universitete tęsiama tradicija organizuoti gyvulininkystės parodas. Šiemet parodos gyvūnų ekspozicija bus išskirtinai didelė ir užims du stacionarius bei vieną laikiną parodų paviljonus. Parodoje laukiami ne tik glaudžiai susiję su gyvulininkystės sektoriumi, bet ir norintys tiesiog gerai praleisti laiką. Visas tris parodos dienas vyks edukacinės programos, skirtos įvairių amžiaus grupių lankytojams, veiks amatų ir sodinukų mugė, bus galima įsigyti maisto produktų. Renginio lankymas yra nemokamas.

Parodai atsakingai ruošiasi ir įmonės, kurios turi ką pasiūlyti gyvulininkystės sektoriui. Registracija į parodą dar vykdoma, tad norintys prisistatyti renginyje kviečiami suskubti.  

Visą naujausią informaciją apie renginį rasti ir į parodą užsiregistruoti galima interneto svetainėje expoacademia.lt.

Parodos organizatoriai

Apie mus rašo: Kauno diena 2022-09-22

Šiandien Akademijoje prasidedanti paroda „Inno panorama 2022“ atgaivino kiek primirštą tradiciją rengti gyvulininkystės parodas. Čia bus kur paganyti akis: į Akademiją iš visos Lietuvos jau atkeliavo veislinių paukščių ir galvijų, smagurius vilios jautienos patiekalų degustacijos, vyks diskusijos.

Dėmesio centre – tvarumas

VDU Žemės ūkio akademijos universitetinis miestelis šurmuliuos tris dienas – iki rugsėjo 24 d. Ketvirtą kartą rengiamos „Inno panoramos“ pagrindinė tema šiemet – tvarumas, ekologija. Vyks diskusijos apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos ateitį. Į parodos ekspozicijas jau suvežta žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei. Čia bus demonstruojami ekologiški maisto produktai, vyks ekologiškų ir palankių sveikatai produktų degustacijos. Prasideda ir tradicinė daug sodo mylėtojų į Akademiją pritraukianti sodinukų mugė.

Svarbi „Inno panoramos“ dalis šiemet – veislinių ūkinių gyvūnų paroda, rengiama po kelerių metų pertraukos. Tris dienas bus galima grožėtis veisliniais paukščiais, triušiais, avimis, ponių klasės žirgais, mėsiniais galvijais. Paukštininkai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Bus ir retų vištų veislių, tarp jų – vienos didžiausių ir elegantiškiausių karališkosios Bramos vištų veislės atstovių. Gagens ir vienintelės Lietuvoje išlikusios žąsų veislės atstovės – Lietuvos vištinės žąsys. Voljeruose tipens kiemo sanitarės Indijos bėgikės (greitosios antys), didelės Tulūzų  žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Atkeliauja ne dėl grožio

„Parodoje išvysime ir veislinių triušių – belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kitų veislių pilkųjų, arba mėlynųjų, triušių. Daug dėmesio skiriama avims – bus galima išvysti devynių veislių atstovių, tarp jų – juodomis dėmėmis ant baltos vilnos išsiskiriančias Kerry Hill veislės avis. Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė“, – intrigavo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė Rima Pranaitienė.

Vis dėlto daugiausia bus eksponuojama veislinių mėsinių galvijų.

„Šie galvijai traukia akį – jie įdomūs pažiūrėti, neįprasti. Juk kai kurių veislių buliai užauga didžiuliai – iki 1,5 t. Vienų veislių atstovai – dideliais ragais, kitų – beragiai, gauruoti – tikrai įspūdingos išvaizdos“, – užsiminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Vis dėlto, pasak jos, veisliniai gyvūnai į parodą atkeliauja, visų pirma, ne dėl grožio. „Tokios parodos labai naudingos pradedantiems ūkininkauti – čia jie gali apžiūrėti skirtingų veislių galvijus, daugiau sužinoti apie jų savybes ir apsispręsti, ką auginti. Juk visi galvijai turi savo paskirtį. Vienos veislės labiau tinka, jei ūkininkas galvijus augina tam, kad parduotų daugiau mėsos, o kitos – kad nuganytų pievas. Vienos labiau tinka, jei galvijai laikomi lauke, kitos – po stogu.“

Vaišins jautienos sultiniu

Parodoje vyks ir patiekalų iš vienos maistingiausios mėsos – jautienos – degustacijos.

„Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Parodos lankytojus vaišinsime jautienos sultiniu su kibinukais. Šis sultinys stiprina imunitetą, padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant vėžiu – tai patvirtinta mitybos specialistų“, – pasakojo V.Živatkauskienė.

Gyvulininkystės parodoje netrūks diskusijų. Šiandien po 14 val. vyksiančio mėsinių galvijų veislių pristatymo plačiajai visuomenei skirtoje diskusijoje bus aptarta jautienos nauda. Bus kalbama ir apie tai, kaip šią mėsą gaminti, kad ji išsaugotų gerąsias savybes.

Į šeštadienį 11 val. vyksiančią diskusiją „Mėsinės galvijininkystės vaidmuo (ekonominis, ekologinis, socialinis požiūriai)“ kviečiami mėsinių galvijų augintojai, kiti žemės ūkio sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas šioje diskusijoje tikisi aptarti opiausias ūkininkams kylančias problemas.

„Daugelį metų už įsigytus gyvulius ūkininkams buvo mokama 30 proc. parama: už telyčaitę – iki 1 tūkst. eurų, veislinį bulių – iki 1,3 tūkst. eurų. Nuo kitų metų mes šios paramos nebetenkame. Kita problema, egzistavusi ir iki šiol, – kad ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkiuose vertinami neteisingai. Pirkdami užsienyje, už veislinį mėsinį galviją mokame po 2–3 tūkst. eurų, o Lietuvoje jų vertė oficialiosios statistikos lentelėse – vos šiek tiek per 300 eurų. Tai svarbu ūkininkams siekiant gauti ES paramą – mes negalime konkuruoti su pieninių galvijų augintojais. Jiems sąlygos gauti ES paramą yra geresnės“, – opias problemas kelia V.Barkauskas.

Kaip ženklinti mėsą?

Diskusijoje ruošiamasi aptarti ir mėsos ženklinimą Lietuvoje. Neabejojama, kad pirkėjams labai praverstų, jei mėsa būtų išsamiai ženklinama.

„Pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. Turėtų būti žymima, koks ūkininkas užaugino gyvulį ir kokia tai mėsa – kokio amžiaus karvės ar buliaus. Deja, Lietuvoje paskerstų karvių mėsa tampa jautiena. Pirkėjas turėtų žinoti, ar jis valgys mėsinės, ar pieninės karvės mėsą, kas tos karvės augintojas“, – įsitikinęs V.Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojų teigimu, nurodant galvijo veislę, pirkėjas žinotų, kokio maistingumo mėsą perka. Mat kai kurių veislių jautiena turi mažiau riebalų ir blogojo cholesterolio.

Kita galvijų augintojų įvardijama problema – Lietuvoje nėra mobiliųjų skerdyklų. „Dabar gyvuliai skersti vežami į mėsos perdirbimo įmonę. Vežamas gyvulys stresuoja, dėl to jo mėsa praranda didžiausią vertę. Pažiūrėkime, kaip žydai skerdžia: jie to gyvulio niekur neveža, prieš skersdami nuramina, kad nestresuotų. Norėdami turėti tikrai aukštos kokybės mėsos, turėtume naudotis mobiliomis skerdyklomis, kad gyvuliai būtų skerdžiami neišvežant iš ūkio“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Tiek gyvulininkystės parodoje, tiek kitose „Inno panorama 2022“ diskusijose nebus išvengta Žaliojo kurso temos, šios krypties reikalavimų daugiau žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai.

„Daugelis galvijus auginančių ūkininkų, net ir neįregistravę ekologinių ūkių, mineralinių trąšų nenaudoja – tręšia mėšlu. Bet jei reikalavimai ekologiniams ūkiams liks tokie aukšti kaip dabar, vargu ar daug naujų ūkių taps ekologiniai“, – abejojo V.Barkauskas.

Akademijoje bus demonstruojama ir gyvulininkystės ūkiams skirtos technikos, įrangos: šienapjovių, mėšlo kratytuvų, pašarų maišytuvų-dalytuvų, krautuvų ir kt.

„Tikimės, kad paroda bus naudinga gyvulininkystės specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, įmonėms, tiekiančioms produktus gyvulininkystei, paukštininkystei, patiems gyvulių augintojams ir, žinoma, miesto ir rajono gyventojams, norintiems visa tai pamatyti“, – užsiminė R.Pranaitienė.

Skaitykite daugiau: Kauno diena 2022-09-22

Delfi 2022 m. rugsėjo 15 d.

Rugsėjo 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bus surengtos dvi parodos, apjungiančios ekologijos ir tvarumo temas žemės ūkio bei gyvulininkystės sektoriuose. Parodos lankytojai jau dabar gali registruotis ir į nemokamą konferenciją, kurioje laukia įdomios diskusijos apie ekologinės gamybos ateitį.

Paroda ir konferencija kviečia tvarumo kryptimi

Ketvirtąjį kartą rengiama paroda „Inno panorama“ šiais metais sieks pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatins žmones gyventi tausojant aplinką. Parodos metu lankytojai turės galimybę susipažinti su geresnę gyvenimo kokybę kuriančiais produktais, parodos dalyviai jiems pristatys atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip teigia renginio organizatoriai, šiais metais parodoje vystomą ekologijos ir tvarumo temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir iš jų kylantys nauji reikalavimai, bet ir stiprėjantis visuomenės suvokimas, kad pokyčiai yra būtini.

Parodos metu, rugsėjo 22–23 dienomis pirmą kartą bus organizuojama ir produkcijos augintojams, perdirbėjams bei vartotojams skirta tarptautinė konferencija „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Konferencijos metu įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio. Dvi dienas trunkanti konferencija bus išskaidyta į 4 sesijas.

Rugsėjo 22 dieną dalyvių laukia dvi sesijos – „Ekologinės politikos link“ ir „Ekologinės gamybos ir perdirbimo link“. Sesijų metu lankytojai daugiau sužinos apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jos ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste, taip pat turės galimybę išgirsti verslo sėkmės istorijas bei daugiau sužinoti apie ekologiškos produkcijos pardavimų didinimo galimybes.

Rugsėjo 23 dieną taip pat bus surengtos dvi ekologijos ir tvarumo temai skirtos sesijos. Sesija „Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos“ bus skirta Lietuvoje neseniai startavusiam ekologiškam viešajam maitinimui. Savo srities profesionalai dalinsis patirtimi ir mintimis apie tai, kokių neišnaudotų galimybių turime ir kaip integruoti ekologišką maistą į viešojo maitinimo sektorių. Paskutinėje sesijoje „Ekologijos mokslo ir praktikos link“ specialistai kalbės apie naujausias technologijas, mokslo tyrimus ir perspektyvas.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia.

Gyvulininkystės paroda 2022

Besiverčiantys ar besidomintys gyvulininkyste, rugsėjo 22–24 dienomis kviečiami apsilankyti gyvulininkystės parodoje. Čia skirtingi gamintojai supažindins su savo gaminama produkcija, didelis dėmesys bus skiriamas veislinių gyvūnų pristatymui, jų išskirtinių savybių demonstravimui.

Šiais metais rengiamoje parodoje lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių. Susirinkusieji turės galimybę sudalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijoje, tad įdomu ir naudinga bus ne tik gyvulių augintojams, bet ir miesto gyventojams.

https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/naujienos/zemes-ukio-ir-gyvulininkystes-ateitis-lietuvoje-rugsejo-2224-dienomis-kviecia-i-dvi-isskirtines-parodas-pakauneje.d?id=91239045

Nelengvi 2021-ieji metai pasibaigė ir žvilgsnis krypsta į 2022-uosius. Sakydami nelengvi turime mintyje ilgą neapibrėžtumo ir nežinios laikotarpį, kai atrodo niekaip nesibaigianti pandemija aukštyn kojomis apvertė visų planus ir daug ką privertė išmokti daryti kitaip. Tikime, kad didžiausi sunkumai jau praeityje ir ateinančiais metais sugrįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Tad ko tikėtis iš VDU ŽŪA parodų organizatorių 2022 metais?

Didžiausias kitų metų renginys – tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ vyks kovo 31 – balandžio 2 dienomis. Šios parodos nebuvo galimybės suorganizuoti 2020 m., 2021 m. ji įvyko nepaisant įvairių suvaržymų, nors ir mažesnė nei įprastai. Tad dalis įmonių 2022 m. „Ką pasėsi... “ prisistatys net po 3 metų pertraukos. Parodyti ir pamatyti tikrai bus ką, o dirbantiems agrosektoriuje atnaujinti kontaktus ir užmegzti naujus tai pati geriausia proga.

Dar viena paroda VDU Žemės ūkio akademijoje vyks rugsėjo 22–24 dienomis. Renginio pagrindinė tema – ekologija ir tvarumas žemės ūkio ir maisto sektoriuose. Temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir su tuo ateinantys nauji reikalavimai, bet ir įmonių, organizacijų bei paskirų piliečių stiprėjantis suvokimas, kad neišvengiamai turime keistis, kartu ieškoti geriausių sprendimų, jei norime išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių. Planuojama, kad parodos metu vyks šiems klausimams aptarti skirta tarptautinė konferencija.

Suklusti turėtų visi, susiję su pluoštinių kanapių verslu. Lapkričio 11–12 dienomis Žemės ūkio akademijoje vyks kanapių verslo paroda „Cannabis Hub.LT 2022“. Joje bus demonstruojama ne tik specializuota pluoštinių kanapių auginimui, nuėmimui ir perdirbimui reikalinga technika, bet ir sėklos, trąšos, kanapių produktai, bus pristatomos konsultavimo paslaugos. Renginys organizuojamas kartu su Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA).

Tai tik dalis renginių, kuriuos kitiems metams yra suplanavęs VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Turime ir daugiau sumanymų, kurių dar neatskleisime, tačiau būtinai paviešinsime, kai tik taps aiškios pagrindinės detalės.

Tad nepamirškite lankytis interneto svetainėje expoacademia.lt ir mūsų Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/Expoacademia/), kad visas naujienas sužinotumėte pirmieji.