Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šiandien yra ta vieta Lietuvoje, kurioje rengiami specialistai ateities žemės ūkiui, bei vyksta aktyvi mokslo inovacijų sklaida, skirta šiuo metu ūkininkaujantiems praktikams ir visai plačiajai visuomenei. Rugsėjo 28–30 d. VDU ŽŪA šurmuliuos specializuota gyvulininkystės paroda. Jos metu bus pristatyta įspūdinga veislinių ūkinių gyvūnų ekspozicija, atspindinti augintojų asociacijų veislininkystės veiklos rezultatus. O daliai lankytojų tai galbūt bus pirmoji proga sužinoti, kam jaunikliams reikalingi genominiai tyrimai ar dėl kokių priežasčių skenuojami gyvūnų raumenys.

Specializuotoje gyvulininkystės parodoje dalyvaus mėsinių ir pieninių galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių augintojų asociacijos, taip pat įmonės, teikiančios produktus ir paslaugas gyvulininkystės sektoriui. Ekspoziciją papildys AB „Lietuvos žirgynas“ auginami žirgai. Parodos metu vyks tarptautinė konferencija „Gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Lietuvos kaimo plėtros programos geroji patirtis“, taip pat įvairios edukacinės ir pramoginės programos. Renginyje daug dėmesio bus skiriama skirtingų veislių pristatymams, gyvūnų išskirtinių savybių demonstravimui – tiesiogiai patyrusių praktikų perduodamos žinios yra ypač vertingos pradedantiesiems augintojams.

Tokio plataus formato renginys, tikimasi, patvirtins visų parodos lankytojų lūkesčius: augintojai turės galimybę įgyti naujų žinių, užmegzti svarbių verslo kontaktų, o miesto visuomenė, šeimos su vaikais – nemokamai turiningai praleisti laiką.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad mokslo ir verslo partnerystė šiandien kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir gyvulininkystės parodų eksponatai. A. Miceikienės pastebėjimu, gyvulininkystės sektoriui yra iškeltas labai didelis uždavinys ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Todėl, pasak pašnekovės, neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų.

Žinių svarba agroversle neabejoja ir įspūdingos išvaizdos įvairių veislių eksponatus parodos metu pristatysiantys Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, ūkininkas Gintautas Migonis.

„Galvijininkystės sektorius nuolat sulaukia priekaištų dėl į aplinką skleidžiamų taršių dujų – amoniako, šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido, metano. Tačiau mokslo tyrimai rodo, kad pasirinkus inovatyvų veiklos modelį, tinkamas gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo tvarkymo technologijas, gyvulininkystės ūkiai tampa ne tik netaršūs, bet mažėja CO2 emisija bei gerėja dirvožemio humusingumas“, – teigia G. Migonis. Pašnekovas pasakoja, kad siekiant gerinti mėsinių veislių bandų genetinę vertę, galvijams atliekami genominiai tyrimai, vyksta kontrolinis bulių palikuonių penėjimas, VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centre atliekamas galvijų mėsos kokybės ir skoninių savybių vertinimas. A. Rutkauskas paantrina, kad gyvulininkystės parodos Lietuvoje neturi ilgamečių tradicijų, tačiau ilgainiui jos turi atsirasti ir ūkininkai norės parodose pristatyti veisiamus gyvūnus, jų palikuonis. Dalyvavimas parodose ūkiui prideda papildomą vertę, kuri atsiperka parduodant gyvūnus veislei ar pristatant savo gaminius, jei ūkis verčiasi tiesioginiais pardavimais. Tikimasi, kad šios parodos metu bus galima parodoje pristatyti limuzinų ir aubrakų veislių nujunkytas telyčaites bei buliukus, siekiant parodyti, kad teisingai pasirinkti mėsiniai veisliniai galvijai net ir sausros metu, trūkstant pašarų gali duoti gerus priesvorio rezultatus.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė teigia, kad centras ūkininkams teikia mėsinių galvijų ir avių mėsinių savybių įvertinimo, raumenų skenavimo, svėrimo ir kitas paslaugas, kurios yra labai svarbios ūkinių gyvūnų veislininkystei, taip pat veislinių ūkinių gyvūnų augintojams didinant ūkinių gyvūnų veislinę vertę ir produktyvumą, veisiant gyvūnus, mažiau teršiančius aplinką. Centre atliekama ir eilė genetinių tyrimų: galvijų, arklių, avių bei šunų kilmės patikslinimas pagal DNR, ekonomiškai naudingų genų, avių skrepi ligos rezistentiškumo nustatymas. Parodos metu centro atstovai ne tik skaitys pranešimus, bet ir praktiškai pademonstruos, kaip atliekamas galvijo ilgiausiojo nugaros raumens skenavimas.

VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro paslaugomis naudojasi ir Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai: pasitikrina avienos kokybę, o atlikę veislinių avių kraujo tyrimus sužino, kiek individas yra atsparus pavojingai avių ligai skrepi, ir tai augintojams taip pat padeda tikslingai vykdyti selekcinę atranką.

Asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė vardija, kad šiųmetėje parodoje, vyksiančioje VDU ŽŪA, lankytojai išvys Lietuvos juodgalves, sufolkus,  Ile de France, tekselius, išskirtinės išvaizdos Kerry Hill, saugomas Lietuvos vietines šiurkščiavilnes, taip pat pienines ostfryzų veislės avis bei nereiklią skudų veislę. „Lietuvoje avių veislininkystės entuziastų nėra itin daug, vis dėlto jų naujų atsiranda kasmet, ir selekcinė veikla juda į priekį, avininkystės perspektyvos gerėja. Tačiau avininkystės versle reikia ne vien  entuziazmo, bet ir specifinių žinių, kurių suteikia dalyvavimas Lietuvos avių augintojų asociacijos veikloje bei specializuotuose renginiuose“, – teigia G. Kisielienė.

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė tvirtina, kad šiųmetėje gyvulininkystės parodoje lankytojai būtinai išvys Anglo-Nubian veislės ožkas – tarp augintojų mėgėjų ypač populiarėjančias išraiškingos išvaizdos nulėpauses.

„Ūkiuose, kurie vysto  sūrių gamybos verslą, mūsų šalyje dažniausiai laikomos zaaneno ir čekų baltųjų veislių ožkos. Lankytojams turime  akcentuoti, kad visi parodoje  demonstruojami gyvuliai yra grynaveisliai, o išvedant ir gerinant veislę selekcininkai nuosekliai dirba ne vieną dešimtmetį. Gera elitinė ožka šiuo metu duoda 5-6 l pieno per dieną. Anksčiau ožkos pieno riebumas siekė per 8 proc., o dabar yra vidutiniškai 3,4 proc. riebumo ir prilygsta karvės pieno riebumui. Būtent riebalai ožkos pienui anksčiau ir suteikdavo ne visiems priimtiną poskonį“, – pasakoja D. Ėmužytė.

Kelių veislių ir tipų pieninius galvijus – telyčaites ir veršingas telyčias – parodos metu pristatys kelios augintojų asociacijos. Demonstruojami  eksponatai lankytojams atskleis, kokius produktyvumo ir eksterjero standartus privalo atitikti moderniuose, automatizuotuose ir robotizuotuose pieno ūkiuose laikomi gyvuliai. 

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pasakoja, kad už produktyvias karves holšteines, kokias pamatys parodos lankytojai ir kokias šiandien melžia bene visos Europos ūkininkai, tenka dėkoti JAV ir Kanados selekcininkams. Mat kartu su emigrantais olandais ir vokiečiais už Atlanto kadaise iškeliavo ir europietiškos karvės. Tačiau jos netiko laikyti besikuriančiose pramoninėse fermose. Todėl Šiaurės Amerikos selekcininkai atliko didžiulį darbą, siekdami didelių primilžių ir keisdami gyvulių išvaizdą – karvės tešmuo turėjo būti patogus naudoti melžimo aparatą. Dar po kelių dešimtmečių holšteinės vėl buvo pargabentos į Europą vietinių karvių bandoms  gerinti.

Pasak E. Gedgaudo, šiuo metu Lietuvoje laikomų holšteinų augintojų veislininkystės darbo rezultatus patvirtina efektyvi pašarų konversija ir proporcingai galvijo kūno masei dideli produkcijos kiekiai.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius pastebi, kad parodoje eksponuojami aukštos genetinės vertės gyvuliai gerai atspindi mokslo inovacijų įtaką veislininkystės veiklai. Viena tokių inovacijų – galvijų genomo tyrimas. Šis nepigus, bet efektyvus,  užsienio laboratorijose atliekamas tyrimas leidžia nustatyti, kokias tėvų savybes paveldėjo veislinis jauniklis ir kiek šios savybės atitinka veisėjo lūkesčius, pavyzdžiui, kokį laktozės kiekį būsimame savo piene telyčaitė yra paveldėjusi iš savo tėvo. Tuo metu, kai ūkininkai diskutuos apie specifinius veislininkystės niuansus, visus renginio lankytojus V. Urbanavičius ragina nepraleisti progos dalyvauti Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos rengiamoje edukacijoje, kurioje patyrusi Lietuvos sūrininkė iš Kernavės Lina Urlikienė mokys sūrių gamybos meno.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas pasakoja, kad parodos metu bus pristatomi žalieji ir žalmargiai galvijai, kurie, dažniausiai laikomi stambiuose ūkiuose. Pasak J. Darbuto, geram šeimininkui šiandien nepakanka gyvulį tik paglostyti – produkcijos kiekį lemia gyvulio genetika, sveikatingumas ir gerai subalansuoti pašarai.

„Galvijininkystėje greitų rezultatų nebūna. Nuo tėvų suporavimo iki pirmaveršės karvės produkcijos gavimo praeina 3,5 m. Todėl mokytis tikslinga ne iš savų klaidų, o iš mokslo pasiekimais besinaudojančių veisėjų darbo rezultatų“, – įsitikinęs Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos vadovas.

Vieną spalvingiausių ekspozicijų VDU ŽŪA vyksiančiai specializuotai gyvulininkystės parodai rengia triušių augintojus vienijančios organizacijos. Žiūrovai išvys belgų milžinus, prancūzų avinus, Vokietijos dėmėtuosius, šinšilas – iš viso kelių dešimčių įvairių veislių triušius. Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Eduardas Kubilius ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos pirmininkas Artūras Stimbirys teigia, kad šių gyvūnų veisimu užsiimantys entuziastai šiandien tikrai turi ką parodyti, nes dedamos didelės pastangos išlaikyti aukštą veislininkystės lygį – veislės, už kurias yra atsakingos asociacija ir draugija, nuosekliai gerinamos. Šios parodos metu taip pat dirbs nepriklausomi tarptautiniai ekspertai bei vyks gyvūnų veislinės vertės vertinimas. Paroda, pašnekovų nuomone, yra efektyvus būdas augintojams įgyti naujų žinių, pasidalyti praktine patirtimi bei propaguoti triušininkystę, nes triušiena rinkoje savo nišą turi ir turės ateityje – šio dietinio produkto ieško kūdikius auginančios šeimos, viešųjų konkursų būdu perka šalies gydymo įstaigos. Tačiau triušininkystės propaguotojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos  profesorius dr. A. Stimbirys  teigia su nerimu vertinantis Europoje kylančią idėją uždrausti triušius laikytis narveliuose. Profesoriaus įsitikinimu, žemę rausiantys gyvūnai, laikomi laisvai, ištrūks ir padarys ne mažiau žalos, kiek jų gentainiai yra padarę Australijoje.

Lankytojų akį parodoje trauks taip pat spalvinga Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos ekspozicija.

„Namų ūkyje laikomi veisliniai naminiai paukščiai yra tas natūralaus  tvarumo pavyzdys, apie kurio būtinybę girdime kalbant nuolat. Lietuvoje praktiškai kiekvienas galime  auginti paukščius ir mėgautis sveikais, ekologiškais kiaušiniais, nors pastaruoju metu ši tradicija, deja, primiršta net kaimuose. Paukščių veislių įvairovė yra stulbinanti: tai vištos, atrodančios  tarsi plunksnų kamuoliukai, ar pasipuošusios plunksnų karūnomis ant galvų, tai klegančios Lietuvos vištinės ir gigantiškos Tulūzos žąsys, invazinių šliužų naikintojos antys Indijos Bėgikės, lietuviškų veislių balandžiai ir įvairūs kiti draugijos narių veisiami paukščiai. Parodoje juos bus galima ir pamatyti, ir iš pačių augintojų sužinoti konkrečios veislės ypatybes ir auginimo specifiką“, – nepraleisti progos apsilankyti VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje gyvulininkystės parodoje ragina L. Petraška.

Be abejo, viso šalies veislininkystė paveikslo parodos lankytojai neišvystų be senųjų lietuviškų veislių gyvulių ir paukščių, kurių genetinį fondą padeda saugoti valstybė.

LSMU Gyvulininkystės institutas ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, jos vadovės Rūtos Šveistienės teigimu, parodose tradiciškai pristato Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše esančius gyvūnus: vištines žąsis, šiurkščiavilnes avis, baltnugarius ir šėmuosius galvijus. O UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Andrius Bielinis patikina, kad VDU ŽŪA vyksiančioje specializuotoje parodoje bus Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, poni veislės žirgų – šiuo metu gausioje bandoje vyksta būsimų eksponatų atranka – žirgai turi būti ne tik išskirtinai dailūs, bet ir ramaus charakterio, kad jais galėtų pasidžiaugti ir suaugę, ir maži  lankytojai.

Už parodos organizavimą atsakingo VDU ŽŪA padalinio – Verslo ir socialinės partnerystės centro – direktorė Rita Petlickaitė pasidžiaugė, kad Universitete tęsiama tradicija organizuoti gyvulininkystės parodas. Šiemet parodos gyvūnų ekspozicija bus išskirtinai didelė ir užims du stacionarius bei vieną laikiną parodų paviljonus. Parodoje laukiami ne tik glaudžiai susiję su gyvulininkystės sektoriumi, bet ir norintys tiesiog gerai praleisti laiką. Visas tris parodos dienas vyks edukacinės programos, skirtos įvairių amžiaus grupių lankytojams, veiks amatų ir sodinukų mugė, bus galima įsigyti maisto produktų. Renginio lankymas yra nemokamas.

Parodai atsakingai ruošiasi ir įmonės, kurios turi ką pasiūlyti gyvulininkystės sektoriui. Registracija į parodą dar vykdoma, tad norintys prisistatyti renginyje kviečiami suskubti.  

Visą naujausią informaciją apie renginį rasti ir į parodą užsiregistruoti galima interneto svetainėje expoacademia.lt.

Parodos organizatoriai

Apie mus rašo: Kauno diena 2022-09-22

Šiandien Akademijoje prasidedanti paroda „Inno panorama 2022“ atgaivino kiek primirštą tradiciją rengti gyvulininkystės parodas. Čia bus kur paganyti akis: į Akademiją iš visos Lietuvos jau atkeliavo veislinių paukščių ir galvijų, smagurius vilios jautienos patiekalų degustacijos, vyks diskusijos.

Dėmesio centre – tvarumas

VDU Žemės ūkio akademijos universitetinis miestelis šurmuliuos tris dienas – iki rugsėjo 24 d. Ketvirtą kartą rengiamos „Inno panoramos“ pagrindinė tema šiemet – tvarumas, ekologija. Vyks diskusijos apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos ateitį. Į parodos ekspozicijas jau suvežta žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei. Čia bus demonstruojami ekologiški maisto produktai, vyks ekologiškų ir palankių sveikatai produktų degustacijos. Prasideda ir tradicinė daug sodo mylėtojų į Akademiją pritraukianti sodinukų mugė.

Svarbi „Inno panoramos“ dalis šiemet – veislinių ūkinių gyvūnų paroda, rengiama po kelerių metų pertraukos. Tris dienas bus galima grožėtis veisliniais paukščiais, triušiais, avimis, ponių klasės žirgais, mėsiniais galvijais. Paukštininkai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Bus ir retų vištų veislių, tarp jų – vienos didžiausių ir elegantiškiausių karališkosios Bramos vištų veislės atstovių. Gagens ir vienintelės Lietuvoje išlikusios žąsų veislės atstovės – Lietuvos vištinės žąsys. Voljeruose tipens kiemo sanitarės Indijos bėgikės (greitosios antys), didelės Tulūzų  žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Atkeliauja ne dėl grožio

„Parodoje išvysime ir veislinių triušių – belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kitų veislių pilkųjų, arba mėlynųjų, triušių. Daug dėmesio skiriama avims – bus galima išvysti devynių veislių atstovių, tarp jų – juodomis dėmėmis ant baltos vilnos išsiskiriančias Kerry Hill veislės avis. Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė“, – intrigavo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė Rima Pranaitienė.

Vis dėlto daugiausia bus eksponuojama veislinių mėsinių galvijų.

„Šie galvijai traukia akį – jie įdomūs pažiūrėti, neįprasti. Juk kai kurių veislių buliai užauga didžiuliai – iki 1,5 t. Vienų veislių atstovai – dideliais ragais, kitų – beragiai, gauruoti – tikrai įspūdingos išvaizdos“, – užsiminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Vis dėlto, pasak jos, veisliniai gyvūnai į parodą atkeliauja, visų pirma, ne dėl grožio. „Tokios parodos labai naudingos pradedantiems ūkininkauti – čia jie gali apžiūrėti skirtingų veislių galvijus, daugiau sužinoti apie jų savybes ir apsispręsti, ką auginti. Juk visi galvijai turi savo paskirtį. Vienos veislės labiau tinka, jei ūkininkas galvijus augina tam, kad parduotų daugiau mėsos, o kitos – kad nuganytų pievas. Vienos labiau tinka, jei galvijai laikomi lauke, kitos – po stogu.“

Vaišins jautienos sultiniu

Parodoje vyks ir patiekalų iš vienos maistingiausios mėsos – jautienos – degustacijos.

„Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Parodos lankytojus vaišinsime jautienos sultiniu su kibinukais. Šis sultinys stiprina imunitetą, padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant vėžiu – tai patvirtinta mitybos specialistų“, – pasakojo V.Živatkauskienė.

Gyvulininkystės parodoje netrūks diskusijų. Šiandien po 14 val. vyksiančio mėsinių galvijų veislių pristatymo plačiajai visuomenei skirtoje diskusijoje bus aptarta jautienos nauda. Bus kalbama ir apie tai, kaip šią mėsą gaminti, kad ji išsaugotų gerąsias savybes.

Į šeštadienį 11 val. vyksiančią diskusiją „Mėsinės galvijininkystės vaidmuo (ekonominis, ekologinis, socialinis požiūriai)“ kviečiami mėsinių galvijų augintojai, kiti žemės ūkio sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas šioje diskusijoje tikisi aptarti opiausias ūkininkams kylančias problemas.

„Daugelį metų už įsigytus gyvulius ūkininkams buvo mokama 30 proc. parama: už telyčaitę – iki 1 tūkst. eurų, veislinį bulių – iki 1,3 tūkst. eurų. Nuo kitų metų mes šios paramos nebetenkame. Kita problema, egzistavusi ir iki šiol, – kad ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkiuose vertinami neteisingai. Pirkdami užsienyje, už veislinį mėsinį galviją mokame po 2–3 tūkst. eurų, o Lietuvoje jų vertė oficialiosios statistikos lentelėse – vos šiek tiek per 300 eurų. Tai svarbu ūkininkams siekiant gauti ES paramą – mes negalime konkuruoti su pieninių galvijų augintojais. Jiems sąlygos gauti ES paramą yra geresnės“, – opias problemas kelia V.Barkauskas.

Kaip ženklinti mėsą?

Diskusijoje ruošiamasi aptarti ir mėsos ženklinimą Lietuvoje. Neabejojama, kad pirkėjams labai praverstų, jei mėsa būtų išsamiai ženklinama.

„Pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. Turėtų būti žymima, koks ūkininkas užaugino gyvulį ir kokia tai mėsa – kokio amžiaus karvės ar buliaus. Deja, Lietuvoje paskerstų karvių mėsa tampa jautiena. Pirkėjas turėtų žinoti, ar jis valgys mėsinės, ar pieninės karvės mėsą, kas tos karvės augintojas“, – įsitikinęs V.Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojų teigimu, nurodant galvijo veislę, pirkėjas žinotų, kokio maistingumo mėsą perka. Mat kai kurių veislių jautiena turi mažiau riebalų ir blogojo cholesterolio.

Kita galvijų augintojų įvardijama problema – Lietuvoje nėra mobiliųjų skerdyklų. „Dabar gyvuliai skersti vežami į mėsos perdirbimo įmonę. Vežamas gyvulys stresuoja, dėl to jo mėsa praranda didžiausią vertę. Pažiūrėkime, kaip žydai skerdžia: jie to gyvulio niekur neveža, prieš skersdami nuramina, kad nestresuotų. Norėdami turėti tikrai aukštos kokybės mėsos, turėtume naudotis mobiliomis skerdyklomis, kad gyvuliai būtų skerdžiami neišvežant iš ūkio“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Tiek gyvulininkystės parodoje, tiek kitose „Inno panorama 2022“ diskusijose nebus išvengta Žaliojo kurso temos, šios krypties reikalavimų daugiau žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai.

„Daugelis galvijus auginančių ūkininkų, net ir neįregistravę ekologinių ūkių, mineralinių trąšų nenaudoja – tręšia mėšlu. Bet jei reikalavimai ekologiniams ūkiams liks tokie aukšti kaip dabar, vargu ar daug naujų ūkių taps ekologiniai“, – abejojo V.Barkauskas.

Akademijoje bus demonstruojama ir gyvulininkystės ūkiams skirtos technikos, įrangos: šienapjovių, mėšlo kratytuvų, pašarų maišytuvų-dalytuvų, krautuvų ir kt.

„Tikimės, kad paroda bus naudinga gyvulininkystės specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, įmonėms, tiekiančioms produktus gyvulininkystei, paukštininkystei, patiems gyvulių augintojams ir, žinoma, miesto ir rajono gyventojams, norintiems visa tai pamatyti“, – užsiminė R.Pranaitienė.

Skaitykite daugiau: Kauno diena 2022-09-22

Delfi 2022 m. rugsėjo 15 d.

Rugsėjo 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bus surengtos dvi parodos, apjungiančios ekologijos ir tvarumo temas žemės ūkio bei gyvulininkystės sektoriuose. Parodos lankytojai jau dabar gali registruotis ir į nemokamą konferenciją, kurioje laukia įdomios diskusijos apie ekologinės gamybos ateitį.

Paroda ir konferencija kviečia tvarumo kryptimi

Ketvirtąjį kartą rengiama paroda „Inno panorama“ šiais metais sieks pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatins žmones gyventi tausojant aplinką. Parodos metu lankytojai turės galimybę susipažinti su geresnę gyvenimo kokybę kuriančiais produktais, parodos dalyviai jiems pristatys atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip teigia renginio organizatoriai, šiais metais parodoje vystomą ekologijos ir tvarumo temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir iš jų kylantys nauji reikalavimai, bet ir stiprėjantis visuomenės suvokimas, kad pokyčiai yra būtini.

Parodos metu, rugsėjo 22–23 dienomis pirmą kartą bus organizuojama ir produkcijos augintojams, perdirbėjams bei vartotojams skirta tarptautinė konferencija „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Konferencijos metu įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio. Dvi dienas trunkanti konferencija bus išskaidyta į 4 sesijas.

Rugsėjo 22 dieną dalyvių laukia dvi sesijos – „Ekologinės politikos link“ ir „Ekologinės gamybos ir perdirbimo link“. Sesijų metu lankytojai daugiau sužinos apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jos ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste, taip pat turės galimybę išgirsti verslo sėkmės istorijas bei daugiau sužinoti apie ekologiškos produkcijos pardavimų didinimo galimybes.

Rugsėjo 23 dieną taip pat bus surengtos dvi ekologijos ir tvarumo temai skirtos sesijos. Sesija „Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos“ bus skirta Lietuvoje neseniai startavusiam ekologiškam viešajam maitinimui. Savo srities profesionalai dalinsis patirtimi ir mintimis apie tai, kokių neišnaudotų galimybių turime ir kaip integruoti ekologišką maistą į viešojo maitinimo sektorių. Paskutinėje sesijoje „Ekologijos mokslo ir praktikos link“ specialistai kalbės apie naujausias technologijas, mokslo tyrimus ir perspektyvas.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia.

Gyvulininkystės paroda 2022

Besiverčiantys ar besidomintys gyvulininkyste, rugsėjo 22–24 dienomis kviečiami apsilankyti gyvulininkystės parodoje. Čia skirtingi gamintojai supažindins su savo gaminama produkcija, didelis dėmesys bus skiriamas veislinių gyvūnų pristatymui, jų išskirtinių savybių demonstravimui.

Šiais metais rengiamoje parodoje lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių. Susirinkusieji turės galimybę sudalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijoje, tad įdomu ir naudinga bus ne tik gyvulių augintojams, bet ir miesto gyventojams.

https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/naujienos/zemes-ukio-ir-gyvulininkystes-ateitis-lietuvoje-rugsejo-2224-dienomis-kviecia-i-dvi-isskirtines-parodas-pakauneje.d?id=91239045

Nelengvi 2021-ieji metai pasibaigė ir žvilgsnis krypsta į 2022-uosius. Sakydami nelengvi turime mintyje ilgą neapibrėžtumo ir nežinios laikotarpį, kai atrodo niekaip nesibaigianti pandemija aukštyn kojomis apvertė visų planus ir daug ką privertė išmokti daryti kitaip. Tikime, kad didžiausi sunkumai jau praeityje ir ateinančiais metais sugrįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Tad ko tikėtis iš VDU ŽŪA parodų organizatorių 2022 metais?

Didžiausias kitų metų renginys – tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ vyks kovo 31 – balandžio 2 dienomis. Šios parodos nebuvo galimybės suorganizuoti 2020 m., 2021 m. ji įvyko nepaisant įvairių suvaržymų, nors ir mažesnė nei įprastai. Tad dalis įmonių 2022 m. „Ką pasėsi... “ prisistatys net po 3 metų pertraukos. Parodyti ir pamatyti tikrai bus ką, o dirbantiems agrosektoriuje atnaujinti kontaktus ir užmegzti naujus tai pati geriausia proga.

Dar viena paroda VDU Žemės ūkio akademijoje vyks rugsėjo 22–24 dienomis. Renginio pagrindinė tema – ekologija ir tvarumas žemės ūkio ir maisto sektoriuose. Temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir su tuo ateinantys nauji reikalavimai, bet ir įmonių, organizacijų bei paskirų piliečių stiprėjantis suvokimas, kad neišvengiamai turime keistis, kartu ieškoti geriausių sprendimų, jei norime išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių. Planuojama, kad parodos metu vyks šiems klausimams aptarti skirta tarptautinė konferencija.

Suklusti turėtų visi, susiję su pluoštinių kanapių verslu. Lapkričio 11–12 dienomis Žemės ūkio akademijoje vyks kanapių verslo paroda „Cannabis Hub.LT 2022“. Joje bus demonstruojama ne tik specializuota pluoštinių kanapių auginimui, nuėmimui ir perdirbimui reikalinga technika, bet ir sėklos, trąšos, kanapių produktai, bus pristatomos konsultavimo paslaugos. Renginys organizuojamas kartu su Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA).

Tai tik dalis renginių, kuriuos kitiems metams yra suplanavęs VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Turime ir daugiau sumanymų, kurių dar neatskleisime, tačiau būtinai paviešinsime, kai tik taps aiškios pagrindinės detalės.

Tad nepamirškite lankytis interneto svetainėje expoacademia.lt ir mūsų Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/Expoacademia/), kad visas naujienas sužinotumėte pirmieji.