Baigėsi paroda „Inno panorama 2021“. Lankant parodos eksponatus, įsiklausius į dalyvių mintis ir įžvalgas, apibendrinant galima sakyti, kad neatsiliekame nuo pasaulio žemės ūkio tendencijų. Žemdirbių organizacijų nuomone, dėl didėjančios maisto gamybos ir vartojimo poreikio pasaulinė maisto produktų pasiūla yra didžiausia, o prekių kainos – žemiausios, galimi svyravimai, bet tikėtina, kad jie nebus esminiai, tačiau šiuolaikinis žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė bet kuriuo metu gali atsidurti kryžkelėje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ūkininkams ir agronomams labiau nei bet kada anksčiau reikia gerinti išteklių valdymą reaguojant į griežtėjančius biudžetus, o judėjimas „nuo lauko iki stalo“ skatina kreipti didesnį dėmesį į produktų atsekamumą, nes vartotojai vis labiau domisi perkamų prekių kilme ir auginimo sąlygomis.

Šiemet ypač išryškėjo klimato pokyčių sukeltos problemos, mokslininkai teigia, kad ir ateityje žemės ūkio pramonei nebus lengviau apsaugoti tiekimo grandines. Sparčiai besikeičiančios aplinkos sąlygos dar labiau apsunkina iššūkius, o naujausi skaičiai rodo, kad bendras klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui iki 2050 m. gali siekti net 16 %. Mokslininkų nuomone, visuomenės ir planetos išlikimas bus prioritetas, dėl to sustiprintos tvarumo priemonės galėtų suteikti papildomos ekonominės naudos, nes žemės ūkio specialistai veiksmingiau sutelktų savo žinias ir pastangas.

Konferencijos metu pranešėjai kalbėjo apie įvairius projektus ir jų panaudojimo galimybes. Klausytojai susidarė įspūdį, kad didžioji dalis investicijų skiriama naujų technologijų kūrėjams, o prioritetai panašūs kaip ir anksčiau – išteklių, ypač žemės ir vandens, naudojimo naujovėms, siekiant padidinti efektyvumą ir pelną. Pranešėjai išskyrė keletą technologinių sprendimų, padedančių palaikyti tvarų žemės ūkį ir maisto gamybą. 

Parodos dalyviai kaip susitarę teigė, kad svarbiausias tradicinių žemės ūkio modelių veiksnys, lemiantis rekomenduojamų technologijų efektyvumą, yra dirvožemis. UAB „Dotnuva Baltic“ specialistai demonstravo ne tik techniką, padedančią išsaugoti dirvožemį, bet pristatė ir naują ūkio valdymo programą, pvz., specialiu matuokliu išmatuojamas ne tik dirvožemio kietis, bet ir kiti rodikliai, kurie perduodami tiesiogiai į ūkio valdymo programą. Įmonė taip pat pristatė išmanųjį drenažą, kuriuo domėjosi parodoje apsilankę ūkininkai.

Be abejo, norint įsivaizduoti dirvožemio potencialo pokyčius ateityje, reikia remtis esamais duomenimis, atvaizduojant juos žemėlapiuose, kad būtų galima vaizdžiai ir įtikinamai pristatyti ūkio ar netgi rajono dirvožemio istoriją. Įmonės, atliekančios dirvožemio tyrimų paslaugas, teigė, kad rengiant tokius planus turėtų bendradarbiauti kelios institucijos, iš jų ir Vyriausybė bei mokslo įstaigos. Inovatyvios dirvožemio skaitmeninio kartografavimo idėjos yra savotiškas raktas planuojant stabilų žemės ūkio technologijų vystymą ir racionaliai valdant gamtos išteklius. 

Parodos lankytojai pastebėjo, kad dalyvauja daug įmonių, pristatančių bepiločius orlaivius arba paprastai sakant – dronus. Dar neseniai dronai asocijavosi su karyba, žvalgyba ar picų pristatymo reklama, tačiau dabar tampa neatsiejama žemės ūkio dalimi. Jie padeda žemdirbiams ne tik įvertinti pasėlių būklę (fotosintezės intensyvumas, kenkėjų ir augalų ligų, piktžolių paplitimas ir t. t.), bet tiksli skrydžių planavimo programinė įranga leidžia įgyvendinti trąšų, augalų apsaugos priemonių panaudojimo strategiją. Ūkininkų nuotaikos ir požiūris į naujoves leidžia manyti, kad bepilotės technologijos artimiausiu metu padės padidinti produkcijos gamybos konkurencingumą ir užtikrinti maisto saugą.

Besidomintiems šiomis technologijomis parodoje specialistai patarė, kokius dronus geriau pasirinkti pagal ūkio specifiką ir poreikius. Tarkim., norint skraidyti virš didelių laukų skenuojant pasėlių būklę specialiomis kameromis būtinas skrydžio efektyvumas ir skrydžiai vyks didesniais nuotoliais, dėl to reikėtų rinktis fiksuoto sparno orlaivius. Jei reikės skraidyti mažesniuose, sudėtingesnės konfigūracijos plotuose, vyraujant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, specialistai patarė rinktis daugiavariklius dronus, nes juos lengviau valdyti, jie manevringesni ir universalesni.

Parodos lankytojų nuomone, tokie renginiai labai naudingi, nes gauni objektyvią specialistų informaciją, gali pasitarti su mokslininkais, suburtais į vieną vietą, kaip nepasiklysti pastaruoju metu siūlomos technikos gausoje, kad įsigytas daiktas nevirstų tik eiliniu pirkiniu, o prisidėtų prie ūkio efektyvumo didinimo. 

Rugsėjo pabaigoje vyks paroda „Ką pasėsi...“. Sunku įsivaizduoti geresnę vietą, kurt iek daug koncentruotos informacijos. Naujovės ir žinios leidžia išvengti klaidų, žemės ūkio gamyba pasidaro mažiau priklausoma nuo nepalankių aplinkos veiksnių, o ūkiai tampa mažiau pažeidžiami.