___ Svarbiausiose agrosektoriaus parodose – ypatingas dėmesys inovacijoms ___


Po beveik du metus trukusios pertraukos pamažu susitikimai sugrįžta. Šįmet gyvai vyksta ir „Inno panorama“ bei „Ką pasėsi...“  – didžiausios agrosektoriaus parodos Baltijos šalyse, kurias organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras. Jos kasmet sulaukia didelio susidomėjimo iš įvairių verslo sričių atstovų.

Precedento neturintys 2020 metai atnešė didelių pokyčių ir parodų organizatoriams, iššūkių kyla ir dabar. Visgi, anot parodų „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ organizatorių, nuotaikos – optimistiškos.

„Turės praeiti laiko, kol vėl parodos bus tokios pat, prie kokių esame įpratę. Mums, kaip organizatoriams, didžiausias rūpesti yra užtikrinti visų atvyksiančių saugumą. Tačiau džiaugiamės, kad po priverstinio išsiskyrimo su dalyviais ir lankytojais galėsime susitikti gyvai – juk vienas esminių parodos tikslų ir yra pasimatyti akis į akį su partneriais, kolegomis“, — artėjant renginių sezonui kalbėjo Rima Pranaitienė, parodų skyriaus vadovė.

Šios dvi parodos laikomos svarbiausiais šalies renginiais, kuriuose susitinka agroverslo ir su  juo susijusių sričių atstovai. Nors skirtos konkrečiai tikslinei auditorijai, jos pritraukia lankytojų iš įvairių sektorių. Juolab kad abiejose parodose kalbama apie karščiausias naujoves, pristatomi pažangiausi sprendimai, technika, technologinės ir socialinės inovacijos, aktualios ne tik su žemės ūkiu susijusioms bendrovėms.

Paroda „Ką pasėsi...“ šįmet bus jubiliejinė – 25-oji. Pasak R. Pranaitienės, tikėtina, išskirtinumu ji pasižymės ir dėl pristatomų produktų įvairovės, nes po pernai neįvykusios parodos įmonės tikrai turi ką pademonstruoti. O ir renginio laikas netradicinis: „Ką pasėsi... 2021“ vyks rugsėjo 23-25 d.

Inovacijų gausa vienoje vietoje
Akademijos organizuojamose parodose ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms, kurių pastaruoju metu diegiama itin daug. Naujovės iš esmės keičia žemės ir miškų ūkio, akvakultūros, žemėtvarkos, maisto ir kitus sektorius. Žemės ūkis tapo intelektualiu verslu, kurį šiandienos ūkininkai valdo naudodamiesi naujausiais moksliniais sprendimais ir pažangia technika.

Ekspertai pažymi, kad tai – be galo kompleksinis sektorius, kuriame ryškus tarpdiscipliniškumas, neišvengiamos IT technologijos, kurios nuolat vystomos. Dėl šios sparčios transformacijos agrosektorius šiandien pritraukia specialistus, kurių kompetencijos iš pirmo žvilgsnio neturi su juo nieko bendra. Tokia įvairove ir ryškia orientacija į IT technologijas pasižymi ir abi svarbiausios agrosektoriaus parodos.

„Žemės ūkyje sutelktos praktiškai visos įmanomos inovacijos, nes tai – be galo reikšmingas sektorius, kuriame gyvybiškai svarbu, bet kartu ir sudėtinga, tiksliai prognozuoti, – teigia VDU mokslininkas, inovacijų ekspertas Vytautas Liakas. – IT sprendimai sudaro didžiąją inovacijų dalį: augalų produktyvumo, meteorologinių reiškinių ir kiti prognozavimo modeliai, duomenų rinkimas ir jų analizė, dirbtinis intelektas, jau netolimoje ateityje padėsiantis agronomams priimti sprendimus. Apie agrodronus, kurie įgalina taškinį pasėlių purškimą, ir palydovines pasėlių vertinimo galimybes jau net nekalbu, tai praktiškai yra šiandieninio ūkio kasdienybė. Dar viena sritis – biologiniai preparatai, kurie, nors ir nėra naujiena, bet  visame pasaulyje vėl labai populiarėja, nes Europos žaliojo kurso kontekste tai – vienas racionaliausių sprendimų.“

Aktualiausioms naujovėms pristatyti nuo 2019 m. rengiama atskira specializuota paroda – „Inno panorama.“ Praėjusiais metais surinkusi gausią auditoriją virtualioje erdvėje, šįmet ji vėl vyko gyvai, tačiau dalyvaujančios įmonės prisistatė ir įprastoje, ir virtualioje aplinkoje (www.expoacademia.lt). Rugpjūčio 26-28 d. vykusiame renginyje ypatingas dėmesys buvo skiriamas skaitmeninėms technologijoms žemės ir miškų ūkyje, vyko bepiločių orlaivių pasirodymai bei varžybos, buvo kalbama apie dronų galimybes ir jų naudojimo taisykles.

„Stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, optimizuojant ūkių veiklos sąnaudas, mažinant mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių panaudojimą, didinant darbo našumą, o tuo pačiu siekti Europos žaliojo kurso tikslų – atrodo sudėtingas ir prieštaringas tikslas, tačiau būtent skaitmeninės technologijos gali ir turi tapti tuo sprendimu, galinčiu padėti Lietuvos žemės ir maisto ūkiui įveikti naujo laikotarpio iššūkius“, – įsitikinęs ir Šarūnas Celiešius, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) direktorius.

Parodoje „Inno panorama 2021“ „Litfood“ pristatė vieną iš sparčiausiai besivystančių inovacijų – bepiločius orlaivius (dronus.)

„Dronai vis dažniau pasitelkiami žemės, miškų ūkyje bei aplinkosaugos srityse. Jie įdomūs tiek savo naujausiais inžineriniais sprendimais, tiek ir jų surenkamų duomenų panaudojimo galimybėmis. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai. Parodos metu demonstravome, kaip galima panaudoti dronus: nuo pasėlio žalų vertinimo, jų pritaikymo meteorologinių reiškinių stebėsenai ar vandens ekosistemos tyrimų rezultatų pristatymo, iki įvairių matavimų atlikimo, augalų gyvybingumo nustatymo, gyvūnų inventorizacijos bei paieškos, paukščių baidymo ir kt. funkcijų“, – pasakoja Š. Celiešius. Kartu jis pabrėžia, kad svarbu kalbėti ne tik apie įvairių procesų skaitmenizavimą, bet ir tai, ko dirbtinio intelekto technologijos vis dėlto pakeisti negali.

Naujausi dronai-robotai buvo pristatomi ir VDU ŽŪA stende. Juos kartu su universiteto profesoriais pristatė jaunas akademijos magistrantas, Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijas pasirinkęs po baigtų aviacijos mokslų ir magistriniame darbe analizuojantis bepiločių skraidyklių panaudojimo agrosektoriuje savybes. Tai – pirmieji tokie dronai Baltijos šalyse, pristatomi universiteto partnerių UAB „Agrodronas“, juos testuoja ir tyrimus atlieka akademijos mokslininkai.

Plačiai pritaikomi sprendimai

 „Pažanga neatsiejama nuo edukacijos, o parodų metų kaip tik ir turime progą pristatyti inovatyvius produktus ir technologijas, paaiškinti ūkiams jų naudą“, – teigia parodų  „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ pagrindinės rėmėjos, UAB „Dotnuva Baltic“, vykdantysis direktorius Dangis Valaitis. Bendrovė pagrindinėse žemės ūkio parodose Kaune dalyvauja nuo pat jų atsiradimo ir pastebi, kaip agrosektorius kasmet keičiasi. Vienos pirmaujančių agrosektoriaus įmonių vadovas įsitikinęs, kad didžiulį vaidmenį rinkos pokytyje suvaidino verslo ir VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas – mecenatystės projektai, jaunų specialistų rengimas, moksliniai tyrimai ir, žinoma, parodos.

Pasak D. Valaičio, žemės ūkyje ryškiausius pokyčius lemia kelios tendencijos: globalizacija ir ūkių stambėjimas, tvarumo paieškos bei duomenų panaudojimas siekiant efektyvaus ūkio valdymo. Lietuvos ūkiai jau dabar konkuruoja ne tik savo šalyje, bet ir pasaulinėje rinkoje, nes didesni ūkiai dirba efektyviau, našiau, rentabiliau. Tvaraus žemės ūkio kelias pirmiausia siejamas su tiksliąja žemdirbyste, taip pat tiesioginės sėjos technologija, kuri mažina dirvožemio eroziją, išsaugo biologinę įvairovę ir didina humuso kiekį.

Parodose „Dotnuva Baltic“ pristato esminius sprendimus pažangiam ūkiui, padedančius siekti tvarumo, taupyti ir automatizuoti procesus ir efektyviai išnaudoti ūkyje gaunamą informaciją. Case IH sistema „Telematics“, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą ir laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypius, išmaniosios žemdirbystės sistema „Geoface“, padedanti stebe?ti pase?liu? bu?sena? neis?einant is? namu? ar reguliuojamo drenažo sistema „EkoDrena“ – tik dalis išmanių sprendimų, su kuriais supažindina bendrovė.

Parodose pristatomos naujovės, technologiniai sprendimai aktualūs ne tik žemės ūkio, bet ir kitų sričių atstovams. Pavyzdžiui, dronai naudojami ir kelių, tiltų, drenažų, sklypų planavimo srityse, ypač populiarėja miškininkystėje. Statistika rodo, kad šiais metais apie pusę parodos „Inno panorama 2021“ dalyvių – įmonės ir organizacijos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkiu.

Edukacija, dalijimasis patirtimi ir konsultacijos

Dalis akademijos misijos – skleisti visuomenei naujausias mokslo žinias, tad visos  VDU ŽŪA parodos turi ir šviečiamąją programą. Šiemet parodoje „Inno panorama 2021“ vyko dviejų dienų konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“, skirta ateinančio finansinio laikotarpio galimybėms ir perspektyvoms.

Jau tapo tradicija, kad parodoje „Ką pasėsi... 2021“ universiteto mokslininkai, neretai bendradarbiaudami su verslu, su parodos lankytojais dalinasi savo atliktų tyrimų rezultatais, teikia nemokamas konsultacijas. Šiais metais lankytojai galės pasirinkti aktualiausias temas iš 36 vyksiančių seminarų: nuo technologinių inovacijų, pavyzdžiui, kaip gerinti dirvožemio kokybę ar statybinėms medžiagoms panaudoti pluoštines kanapes,  iki vadybinių ar teisinių sprendimų, aktualių planuojantiems veiklą kaimo vietovėse. Bus galima išgirsti ir apie gamintojų organizacijas, ir apie Europos inovacijų grupių veiklos gerąją patirtį, ir apie planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo teisinius principus ir aktualias problemas. Su pilna šviečiamąja programa organizatoriai kviečia susipažinti parodos puslapyje.

Visas straipsnis "Verslo žiniose" https://www.vz.lt/daugiau-nei-pelnas/2021/08/30/svarbiausiose-agrosektoriaus-parodose--ypatingas-demesys-inovacijoms#1

Visos naujienos