Apie mus rašo: Kauno diena 2022-09-22

Šiandien Akademijoje prasidedanti paroda „Inno panorama 2022“ atgaivino kiek primirštą tradiciją rengti gyvulininkystės parodas. Čia bus kur paganyti akis: į Akademiją iš visos Lietuvos jau atkeliavo veislinių paukščių ir galvijų, smagurius vilios jautienos patiekalų degustacijos, vyks diskusijos.

Dėmesio centre – tvarumas

VDU Žemės ūkio akademijos universitetinis miestelis šurmuliuos tris dienas – iki rugsėjo 24 d. Ketvirtą kartą rengiamos „Inno panoramos“ pagrindinė tema šiemet – tvarumas, ekologija. Vyks diskusijos apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos ateitį. Į parodos ekspozicijas jau suvežta žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei. Čia bus demonstruojami ekologiški maisto produktai, vyks ekologiškų ir palankių sveikatai produktų degustacijos. Prasideda ir tradicinė daug sodo mylėtojų į Akademiją pritraukianti sodinukų mugė.

Svarbi „Inno panoramos“ dalis šiemet – veislinių ūkinių gyvūnų paroda, rengiama po kelerių metų pertraukos. Tris dienas bus galima grožėtis veisliniais paukščiais, triušiais, avimis, ponių klasės žirgais, mėsiniais galvijais. Paukštininkai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Bus ir retų vištų veislių, tarp jų – vienos didžiausių ir elegantiškiausių karališkosios Bramos vištų veislės atstovių. Gagens ir vienintelės Lietuvoje išlikusios žąsų veislės atstovės – Lietuvos vištinės žąsys. Voljeruose tipens kiemo sanitarės Indijos bėgikės (greitosios antys), didelės Tulūzų  žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Atkeliauja ne dėl grožio

„Parodoje išvysime ir veislinių triušių – belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kitų veislių pilkųjų, arba mėlynųjų, triušių. Daug dėmesio skiriama avims – bus galima išvysti devynių veislių atstovių, tarp jų – juodomis dėmėmis ant baltos vilnos išsiskiriančias Kerry Hill veislės avis. Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė“, – intrigavo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė Rima Pranaitienė.

Vis dėlto daugiausia bus eksponuojama veislinių mėsinių galvijų.

„Šie galvijai traukia akį – jie įdomūs pažiūrėti, neįprasti. Juk kai kurių veislių buliai užauga didžiuliai – iki 1,5 t. Vienų veislių atstovai – dideliais ragais, kitų – beragiai, gauruoti – tikrai įspūdingos išvaizdos“, – užsiminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Vis dėlto, pasak jos, veisliniai gyvūnai į parodą atkeliauja, visų pirma, ne dėl grožio. „Tokios parodos labai naudingos pradedantiems ūkininkauti – čia jie gali apžiūrėti skirtingų veislių galvijus, daugiau sužinoti apie jų savybes ir apsispręsti, ką auginti. Juk visi galvijai turi savo paskirtį. Vienos veislės labiau tinka, jei ūkininkas galvijus augina tam, kad parduotų daugiau mėsos, o kitos – kad nuganytų pievas. Vienos labiau tinka, jei galvijai laikomi lauke, kitos – po stogu.“

Vaišins jautienos sultiniu

Parodoje vyks ir patiekalų iš vienos maistingiausios mėsos – jautienos – degustacijos.

„Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Parodos lankytojus vaišinsime jautienos sultiniu su kibinukais. Šis sultinys stiprina imunitetą, padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant vėžiu – tai patvirtinta mitybos specialistų“, – pasakojo V.Živatkauskienė.

Gyvulininkystės parodoje netrūks diskusijų. Šiandien po 14 val. vyksiančio mėsinių galvijų veislių pristatymo plačiajai visuomenei skirtoje diskusijoje bus aptarta jautienos nauda. Bus kalbama ir apie tai, kaip šią mėsą gaminti, kad ji išsaugotų gerąsias savybes.

Į šeštadienį 11 val. vyksiančią diskusiją „Mėsinės galvijininkystės vaidmuo (ekonominis, ekologinis, socialinis požiūriai)“ kviečiami mėsinių galvijų augintojai, kiti žemės ūkio sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas šioje diskusijoje tikisi aptarti opiausias ūkininkams kylančias problemas.

„Daugelį metų už įsigytus gyvulius ūkininkams buvo mokama 30 proc. parama: už telyčaitę – iki 1 tūkst. eurų, veislinį bulių – iki 1,3 tūkst. eurų. Nuo kitų metų mes šios paramos nebetenkame. Kita problema, egzistavusi ir iki šiol, – kad ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkiuose vertinami neteisingai. Pirkdami užsienyje, už veislinį mėsinį galviją mokame po 2–3 tūkst. eurų, o Lietuvoje jų vertė oficialiosios statistikos lentelėse – vos šiek tiek per 300 eurų. Tai svarbu ūkininkams siekiant gauti ES paramą – mes negalime konkuruoti su pieninių galvijų augintojais. Jiems sąlygos gauti ES paramą yra geresnės“, – opias problemas kelia V.Barkauskas.

Kaip ženklinti mėsą?

Diskusijoje ruošiamasi aptarti ir mėsos ženklinimą Lietuvoje. Neabejojama, kad pirkėjams labai praverstų, jei mėsa būtų išsamiai ženklinama.

„Pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. Turėtų būti žymima, koks ūkininkas užaugino gyvulį ir kokia tai mėsa – kokio amžiaus karvės ar buliaus. Deja, Lietuvoje paskerstų karvių mėsa tampa jautiena. Pirkėjas turėtų žinoti, ar jis valgys mėsinės, ar pieninės karvės mėsą, kas tos karvės augintojas“, – įsitikinęs V.Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojų teigimu, nurodant galvijo veislę, pirkėjas žinotų, kokio maistingumo mėsą perka. Mat kai kurių veislių jautiena turi mažiau riebalų ir blogojo cholesterolio.

Kita galvijų augintojų įvardijama problema – Lietuvoje nėra mobiliųjų skerdyklų. „Dabar gyvuliai skersti vežami į mėsos perdirbimo įmonę. Vežamas gyvulys stresuoja, dėl to jo mėsa praranda didžiausią vertę. Pažiūrėkime, kaip žydai skerdžia: jie to gyvulio niekur neveža, prieš skersdami nuramina, kad nestresuotų. Norėdami turėti tikrai aukštos kokybės mėsos, turėtume naudotis mobiliomis skerdyklomis, kad  gyvuliai būtų skerdžiami neišvežant iš ūkio“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Tiek gyvulininkystės parodoje, tiek kitose „Inno panorama 2022“ diskusijose nebus išvengta Žaliojo kurso temos, šios krypties reikalavimų daugiau žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai.

„Daugelis galvijus auginančių ūkininkų, net ir neįregistravę ekologinių ūkių, mineralinių trąšų nenaudoja – tręšia mėšlu. Bet jei reikalavimai ekologiniams ūkiams liks tokie aukšti kaip dabar, vargu ar daug naujų ūkių taps ekologiniai“, – abejojo V.Barkauskas.

Akademijoje bus demonstruojama ir gyvulininkystės ūkiams skirtos technikos, įrangos: šienapjovių, mėšlo kratytuvų, pašarų maišytuvų-dalytuvų, krautuvų ir kt.

„Tikimės, kad paroda bus naudinga gyvulininkystės specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, įmonėms, tiekiančioms produktus gyvulininkystei, paukštininkystei, patiems gyvulių augintojams ir, žinoma, miesto ir rajono gyventojams, norintiems visa tai pamatyti“, – užsiminė R.Pranaitienė.

Skaitykite daugiau: Kauno diena 2022-09-22

Delfi 2022 m. rugsėjo 15 d.

Rugsėjo 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bus surengtos dvi parodos, apjungiančios ekologijos ir tvarumo temas žemės ūkio bei gyvulininkystės sektoriuose. Parodos lankytojai jau dabar gali registruotis ir į nemokamą konferenciją, kurioje laukia įdomios diskusijos apie ekologinės gamybos ateitį.

Paroda ir konferencija kviečia tvarumo kryptimi

Ketvirtąjį kartą rengiama paroda „Inno panorama“ šiais metais sieks pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatins žmones gyventi tausojant aplinką. Parodos metu lankytojai turės galimybę susipažinti su geresnę gyvenimo kokybę kuriančiais produktais, parodos dalyviai jiems pristatys atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse.

Kaip teigia renginio organizatoriai, šiais metais parodoje vystomą ekologijos ir tvarumo temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir iš jų kylantys nauji reikalavimai, bet ir stiprėjantis visuomenės suvokimas, kad pokyčiai yra būtini.

Parodos metu, rugsėjo 22–23 dienomis pirmą kartą bus organizuojama ir produkcijos augintojams, perdirbėjams bei vartotojams skirta tarptautinė konferencija „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Konferencijos metu įžvalgomis ir patirtimis dalysis daugiau kaip 20 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio. Dvi dienas trunkanti konferencija bus išskaidyta į 4 sesijas.

Rugsėjo 22 dieną dalyvių laukia dvi sesijos – „Ekologinės politikos link“ ir „Ekologinės gamybos ir perdirbimo link“. Sesijų metu lankytojai daugiau sužinos apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jos ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste, taip pat turės galimybę išgirsti verslo sėkmės istorijas bei daugiau sužinoti apie ekologiškos produkcijos pardavimų didinimo galimybes.

Rugsėjo 23 dieną taip pat bus surengtos dvi ekologijos ir tvarumo temai skirtos sesijos. Sesija „Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos“ bus skirta Lietuvoje neseniai startavusiam ekologiškam viešajam maitinimui. Savo srities profesionalai dalinsis patirtimi ir mintimis apie tai, kokių neišnaudotų galimybių turime ir kaip integruoti ekologišką maistą į viešojo maitinimo sektorių. Paskutinėje sesijoje „Ekologijos mokslo ir praktikos link“ specialistai kalbės apie naujausias technologijas, mokslo tyrimus ir perspektyvas.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia.

Gyvulininkystės paroda 2022

Besiverčiantys ar besidomintys gyvulininkyste, rugsėjo 22–24 dienomis kviečiami apsilankyti gyvulininkystės parodoje. Čia skirtingi gamintojai supažindins su savo gaminama produkcija, didelis dėmesys bus skiriamas veislinių gyvūnų pristatymui, jų išskirtinių savybių demonstravimui.

Šiais metais rengiamoje parodoje lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių. Susirinkusieji turės galimybę sudalyvauti patiekalų iš jautienos degustacijoje, tad įdomu ir naudinga bus ne tik gyvulių augintojams, bet ir miesto gyventojams.

https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/naujienos/zemes-ukio-ir-gyvulininkystes-ateitis-lietuvoje-rugsejo-2224-dienomis-kviecia-i-dvi-isskirtines-parodas-pakauneje.d?id=91239045

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyva organizuojama „EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė“, kuri vyks š. m. rugsėjo 24 d. renginio „Inno panorama 2022“ metu.

EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugės tikslai:
–       sutelkti ir pasidalinti EIP veiklos grupių gerąja patirtimi;
–       išdiskutuoti prioritetines tyrimų kryptis ir poreikį žemės ūkio inovacijoms;
–       susitarti dėl naujų, partneryste grįstų, projektinių iniciatyvų.

Renginys yra nemokamas ir atviras visoms (naujoms ir projektus užbaigusioms) EIP veiklos grupėms.

Preliminari renginio programa:

9.00-9.30 Renginio atidarymas (sveikinimo žodis, trumpas pranešimas apie renginio tikslus, eigą ir pan., trumpas ŽŪŽIS klasterio prisistatymas)

9.30-10.30 EIP veiklos grupių prisistatymai stenduose

10.30-11.30 Teminės diskusijos grupėse/Workshopas

11.30-12.00 Apibendrinimas

Į renginį kviečiame registruotis užpildžius REGISTRACIJOS ANKETĄ.

Daugiau informacijos: zivile.cerniauskiene@vdu.lt

Organizatoriai: VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius bendradarbiaujant su Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos klasteriu.

Konferencija „EIP veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė“ vykdoma pagal Kaimo tinklo projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų didinti visuomenės informuotumą apie KPP ir jos aktyvesnį įsitraukimą į kaimo plėtros procesus, įgyvendinimas“ NR. PLKT-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Pr​ojektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

https://zua.vdu.lt/eip-veiklos-grupiu-kontaktu-ir-patirciu-muge-2/

Apie mus rašo „Ūkininko patarėjas“: 2022-08-25

Šių metų rudeninė paroda skirta tvarumui, ekologijai, žaliajam kursui. Jos metu parodos lankytojų laukia pirmoji Lietuvoje tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, Gyvulininkystės paroda, kurioje – ir mėsinių galvijų aukcionas, Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė bei daugybė kitokių renginių.
Apie žemės ūkio parodas, organizuojamas VDU Žemės ūkio akademijoje, ir jų naudą pasakoja Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima PRANAITIENĖ:

Rugsėjo 22–24 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje bus rengiama ketvirtoji paroda „Inno panorama“, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui, ekologijai ir Žaliajam kursui. Norime pabrėžti darnaus vystymosi svarbą ir skatinti žmones gyventi tausojant aplinką.

Parodos dalyvius kviečiame pristatyti, o lankytojus – susipažinti su paslaugomis ir produktais, kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę. Parodoje kviečiame pristatyti plačias atsinaujinančios energijos taikymo galimybes, ekologinę žemdirbystę, sveiką maistą ir kitas aktualijas, susijusias su tvariais sprendimais įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat parodoje kviečiame dalyvauti įmones, prekiaujančias žemės ūkio technika bei įranga, padedančiomis įgyvendinti Europos žaliojo kurso keliamus tikslus.

Parodos metu ne tik veiks įmonių ekspozicijos, vyks ekologiškų produktų ekspozicijos ir degustacijos.

Dvi parodos dienas rugsėjo 22-23 d. vyks pirmoji Lietuvoje tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“. Ji skirta ekologiškos produkcijos augintojams, perdirbėjams ir vartotojams. Konferencijos metu daugiau nei 20 pranešėjų bei ekologijos vizionierių iš Lietuvos ir užsienio dalysis savo patirtimi. Renginys apims 4 sesijas:

1. Ekologinės politikos link. Strateginė sesija apie esamą ekologinės rinkos situaciją ir jo ateitį Lietuvos bei Europos Sąjungos kontekste;

2. Ekologinės gamybos ir perdirbimo link. Verslo sėkmės istorijos ir galimybės;

3. Ekologinio viešojo maitinimo link. Geroji užsienio šalių praktika ir proveržio Lietuvoje sąlygos;

4. Ekologijos mokslo ir praktikos link – naujausios technologijos, tyrimai, perspektyvos.

Konferencijos ir ekologiškų produktų ekspozicijos organizatoriai yra VDU Žemės ūkio akademija, LR žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Ekoagros.

Trečiąją parodos dieną, rugsėjo 24-ąją, vyks Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių kontaktų ir patirčių mugė. Jos metu bus pristatyti EIP įgyvendintų projektų rezultatai, išdiskutuoti EIP veiklos grupių iššūkiai ir tolesnės inovacijų kūrimo bei įgyvendinimo galimybės.

Pagrindinis parodos rėmėjas AB „East West Agro“ parodoje pristatys efektyvaus ūkininkavimo, gamtą ir dirvą tausojančią techniką.

Dar vienas didelis kartu su paroda „Inno panorama 2022“ vyksiantis renginys – Gyvulininkystės paroda, kurią remia LR žemės ūkio ministerija. Renginys užims visą 3-ąjį parodų paviljoną. Lankytojams bus eksponuojami atrinkti geriausių veislinių savybių ūkiniai gyvūnai: nuo kelis šimtus kilogramų sveriančio veislinio buliaus, įvairių veislių ponių, iki avių, naminių paukščių ir triušių.

Parodos metu vyks veislinių gyvūnų pristatymai, veiks mėsinių galvijų aukcionas, bus organizuojamos įvairios atrakcijos. Gyvulininkystės parodos dalyvius kviečiame prisistatyti, o lankytojus – susipažinti su įmonėmis, teikiančiomis produkciją bei paslaugas šiam svarbiam žemės ūkio sektoriui. Vienoje vietoje susitinkant galimiems pardavėjams ir pirkėjams įvyksta geriausi sandoriai.

Plačiau skaitykite 2022 m. rugpjūčio 25 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“

Nelengvi 2021-ieji metai pasibaigė ir žvilgsnis krypsta į 2022-uosius. Sakydami nelengvi turime mintyje ilgą neapibrėžtumo ir nežinios laikotarpį, kai atrodo niekaip nesibaigianti pandemija aukštyn kojomis apvertė visų planus ir daug ką privertė išmokti daryti kitaip. Tikime, kad didžiausi sunkumai jau praeityje ir ateinančiais metais sugrįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Tad ko tikėtis iš VDU ŽŪA parodų organizatorių 2022 metais?

Didžiausias kitų metų renginys – tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ vyks kovo 31 – balandžio 2 dienomis. Šios parodos nebuvo galimybės suorganizuoti 2020 m., 2021 m. ji įvyko nepaisant įvairių suvaržymų, nors ir mažesnė nei įprastai. Tad dalis įmonių 2022 m. „Ką pasėsi... “ prisistatys net po 3 metų pertraukos. Parodyti ir pamatyti tikrai bus ką, o dirbantiems agrosektoriuje atnaujinti kontaktus ir užmegzti naujus tai pati geriausia proga.

Dar viena paroda VDU Žemės ūkio akademijoje vyks rugsėjo 22–24 dienomis. Renginio pagrindinė tema – ekologija ir tvarumas žemės ūkio ir maisto sektoriuose. Temą padiktavo ne tik ambicingi Europos žaliojo kurso tikslai ir su tuo ateinantys nauji reikalavimai, bet ir įmonių, organizacijų bei paskirų piliečių stiprėjantis suvokimas, kad neišvengiamai turime keistis, kartu ieškoti geriausių sprendimų, jei norime išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių. Planuojama, kad parodos metu vyks šiems klausimams aptarti skirta tarptautinė konferencija.

Suklusti turėtų visi, susiję su pluoštinių kanapių verslu. Lapkričio 11–12 dienomis Žemės ūkio akademijoje vyks kanapių verslo paroda „Cannabis Hub.LT 2022“. Joje bus demonstruojama ne tik specializuota pluoštinių kanapių auginimui, nuėmimui ir perdirbimui reikalinga technika, bet ir sėklos, trąšos, kanapių produktai, bus pristatomos konsultavimo paslaugos. Renginys organizuojamas kartu su Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA).

Tai tik dalis renginių, kuriuos kitiems metams yra suplanavęs VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Turime ir daugiau sumanymų, kurių dar neatskleisime, tačiau būtinai paviešinsime, kai tik taps aiškios pagrindinės detalės.

Tad nepamirškite lankytis interneto svetainėje expoacademia.lt ir mūsų Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/Expoacademia/), kad visas naujienas sužinotumėte pirmieji.

Baigėsi paroda „Inno panorama 2021“. Lankant parodos eksponatus, įsiklausius į dalyvių mintis ir įžvalgas, apibendrinant galima sakyti, kad  neatsiliekame nuo pasaulio žemės ūkio tendencijų.  Žemdirbių organizacijų nuomone, dėl didėjančios maisto gamybos ir vartojimo poreikio pasaulinė maisto produktų pasiūla yra didžiausia, o prekių kainos – žemiausios, galimi svyravimai, bet tikėtina, kad jie nebus esminiai, tačiau šiuolaikinis žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė bet kuriuo metu gali atsidurti kryžkelėje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ūkininkams ir agronomams labiau nei bet kada anksčiau reikia gerinti išteklių valdymą reaguojant į griežtėjančius biudžetus, o judėjimas „nuo lauko iki stalo“ skatina kreipti didesnį dėmesį į produktų atsekamumą, nes vartotojai vis labiau domisi perkamų prekių kilme ir  auginimo sąlygomis.

Šiemet ypač išryškėjo klimato pokyčių sukeltos problemos, mokslininkai teigia, kad  ir ateityje žemės ūkio pramonei nebus lengviau apsaugoti tiekimo grandines. Sparčiai besikeičiančios aplinkos sąlygos dar labiau apsunkina iššūkius, o naujausi skaičiai rodo, kad bendras klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui iki 2050 m. gali siekti net 16 %. Mokslininkų nuomone, visuomenės ir planetos išlikimas bus prioritetas, dėl to sustiprintos tvarumo priemonės galėtų suteikti papildomos ekonominės naudos, nes žemės ūkio specialistai  veiksmingiau sutelktų savo žinias ir pastangas.

Konferencijos metu pranešėjai kalbėjo apie įvairius projektus ir jų panaudojimo galimybes. Klausytojai susidarė įspūdį, kad didžioji dalis investicijų skiriama naujų technologijų kūrėjams, o  prioritetai panašūs kaip ir anksčiau – išteklių, ypač žemės ir vandens, naudojimo naujovėms, siekiant padidinti efektyvumą ir pelną. Pranešėjai išskyrė keletą technologinių sprendimų, padedančių palaikyti tvarų žemės ūkį ir maisto gamybą. 

Parodos dalyviai kaip susitarę teigė, kad svarbiausias tradicinių žemės ūkio modelių veiksnys, lemiantis rekomenduojamų technologijų efektyvumą, yra dirvožemis. UAB „Dotnuva Baltic“ specialistai demonstravo ne tik techniką, padedančią išsaugoti dirvožemį, bet pristatė ir naują ūkio valdymo programą, pvz., specialiu matuokliu išmatuojamas ne tik dirvožemio kietis, bet ir kiti rodikliai, kurie perduodami tiesiogiai į ūkio valdymo programą. Įmonė taip pat pristatė išmanųjį drenažą, kuriuo domėjosi parodoje apsilankę ūkininkai.

Be abejo, norint įsivaizduoti dirvožemio potencialo pokyčius ateityje, reikia remtis esamais duomenimis, atvaizduojant juos žemėlapiuose, kad būtų galima vaizdžiai ir įtikinamai pristatyti ūkio ar netgi rajono dirvožemio istoriją. Įmonės, atliekančios dirvožemio tyrimų paslaugas, teigė, kad rengiant tokius planus turėtų bendradarbiauti kelios institucijos, iš jų ir Vyriausybė bei mokslo įstaigos. Inovatyvios dirvožemio skaitmeninio kartografavimo idėjos yra savotiškas raktas planuojant stabilų žemės ūkio technologijų vystymą ir racionaliai valdant gamtos išteklius. 

Parodos lankytojai pastebėjo, kad dalyvauja daug įmonių, pristatančių bepiločius orlaivius arba paprastai sakant – dronus. Dar neseniai dronai asocijavosi su karyba, žvalgyba ar picų pristatymo reklama, tačiau dabar tampa neatsiejama žemės ūkio dalimi. Jie padeda žemdirbiams ne tik įvertinti pasėlių būklę (fotosintezės intensyvumas, kenkėjų ir augalų ligų, piktžolių paplitimas ir t. t.), bet tiksli skrydžių planavimo programinė įranga leidžia įgyvendinti trąšų, augalų apsaugos priemonių panaudojimo strategiją. Ūkininkų nuotaikos ir požiūris į naujoves leidžia manyti, kad bepilotės technologijos artimiausiu metu padės padidinti produkcijos gamybos konkurencingumą ir užtikrinti maisto saugą.

Besidomintiems šiomis technologijomis parodoje specialistai patarė, kokius dronus geriau pasirinkti pagal ūkio specifiką ir poreikius. Tarkim., norint skraidyti virš didelių laukų skenuojant pasėlių būklę specialiomis kameromis  būtinas skrydžio efektyvumas ir skrydžiai vyks didesniais nuotoliais, dėl to reikėtų rinktis fiksuoto sparno orlaivius. Jei reikės skraidyti mažesniuose, sudėtingesnės konfigūracijos plotuose, vyraujant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, specialistai patarė rinktis daugiavariklius dronus, nes juos lengviau valdyti, jie manevringesni ir universalesni.

Parodos lankytojų nuomone, tokie renginiai labai naudingi, nes  gauni objektyvią specialistų informaciją, gali pasitarti su mokslininkais, suburtais į vieną vietą, kaip nepasiklysti pastaruoju metu siūlomos technikos gausoje, kad įsigytas daiktas nevirstų tik eiliniu pirkiniu, o prisidėtų prie ūkio efektyvumo didinimo. 

Rugsėjo pabaigoje vyks paroda „Ką pasėsi...“.  Sunku įsivaizduoti geresnę vietą, kurt iek daug koncentruotos informacijos. Naujovės ir žinios leidžia išvengti klaidų, žemės ūkio gamyba pasidaro mažiau priklausoma nuo nepalankių aplinkos veiksnių, o ūkiai tampa mažiau pažeidžiami.              

„Žemės ūkis demonstruoja posūkį išmaniųjų technologijų ir tvaraus ūkininkavimo link, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, ketvirtadienį Žemė ūkio akademijoje prasidėjusioje specializuotoje žemės ūkio inovacijų parodoje „Inno panorama 2021“. – Čia jėgas suvienijo mokslininkai ir verslininkai, technologijų kūrėjai ir trumposios maisto grandinės puoselėtojai.“

Tikslinė auditorija

 Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir VDU rektorius Juozas Augutis apie verslo siūlomas inovacijas diskutavo su „Dotnuva Baltic“ vadovu Dangiu Valaičiu.
Parodos organizatorių komandai vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. Virginijus Venskutonis minėjo, kad tris dienas (rugpjūčio 26–28 d.) vykstanti „Inno panorama 2021“ – į tikslinę auditoriją orientuotas renginys, kuriame garantuojama įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje. Parodoje pristatomos verslo ir technologinės naujovės, bioekonomikos sektoriaus sukurti produktai, tiksliojo ūkininkavimo galimybės. Šio forumo partneris – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, vadovaujama Šarūno Celiešiaus, drauge su televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaite moderuoja šviečiamąją parodos programą, transliuojamą ir virtualiai.

Parodoje vyko mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Viena pagrindinių jos temų – „Skaitmenizacija žemės ūkyje“. Parodoje dalyvavęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis kalbėjo, kad žaliasis kursas, sveikas maistas ir sveikas žmogus – misija, kurią gali įvykdyti tik mokslas ir agroverslas kartu.

Robotai vietoje traktorių, purkštuvų ir sėjamųjų?

Viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Žemės ūkui skirtos skraidyklės – pagrindinis tiksliosios žemdirbystės įrankis, raktas į tvarų ūkininkavimą. Įdomios savo naujausiais inžineriniais sprendimais, jos pateikia ir galybę duomenų. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai.

Bendrovė „Agrodronas“ pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse pristatė moderniausias skraidykles-robotus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Dorelio, su šiais skraidančiais robotais galima sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius. Visa tai gali padaryti mobiliąja programėle valdoma ir elektra įkraunama baterija varoma skraidykle-robotu, kuri gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir padėti prižiūrėti parkus, miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją.

 VDU ŽŪA prof. Dainius Steponavičius ir magistrantas Michailas Semenišinas po skraidyklės darbo demonstravimo ŽŪA mokomojo ūkio laukuose.
„Iš tiesų, dažnas, išgirdęs apie šias skraidykles, net nepatiki, kol nepamato, kad jos gali nudirbti tiek darbų. Inovacija, kuri taupo išteklius, saugo žmonių sveikatą ir aplinką, sužavi akimirksniu“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Dorelis. Apskaičiuota, kad pasėlių priežiūrai naudoti skraidyklę-robotą 2,5 karto pigiau nei dirbti traktoriumi, nes ji ūkininkui sutaupo gamybos išlaidų, be to, nepalieka laukuose technologinių vėžių.

Skraidyklės našumas – iki 150 ha per dieną. Vienas skraidyklių pilotas vienu metu gali valdyti iki 5 įrenginių, o pilotu gali būti kiekvienas, išklausęs mokymus ir gebantis naudotis mobiliuoju telefonu.

Pasak VDU ŽŪA prof. Dainiaus Steponavičiaus, talkinančio verslui, bepilotė skraidyklė pasitelkus dirbtinį intelektą sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kg krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl skraidyklės valdytojas jos darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais. Nors skraidyklės darbui rekomenduojamos gana ramios oro sąlygos, ji gali dirbti net per lietų (tas pademonstruota paro­dos metu), todėl itin patogu ją naudoti sėjai. Jei reikalingas augalų purškimas, skraidyklė tai daro vieno metro aukštyje, kaip ir įprastas traktorius, tačiau gali kilti ir gerokai aukščiau. Tad traktorių, purkštuvų ir sėjamųjų gamintojai bei pardavėjai turėtų gerokai suklusti – atsiranda rinkoje jiems rimtas konkurentas!

Naujausia technika ir technologijos

Bendrovė „Rovaltra“ eksponavo naujausią savo produktą, tik šių metų balandį pristatytą traktorių „Valtra T235 Versu“ su automatiniu vairavimu ir aprūpintą išmaniosiomis technologijomis. Keli tokie „Valtros“ modeliai jau dirba Lietuvos ūkiuose. Įmonės vadybininkas Klaudijus Pakeltis akcentavo labai paprastą traktoriaus valdymą – vieno mygtuko paspaudimu galima valdyti visas programas – nuo hidraulikos iki automatinio vairavimo. Traktorių iš vidaus apžiūrėjo VDU rektorius J. Augutis ir ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius.

Daug lankytojų susidomėjimo sulaukė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji KPP patirtis ir galimybės“. Pranešimą tema „Išmanieji sprendimai žemės ūkyje. Ką siūlo ir planuoja technikos gamintojai“ skaitė UAB „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis.

Parodoje „Dotnuva Baltic“ pristatė traktoriaus „Case IH“ sistemą „Telematics“, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą, pagal surinktus duomenis laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypas. Apie gresiančias prastovas ūkininkas ir serviso darbuotojai perspėjami iš anksto. Kartu kaupiama informacija apie degalų sąnaudas, greitį, aplinkos sąlygas ir kiti duomenys, kurie bus naudingi kitų metų sezono darbams planuoti.

Kaip pasakojo pagrindinio parodos rėmėjo „Dotnuva Baltic“ produktų vadovė Rūta Masiulytė, išmaniosios žemdirbystės sistema „Geoface“ padeda stebėti visų pasėlių būklę neišeinant iš namų, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti tręšimą, purškimą, taip pat apskaičiuoti savo ūkio pelningumą.

„Ūkininkui tereikia prisijungti prie bendrovės portalo, įvesti ūkio duomenis ir jam bus suteikta paslauga, – ŪP aiškino R. Masiulytė. – Pastaruoju metu šia antrus metus veikiančia programa naudojasi daugiau nei tūkstantis ūkininkų.“

UAB „EkoDrena“ direktorius Jonas Steikūnas  parodos lankytojus supažindino su reguliuojamo drenažo sistema, kuri leidžia reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, sulaikant kritulių drėgmę laukuose. Naudojant inovatyvią sistemą prie auginamų kultūrų šaknų zonos palaikomas vandens lygis, o atėjus laikui įvažiuoti į laukus su technika vandens lygį galima pažeminti.

Pasak bendrovės „Dotnuva Baltic“ paviljono šeimininkų, žemės ūkiui einant tvarumo keliu naujos technologijos tampa ypač aktualios, nes jos padeda automatizuoti ir skaitmeninti procesus, rinkti tikslią informaciją ir ją apdoroti.

Parodoje UAB „Dotnuva Baltic“ pristatė vieno iš technologijų lyderio kompanijos „CASE IH“ išmaniuosius sprendinius – „AGXtend“, „CropXplorer“ jutiklius, padedančius taupyti trąšas, augimo reguliatorius ir naudoti reikalingą augalui produkto kiekį.

Taip pat „Dotnuva Baltic“ paviljone buvo pristatytas „Xpower“ elektrinis piktžolių kontrolės prietaisas, eliminuojantis pesticidų naudojimą, „Xlab“ mobili dirvožemio sudėties laboratorija, kuri pateikia tyrimo atsakymus ir kuria žemėlapius „online“ režimu.

Pasak R. Masiulytės, bendrovės naujovė – „SoilXplorer“ dirvožemio struktūros davikliai, padedantys nustatyti optimalų padargų dirbimo gylį. Jie taupo laiką, degalus ir maksimaliai išnaudoja našumą.

Parodoje taip pat pristatyti „Case IH AFS“ tikslieji žemės ūkio sprendimai: automatinis vairavimas, automatinis apsisukimas galulaukėje, techninių duomenų rinkimas. Tai sistemos, padedančios taupyti laiką ir degalus iki 10 proc. per metus. Duomenų rinkimas padeda ūkio vadovui pastebėti vietas, kur reikalingas technikos optimizavimas arba nauji sprendimai. Visas technikos parkas ir jos naudojimo informacija – viename ekrane.

Plačiau „Ūkininko patarėjo” straipsnyje - https://ukininkopatarejas.lt/gudriausia-paroda-inno-panorama-2021/

Po beveik du metus trukusios pertraukos pamažu susitikimai sugrįžta. Šįmet gyvai vyksta ir „Inno panorama“ bei „Ką pasėsi...“  – didžiausios agrosektoriaus parodos Baltijos šalyse, kurias organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras. Jos kasmet sulaukia didelio susidomėjimo iš įvairių verslo sričių atstovų.

Precedento neturintys 2020 metai atnešė didelių pokyčių ir parodų organizatoriams, iššūkių kyla ir dabar. Visgi, anot parodų „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ organizatorių, nuotaikos – optimistiškos.

„Turės praeiti laiko, kol vėl parodos bus tokios pat, prie kokių esame įpratę. Mums, kaip organizatoriams, didžiausias rūpesti yra užtikrinti visų atvyksiančių saugumą. Tačiau džiaugiamės, kad po priverstinio išsiskyrimo su dalyviais ir lankytojais galėsime susitikti gyvai – juk vienas esminių parodos tikslų ir yra pasimatyti akis į akį su partneriais, kolegomis“, — artėjant renginių sezonui kalbėjo Rima Pranaitienė, parodų skyriaus vadovė.

Šios dvi parodos laikomos svarbiausiais šalies renginiais, kuriuose susitinka agroverslo ir su  juo susijusių sričių atstovai. Nors skirtos konkrečiai tikslinei auditorijai, jos pritraukia lankytojų iš įvairių sektorių. Juolab kad abiejose parodose kalbama apie karščiausias naujoves, pristatomi pažangiausi sprendimai, technika, technologinės ir socialinės inovacijos, aktualios ne tik su žemės ūkiu susijusioms bendrovėms.

Paroda „Ką pasėsi...“ šįmet bus jubiliejinė – 25-oji. Pasak R. Pranaitienės, tikėtina, išskirtinumu ji pasižymės ir dėl pristatomų produktų įvairovės, nes po pernai neįvykusios parodos įmonės tikrai turi ką pademonstruoti. O ir renginio laikas netradicinis: „Ką pasėsi... 2021“ vyks rugsėjo 23-25 d.

Inovacijų gausa vienoje vietoje
Akademijos organizuojamose parodose ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms, kurių pastaruoju metu diegiama itin daug. Naujovės iš esmės keičia žemės ir miškų ūkio, akvakultūros, žemėtvarkos, maisto ir kitus sektorius. Žemės ūkis tapo intelektualiu verslu, kurį šiandienos ūkininkai valdo naudodamiesi naujausiais moksliniais sprendimais ir pažangia technika.

Ekspertai pažymi, kad tai – be galo kompleksinis sektorius, kuriame ryškus tarpdiscipliniškumas, neišvengiamos IT technologijos, kurios nuolat vystomos. Dėl šios sparčios transformacijos agrosektorius šiandien pritraukia specialistus, kurių kompetencijos iš pirmo žvilgsnio neturi su juo nieko bendra. Tokia įvairove ir ryškia orientacija į IT technologijas pasižymi ir abi svarbiausios agrosektoriaus parodos.

„Žemės ūkyje sutelktos praktiškai visos įmanomos inovacijos, nes tai – be galo reikšmingas sektorius, kuriame gyvybiškai svarbu, bet kartu ir sudėtinga, tiksliai prognozuoti, – teigia VDU mokslininkas, inovacijų ekspertas Vytautas Liakas. – IT sprendimai sudaro didžiąją inovacijų dalį: augalų produktyvumo, meteorologinių reiškinių ir kiti prognozavimo modeliai, duomenų rinkimas ir jų analizė, dirbtinis intelektas, jau netolimoje ateityje padėsiantis agronomams priimti sprendimus. Apie agrodronus, kurie įgalina taškinį pasėlių purškimą, ir palydovines pasėlių vertinimo galimybes jau net nekalbu, tai praktiškai yra šiandieninio ūkio kasdienybė. Dar viena sritis – biologiniai preparatai, kurie, nors ir nėra naujiena, bet  visame pasaulyje vėl labai populiarėja, nes Europos žaliojo kurso kontekste tai – vienas racionaliausių sprendimų.“

Aktualiausioms naujovėms pristatyti nuo 2019 m. rengiama atskira specializuota paroda – „Inno panorama.“ Praėjusiais metais surinkusi gausią auditoriją virtualioje erdvėje, šįmet ji vėl vyko gyvai, tačiau dalyvaujančios įmonės prisistatė ir įprastoje, ir virtualioje aplinkoje (www.expoacademia.lt). Rugpjūčio 26-28 d. vykusiame renginyje ypatingas dėmesys buvo skiriamas skaitmeninėms technologijoms žemės ir miškų ūkyje, vyko bepiločių orlaivių pasirodymai bei varžybos, buvo kalbama apie dronų galimybes ir jų naudojimo taisykles.

„Stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, optimizuojant ūkių veiklos sąnaudas, mažinant mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių panaudojimą, didinant darbo našumą, o tuo pačiu siekti Europos žaliojo kurso tikslų – atrodo sudėtingas ir prieštaringas tikslas, tačiau būtent skaitmeninės technologijos gali ir turi tapti tuo sprendimu, galinčiu padėti Lietuvos žemės ir maisto ūkiui įveikti naujo laikotarpio iššūkius“, – įsitikinęs ir Šarūnas Celiešius, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“) direktorius.

Parodoje „Inno panorama 2021“ „Litfood“ pristatė vieną iš sparčiausiai besivystančių inovacijų – bepiločius orlaivius (dronus.)

„Dronai vis dažniau pasitelkiami žemės, miškų ūkyje bei aplinkosaugos srityse. Jie įdomūs tiek savo naujausiais inžineriniais sprendimais, tiek ir jų surenkamų duomenų panaudojimo galimybėmis. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai. Parodos metu demonstravome, kaip galima panaudoti dronus: nuo pasėlio žalų vertinimo, jų pritaikymo meteorologinių reiškinių stebėsenai ar vandens ekosistemos tyrimų rezultatų pristatymo, iki įvairių matavimų atlikimo, augalų gyvybingumo nustatymo, gyvūnų inventorizacijos bei paieškos, paukščių baidymo ir kt. funkcijų“, – pasakoja Š. Celiešius. Kartu jis pabrėžia, kad svarbu kalbėti ne tik apie įvairių procesų skaitmenizavimą, bet ir tai, ko dirbtinio intelekto technologijos vis dėlto pakeisti negali.

Naujausi dronai-robotai buvo pristatomi ir VDU ŽŪA stende. Juos kartu su universiteto profesoriais pristatė jaunas akademijos magistrantas, Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijas pasirinkęs po baigtų aviacijos mokslų ir magistriniame darbe analizuojantis bepiločių skraidyklių panaudojimo agrosektoriuje savybes. Tai – pirmieji tokie dronai Baltijos šalyse, pristatomi universiteto partnerių UAB „Agrodronas“, juos testuoja ir tyrimus atlieka akademijos mokslininkai.

Plačiai pritaikomi sprendimai

 „Pažanga neatsiejama nuo edukacijos, o parodų metų kaip tik ir turime progą pristatyti inovatyvius produktus ir technologijas, paaiškinti ūkiams jų naudą“, – teigia parodų  „Inno panorama 2021“ ir „Ką pasėsi... 2021“ pagrindinės rėmėjos, UAB „Dotnuva Baltic“, vykdantysis direktorius Dangis Valaitis. Bendrovė pagrindinėse žemės ūkio parodose Kaune dalyvauja nuo pat jų atsiradimo ir pastebi, kaip agrosektorius kasmet keičiasi. Vienos pirmaujančių agrosektoriaus įmonių vadovas įsitikinęs, kad didžiulį vaidmenį rinkos pokytyje suvaidino verslo ir VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas – mecenatystės projektai, jaunų specialistų rengimas, moksliniai tyrimai ir, žinoma, parodos.

Pasak D. Valaičio, žemės ūkyje ryškiausius pokyčius lemia kelios tendencijos: globalizacija ir ūkių stambėjimas, tvarumo paieškos bei duomenų panaudojimas siekiant efektyvaus ūkio valdymo. Lietuvos ūkiai jau dabar konkuruoja ne tik savo šalyje, bet ir pasaulinėje rinkoje, nes didesni ūkiai dirba efektyviau, našiau, rentabiliau. Tvaraus žemės ūkio kelias pirmiausia siejamas su tiksliąja žemdirbyste, taip pat tiesioginės sėjos technologija, kuri mažina dirvožemio eroziją, išsaugo biologinę įvairovę ir didina humuso kiekį.

Parodose „Dotnuva Baltic“ pristato esminius sprendimus pažangiam ūkiui, padedančius siekti tvarumo, taupyti ir automatizuoti procesus ir efektyviai išnaudoti ūkyje gaunamą informaciją. Case IH sistema „Telematics“, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą ir laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypius, išmaniosios žemdirbystės sistema „Geoface“, padedanti stebe?ti pase?liu? bu?sena? neis?einant is? namu? ar reguliuojamo drenažo sistema „EkoDrena“ – tik dalis išmanių sprendimų, su kuriais supažindina bendrovė.

Parodose pristatomos naujovės, technologiniai sprendimai aktualūs ne tik žemės ūkio, bet ir kitų sričių atstovams. Pavyzdžiui, dronai naudojami ir kelių, tiltų, drenažų, sklypų planavimo srityse, ypač populiarėja miškininkystėje. Statistika rodo, kad šiais metais apie pusę parodos „Inno panorama 2021“ dalyvių – įmonės ir organizacijos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkiu.

Edukacija, dalijimasis patirtimi ir konsultacijos

Dalis akademijos misijos – skleisti visuomenei naujausias mokslo žinias, tad visos  VDU ŽŪA parodos turi ir šviečiamąją programą. Šiemet parodoje „Inno panorama 2021“ vyko dviejų dienų konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“, skirta ateinančio finansinio laikotarpio galimybėms ir perspektyvoms.

Jau tapo tradicija, kad parodoje „Ką pasėsi... 2021“ universiteto mokslininkai, neretai bendradarbiaudami su verslu, su parodos lankytojais dalinasi savo atliktų tyrimų rezultatais, teikia nemokamas konsultacijas. Šiais metais lankytojai galės pasirinkti aktualiausias temas iš 36 vyksiančių seminarų: nuo technologinių inovacijų, pavyzdžiui, kaip gerinti dirvožemio kokybę ar statybinėms medžiagoms panaudoti pluoštines kanapes,  iki vadybinių ar teisinių sprendimų, aktualių planuojantiems veiklą kaimo vietovėse. Bus galima išgirsti ir apie gamintojų organizacijas, ir apie Europos inovacijų grupių veiklos gerąją patirtį, ir apie planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo teisinius principus ir aktualias problemas. Su pilna šviečiamąja programa organizatoriai kviečia susipažinti parodos puslapyje.

Visas straipsnis "Verslo žiniose" https://www.vz.lt/daugiau-nei-pelnas/2021/08/30/svarbiausiose-agrosektoriaus-parodose--ypatingas-demesys-inovacijoms#1

Akademija, Kauno r. Neabejojama, kad inovacijos žemės ūkyje padeda spręsti klimato problemas, užtikrina tvarumą ir didina žemdirbių pelną. Tad kokios yra pagrindinės žemės ūkio inovacijų kryptys, kokie išmanieji sprendimai jau sukurti ir realiai naudojami, be kokių technologijų neišsiversime ateityje? Apie tai parodoje „Inno panorama 2021“ vykusioje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“ kalbėjo „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Pasak jo, technikos gamintojus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skatina ne tik auganti populiacija, žmonių migracija iš kaimų į miestus (tai ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų), bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika. Jis išskyrė 4 pagrindines žemės ūkio inovacijų kryptis: skaitmenizacija ir susietumas (duomenų surinkimas, panaudojimas, dalijimasis), serviso paslaugų skaitmeninimas ir tiekimas per nuotolį, mašinų automatizacija ir autonomija, alternatyvūs energijos šaltiniai ir elektrifikacija (elektromobiliai ir elektriniai traktoriai).

Automatinis vairavimas jau kasdienybė

„Per paskutinį dešimtmetį ypač stipriai pasistūmėta į priekį išmaniųjų sprendimų, mažinančių sąnaudas, padedančių taupyti, o kartu ir saugoti gamtą, srityje. Daugelį technologijų, pvz., automatinį vairavimą, lauko, technikos duomenų rinkimą ir analizavimą, žemdirbiai naudoja savo ūkiuose, tačiau po kelerių metų gamintojai pasiūlys dar pažangesnius, tvaresnius ir tikslesnius sprendinius“, – įsitikinęs D. Valaitis. Pasak jo, kaip viena iš autonominių sprendimų lyderių dažnai minima „Tesla“, tačiau jau daugiau kaip 10 metų traktoriai gali patys važiuoti, apsisukti, susireguliuoti padargus. „Automatinio vairavimo sprendimas prieinamas kiekvienam ūkiui, nepaisant to, kokio gamintojo technika naudojama ūkyje.

Pirmas lygis – lygiagrečios linijos, antras – automatinis vairavimas tiesiai lauku, trečias lygis – apsisukimai. Kol mūsų ūkininkai nebuvo išbandę automatinio vairavimo, dažnas atsakymas buvo, kad nereikia, puikiai ir pats vairuoju. Dabar sulaukiame nusiskundimų, jei signalas trūkinėja, nes jau dirbti nebegali“, – kaip išmanūs sprendimai tapo kasdienybe, pasakojo pranešėjas.

O automatinio vairavimo nauda – ne tik geresnės operatoriaus darbo sąlygos, bet ir didesnis našumas, tikslumas, mažesnė CO2 emisija, nes mažiau kartų važiuojama lauku, taip pat mažesnis dirvožemio suslėgimas.

Automatinį vairavimą įvardijęs pirmuoju automatizacijos žingsniu, jis atkreipė dėmesį į tai, kad antras etapas – sinchroninis dviejų mašinų darbas, kai viena mašina valdo kitą, trečias – tame pačiame lauke dirbančių kelių mašinų dalijimasis informacija, ketvirtas – savarankiškai dirbanti, tačiau žmogaus dar prižiūrima technika. Ir penktasis etapas, kurio link šiuo metu technikos gamintojai eina, – autonominė technika, atliekanti darbus savarankiškai pagal kompiuteryje nurodytas užduotis.

Nuotolinis servisas ir 3D spausdintuvu atspausdintos detalės „Kompanija „Case IH“ Amerikoje jau daugiau kaip trejus metus testuoja autonominį traktorių. Kitas CNH testuojamas sprendimas – autonominis elektrinis 70 AG traktorius, orientuotas į smulkius, tvarius ūkius, kurie siekia visiškos CO2 emisijos sumažinimo, su pilna baterija gali dirbti iki 10 val. ir ypač tinka vynuogynuose, daržovių ūkiuose“, – naujoves pristatė D. Valaitis, pabrėždamas, kad visų šių sprendimų pagrindas – duomenys ir skaitmenizacija, o tai keičia ir ryšio standartus, nes duomenų gavimas ir dalijimasis turi vykti itin greitai.

Duomenų rinkimas – tiek iš laukų, tiek iš pačios technikos, jų kaupimas, archyvavimas ir, žinoma, analizė ne tik sudaro sąlygas tolesnėms inovacijoms kurti ir diegti (pvz., ieškoma techninių sprendimų visuotinio poveikio herbicidui glifosatui, kurį siekiant uždrausti, pakeisti), bet jau ir dabar leidžia ūkiams sutaupyti, mažinti sąnaudas, prastovas, prognozuoti darbų eigą, technines apžiūras ir remontus, didina darbo efektyvumą, padeda išvengti rimtų ir brangiai kainuojančių technikos gedimų. Tad natūralu, kad pastaruoju metu technikos gamintojai ypač didelį dėmesį skiria serviso paslaugų skaitmeninimui ir jų teikimui per nuotolį.

Pasak D. Valaičio, prisijungimas prie laukuose dirbančios technikos monitoriaus ir reikiamos informacijos gavimas ar programų atnaujinimas per nuotolį – didžiulis su kaupu atsiperkantis ir laiką taupantis privalumas, ypač esant tokioms darbo sąlygoms, kaip per šiųmetę javapjūtę. „O kalbant apie ateitį, kitas žingsnis – 3D spausdintuvai, leisiantys ūkiuose atsispausdinti reikiamas technikos detales, nusipirkus tik programinį kodą“, – pastebėjo D. Valaitis. Dėmesys kiekvienam augalui Pasak D. Valaičio, skaitmenizacija, kaip būdas dideliam tikslumui pasiekti, ypač svarbi ir kuriant naująsias purškimo ir tręšimo technologijas. „Jei anksčiau buvo kalbama apie vieno hektaro trąšų normas, dabartinės technologijos, kurios yra ateities pagrindas, leidžia kalbėti apie kiekvieno augalo poreikius, trąšų normas vienam augalui“, – sakė pranešėjas, pristatydamas purškimo technikos gamintoją „Agrifac“, kuri dirba vadovaudamasi tvariais sprendimais ir 4E koncepcija – efektyvumas, ekonomija, ergonomika, ekologija. Šios gamintojos dėmesys tvarumui ir aplinkos tausojimui pasireiškia ne tik per mašinose diegiamus chemiją mažinančius ir vandenį taupančius sprendimus, tokius kaip orinė HTA sistema lašelių dydžiui reguliuoti ar elektroniniai atskirai valdomi purkštukai, bet ir per visą gamybos procesą, nes itin sandarioje gamykloje, kurios beveik nereikia šildyti, naudojama tik saulės akumuliuota elektros energija, surinktas lietaus vanduo.

Naujausi „Agrifac“ sprendimai, kuriuos kitos kompanijos dar tik testuoja, o ši gamintoja jau siūlo ilgiau kaip trejus metus – AiCPlus vaizdo kamerų sistema, leidžianti purkšti tik ten, kur reikia, kur yra piktžolių. Galimi du skirtingi variantai – tik piktžolių purškimas ražienų lauke po javapjūtės („žalia ant pilko“ režimas) arba kviečių lauke („žalia ant žalio“). Pirmasis būdas ypač populiarus Australijoje. Pasak D. Valaičio, dirbant su šia sistema per 6 000 ha ūkyje, kuris lig tol 1 ha nupurkšti skirdavo 150 l vandens, vandens sąnaudos nuo 900 tūkst. sumažėjo iki 60 tūkst. l, chemijos – nuo 27 tūkst. iki 1 800 litrų. Sumažėjo ir laiko sąnaudos pesticidų rezervuarams pripildyti nuo 116 iki 6 valandų. „Tad akivaizdu, kad pažangios technologijos didina technikos naudojimo efektyvumą, mažina prastovas ir atneša didžiulę naudą gamtai ir, žinoma, ūkiui. Džiugi žinia ta, kad pirmąjį purkštuvą, galintį piktžoles naikinti pasėlių lauke, įsigijo Latvijos ūkis. Tai rodo, kad Baltijos šalių ūkiai yra pažangūs ir investuoja į tvarias technologijas“, – baigdamas pranešimą sakė D. Valaitis.

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/technika/kokius-ismanius-sprendimus-kuria-zemes-ukio-technikos-gamintojai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija rugpjūčio 26–28 dienomis kviečia į specializuotą žemės ūkio inovacijų parodą „Inno panorama 2021“. Tai – viena iš dviejų svarbiausių šalyje rengiamų parodų, skirtų agroverslo ir su juo susijusių sričių atstovams. Renginyje išskirtinis dėmesys skiriamas skaitmeniniams sprendimams. Lankytojams bus pristatomos verslo ir technologinės inovacijos, pažangiausi sprendimai, bioekonomikos sektoriaus sukurti produktai, demonstruojamos tiksliojo ūkininkavimo galimybės. Išskirtiniu parodos „Inno panorama 2021“ akcentu taps bepiločių orlaivių (dronų) praktinio panaudojimo demonstracija ir varžybos. Skaitmeninės technologijos ateities žemės ūkiui Parodos organizatorių komandai vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. Virginijus Venskutonis pastebi, kad „Inno panorama 2021“ – į tikslinę auditoriją orientuotas renginys, kuriame garantuojama įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje. „Mūsų organizuojamos parodos neįsivaizduojamos be šviečiamųjų programų, nes visuomenei skleisti naujausias mokslo žinias yra labai svarbi VDU ŽŪA misijos dalis“, – teigia V. Venskutonis, atkreipiantis dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis turi unikalią galimybę remtis mokslo tyrimų, atliktų VDU Žemės ūkio akademijoje, rezultatais bei tarptautinėmis inovacijomis. CORON- A 4k Aerial Film of the Philippines Copy video url Play / Pause Mute / Unmute Report a problem Language Mox Player Šių metų parodoje suplanuota dvi dienas vyksianti mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Jos metu žiniomis apie naujausių technologijų diegimą žemės ūkyje dalysis mokslininkai, praktine patirtimi propaguojant tausojantį ūkininkavimą su minimaliu poveikiu aplinkai – ūkininkai. Taip pat bus pristatyti socialiniai projektai, sėkmingai įgyvendinti šalies kaimo vietovėse. Parodoje „Inno panorama 2021“ bus demonstruojama ir šviečiamojoje programoje diskutuojama apie tai, kaip skaitmenines technologijas ir paslaugas galima pritaikyti žmonių kasdieniams poreikiams ir gerovei, kaip agrosektoriaus atstovams optimizuoti darbus ir siekti didesnio pelningumo, sumažinus neigiamą poveikį aplinkai. Europos žaliasis kursas reikalaus naujų žinių ES 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui priartėjus prie pabaigos, parodos lankytojams bus atskleistos ateinančio finansinio laikotarpio galimybės ir perspektyvos. Bus galima sužinoti, kaip verslui prisiderinti prie naujų sąlygų ir reikalavimų klimato kaitos kontekste, kaip efektyviai panaudoti paramą, parengti pridėtinę vertę kuriančius projektus, paremtus inovacijomis. Taip pat bus galima sužinoti ne tik apie Lietuvos kaimo plėtros programos paramos galimybes, bet ir apie paramą iš kitų fondų, kurių finansinė vertė yra gerokai didesnė. Bepiločiai orlaiviai žemės ir miškų ūkyje Viena sparčiausiai besiveržiančių į žemės, miškų ūkį bei aplinkosaugos sritį inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Organizatorių teigimu, jie įdomūs tiek savo naujausiais inžineriniais sprendimais, tiek ir dėl jais surenkamų duomenų analizės aprėpčių. Tai funkcionalūs ir nesudėtingai valdomi įrenginiai. Parodos metu bus demonstruojamos įvairios jų pritaikymo galimybės – nuo pasėliams padarytos žalos vertinimo, pritaikymo meteorologinių reiškinių stebėsenai, vandens ekosistemos tyrimų rezultatų pristatymo, iki įvairių matavimų atlikimo, augalų gyvybingumo nustatymo, gyvūnų inventorizacijos bei paieškos ir kitos galimybės. Parodos lankytojai turės išskirtinę galimybę išbandyti savo jėgas pilotavimo srityje, pasitelkiant specialų skraidymo simuliatorių. Paroda „Inno panorama 2021“ šiemet vyks ne tik gyvai, bet ir virtualiai. Su joje dalyvaujančių įmonių ekspozicijomis galima susipažinti interneto svetainėje adresu: www.expoacademia.lt. Visą konferencijos programą galima rasti čia. Parodoje nebus pamiršti ir mažieji lankytojai, jų lauks įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Parodos organizatorius – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Pagrindinis partneris organizuojant šiemetinę parodą – VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“. Parodos „Inno panorama 2021“ lankymas ir dalyvavimas šviečiamojoje bei kultūrinėje programose nemokami.

Dažnas ūkininkas turi dronus, bet ar kiekvienas turintis išnaudoja jų galimybes? Dronai žemės ūkyje didina tiksliosios žemdirbystės efektyvumą, leidžia stebėti pasėlius, vizualiai įvertinti dirvožemio būklę, augintojai gali greičiau priimti efektyvius sprendimus. Apie dronus, jų panaudojimo galimybes, specialių priedų naudojimo galimybes bus kalbama ir demonstruojama parodoje „Inno panorama 2021“. Renginio metu bus galima pasimėgauti sportinių dronų varžybomis.

Paroda „Inno panorama 2021“ nustebins ne vieną, jei prisiminsime žemės ūkio techniką demonstruotą pirmose parodose, tai dabartinė technika pasikeitė iš esmės. Traktorių primena tik dideli ratai ir gal į ankstesnius panaši forma. Dėka inovatyvių technologijų traktorius tarnaus tiksliai atlikdamas darbus, o ūkininkas džiaugsis greičiau ir efektyviau atliekamais darbais. Operatorius sėdėdamas patogioje su visais įmanomais amortizatoriais kabinoje, monitoriuose gali stebėti ir kontroliuoti prikabintos ar pakabintos technikos darbą. Patogioje darbo vietoje (galima pavydėti) galima stebėti visą darbinę informaciją, o atsiradus problemoms traktorius susisieks su servisu ir parodys savo „negalavimus“. Jei su traktoriumi dirba ne pats šeimininkas, tai jis visus rodiklius gali stebėti telefone net būdamas medžioklėje ar kitoje vietoje. Tai technologijos, kuriomis galima pasitikėti, taupyti laiką, nervus, veikti racionaliai ir dirbti protingai. Dar kelios parodos ir pasirodys bepiločiai traktoriai

Pastaruoju metu žemės ūkyje diegiant inovatyvias technologijas, žemdirbiams teko koreguoti įprastinius žemės dirbimo, sėjos bei augalų priežiūros sprendimus. Nereikia būti ekspertu, kad pastebėtum, kaip naujos technologijos pakeitė žemės ūkį, augalininkystė ir gyvulininkystė tapo pelningesnėmis sritimis, padidėjo žemės ūkio gamybos efektyvumas, žemdirbystės technologijos tapo draugiškesnės aplinkai.

Didžiausios žemės ūkio parodos Baltijos šalyse „Ką pasėsi...“ bei „Inno panorama“ dalyviai ir lankytojai išskiria keletą plačiausiai žemės ūkyje naudojamų inovacijų:

• GIS ir GPS technologijos;
• Palydovų nuotraukos bei kita informacija;
• Bepiločiai orlaiviai bei jų teikiama informacija;
• Informacinės technologijos žemės ūkyje ir duomenų dalijimasis tiesiogiai;
• Duomenų rinkimas, kaupimas bei analizavimas.

Žemdirbiai teigia, kad šiuolaikiniai ūkiai gauna daug naudos iš įdiegtų, nuolat atnaujinamų skaitmeninių technologijų. Apklausos parodų metu rodo, kad ne vienas žemdirbys pabrėžia tai, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis sunaudojama mažiau vandens, pesticidų, trąšų, sumažėja neigiama įtaka aplinkai, naudojantis tręšimo planais ir moderniomis augalų skenavimo technologijomis esmingai sumažėja cheminių medžiagų nutekėjimo į gruntą bei paviršinio vandens telkinius tikimybė, padidėja tręšimo ir augalų apsaugos efektyvumas. Augintojai vandens taupymą pamini ne atsitiktinai. Pasaulyje žemės ūkyje sunaudojama apie 70 proc. gėlo vandens, o dėl klimato kaitos jo atsargos kai kuriuose regionuose katastrofiškai mažėja, ilgėja sausrų laikotarpiai, tai jaučiame ir mes. Įdiegus skaitmenines technologijas, didėja augalininkystės ir gyvulininkystės verslo rentabilumas, šios sritys tampa „protingos“ ir stabilesnės.

Parodoje „Inno panorama 2021“ lankytojai galės plačiau susipažinti su GIS technologijomis ir jų duomenų panaudojimu. Šios technologijos tampa neatsiejama tiksliojo ūkininkavimo dalimi. Naudodamiesi geoinformacinėmis technologijomis žemdirbiai gali įvertinti momentinį ir prognozuojamą kritulių pasiskirstymą ar numatyti galimas sausras, įvertinti augalų produktyvumą, augalų būklę ir t.t. Intelektualios technologijos padeda optimizuoti trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, nes ūkininkams nereikia tręšti ar purkšti viso lauko, o apdorojami tik atskiri sklypai. Tuo pačiu kaupiami duomenys apie augalų, dirvožemio būklę, meteorologines sąlygas, sukaupus tam tikrą duomenų bazę, ateityje sprendimus galės padėti priimti dirbtinis intelektas. Plačiau apie duomenų kaupimą bei jų naudojimą parodos šviečiamojoje programoje kalbės specialistai.

Pastaruoju metu žemdirbiai naudojasi palydovų sukauptais duomenimis. Šie duomenys padeda įvertinti pasėlių fotosintezės intensyvumą ir vertinant atitinkamus rodiklius galima numatyti grėsmes. Specialistai parodoje pasakys, kad niekada nebuvo taip paprasta dirbti kaip įdiegus inovatyvias technologijas žemės ūkyje.

Bus atkreiptas dėmesys į bepiločių orlaivių panaudojimo galimybes. Naudojant specialias kameras, galima gauti įvairaus spektro vaizdus, plačiausiai naudojami NDVI spektro indeksai. NDVI leidžia nustatyti botaninę augmenijos sudėtį, įvertinti augalų būklę, nustatyti kenkėjų populiaciją ir t.t. Galima naudoti chlorofilo kiekio augaluose indeksą, padedantį įvertinti augalų mitybos efektyvumą. Kalbėsime apie NDRE ir MSAVI  indeksus bei kitas šiuolaikinių technologijų galimybes bei jų naudojimo privalumus.

Bepiločių orlaivių naudojimas domina daugelį žemdirbių, nes visi puikiai žino, kad jų pagalba galima tiksliai nustatyti augalų biomasę, augalų aukštį, piktžolių kiekį bei botaninę sudėtį, drėgmės kiekį dirvožemyje ir dirvožemio temperatūrą atskiruose sklypuose. Bepiločiai orlaiviai arba dronai įvardijami kaip žemdirbių žvalgai, nes jie suteikia naudingos informacijos, o jos rinkimas bei kaupimas yra labai spartus. Daugelyje šalių dronai naudojami pavojingų žemės ūkio kenkėjų kontrolei. Nustačius jų telkimosi vietas, dronas nuskridęs į tam tikrą vietą išpurškia insekticidus labai apibrėžtoje teritorijoje, nesukeliant grėsmės aplinkai.

Apie dronų galimybes, jų naudojimo taisykles, reikalingą dokumentaciją bus kalbama parodoje „Inno panorama 2021“.

Parodoje dėmesio sulauks ne tik mažoji bei labai tiksli technika. Bus pristatoma ūkininkams įprasta žemės ūkio technika, tik su padidintomis galimybėmis, traktorių kai kurių parametrų kontrolė ir valdymas nuotoliniu būdu per mobiliąsias aplikacijas, taip pat išmanieji purkštuvai, tręštuvai, sėjamosios, įvertinančios dirvožemio būklę ir koreguojančios sėklų normą ir t.t.. Didėjantys lauko augalų derlingumai skatino žemės ūkio technikos kūrėjus didinti žemės ūkio technikos efektyvumą. Šiuolaikiniai kombainai efektyviai dirba laukuose, kuriuose derlingumas viršija 10 t ha^-1. Kombainuose įdiegtos naujos sistemos, renkančios ir kaupiančios duomenis apie derlingumą ir perduodančios informaciją esamuoju laiku į duomenų kaupiklius.

Šviečiamojoje parodos programoje mokslininkai ir ūkininkai kalbės apie šiuolaikines augalininkystės technologijas, ūkininkai pasidalins patirtimi, kaip sekasi ūkininkauti sumažinus trąšų ir augalų apsaugos priemonių normas, mokslininkai pasidalins tyrimų duomenimis apie augalų stresų valdymą, drėgmės išsaugojimą, mikrobiologinių preparatų panaudojimą, galimybes sumažinti trąšų normas, supaprastinti žemės dirbimą ir gauti tokius pačius bei geresnius rezultatus lyginant su įprastomis technologijomis. Visos temos, kurios bus paliestos parodoje aktualios Žaliojo kurso kontekste.

Tačiau neužbėkime į priekį, kalbėdami apie informacines bei kitas technologijas žemės ūkyje, apie visa tai išgirsime parodoje „Inno panorama 2021“ rugpjūčio 26–28 dienomis.

Paveiksliukas: Precision Agriculture

Kiekviena naujovė – augalų veislės, auginimo technologijos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, biologiniai preparatai, žemės ūkyje naudojama technika, gamybos automatizavimas – kėlė žemės ūkio vystymąsi į naują lygmenį. Kalbant apie Žaliojo kurso direktyvas, šiandienos sprendimai žemės ūkyje neatsiejami nuo informacinių technologijų, mažinančių gamybos išlaidas ir didinančių gamybos intensyvumą.

Skaitmeninių technologijų įdiegimui ir valdymui reikalingi specialistai, turintys pakankamai žinių ir „protingų“ sprendinių. Apie informacines – analitines žemės ūkio valdymo sistemas bei skaitmeninių inovacijų centrų paslaugas parodos „Inno panorama“ šviečiamojoje programoje pranešimą skaitys AgriFood Lithuania DIH vadovė Kristina Šermukšnytė – Alešiūnienė.

Plačiau:  https://www.facebook.com/Expoacademia/videos/597721144946672 

Artėjant parodai „Inno panorama“ dažnai kalbame apie naujoves žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkis - sritis, kurioje naudojama labai daug naujovių. Dažnai nepajuntame, kad daugelis naudojamų įprastų technologijų yra naujovės, kurias kuriant daug darbo įdėjo mokslininkai. Apie naujoves žemės ūkyje kalbėsime parodos „Inno panorama" šviečiamojoje programoje, kur savo įžvalgomis pasidalins mokslininkai, o patirtimi - ūkininkai, kurie savo ūkiuose naudoja ne tik įprastines naujoves, bet ir neįprastas. Nustebinti ūkininkus naujovėmis - sudėtinga, šiuo metu norime pasidalinti neįprasta naujove, kurią pastebėjo mūsų atstovas išvykoje pas Bulgarijos ūkininkus. Aplankius daržininkystės ūkį, stebėjome neįprastos technologijos naudojimą. Tai, kad daržovių ūkiuose naudojamos automatinės laistymo ir tręšimo sistemos - ne naujiena. Tačiau daržovių augintojai auginantys daržoves atvirame grunte, visuomet bijo krušos. Lankantis ūkyje, pamatėme atslenkantį grėsmingą debesį, meteorologinė stoties duomenimis buvo labai didelė krušos galimybė. Būnant lauke įsijungė debesų sklaidymo sistema. Iš specialios įrangos iššaunamos suslėgtos specialios dujos, smūgio banga pasiekia dvidešimt kilometrų aukštį ir išsklaido debesį. Dujos nekenksmingos aplinkai, o smūgio banga nekelia grėsmės aviacijai, jei skristų lėktuvas, keleiviai pajustų lengvą blašką, bet tokia tikimybė maža, nes lėktuvai taip pat vengia tokių debesų. Inovacija tame, kad įranga susieta su meteorologijos stotimis ir įsijungia tik jei yra krušos tikimybė. Apie tokių ir panašių naujovių naudojimą kalbėsime parodoje "Inno panorama 2021".